Neaišku, ar pirmasis, tačiau yra žinoma, kad Jonas Basanavičius (1851-1927), Lietuvos visuomenės veikėjas, gydytojas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, Nepriklausomybės Akto signataras, dar XIX a. kurį laiką gyveno Bulgarijoje.
Jonas Basanavičius |
1879 m. Maskvos universitete baigęs medicinos fakultetą ir gavęs gydytojo teises, 1880 m. J. Basanavičius išvyko į Bulgariją. Savo paskyrimo vietoje, Lom Palankoje (Лом Паланка) jis ėjo ligoninės gydytojo ir direktoriaus pareigas. Lietuvai, kurios jis nepamiršo net tolimojoje Bulgarijoje, skyrė istorijos, etnografijos, tautosakos ir kalbotyros darbus, rašė straipsnius į „Lietuvišką Ceitungą“ ir „Naują Keleivį“.
Adolfas Nezabitauskis monografijoje „Basanavičius“ rašo: „Pirmieji įspūdžiai Bulgarijoje dr. J. Basanavičiui paliko gilių atsiminimų. Jis tarėsi tenai radęs nemaža lietuviškų žodžių ir vietovardžių. Pirmas lietuviškas žodis, kurį jis išgirdo bulgariškai, buvo: „Kakvo sakaš – ką sakai“. Vėliau jis tokių panašių žodžių surankiojo ir daugiau. Šis dalykas jau tada dr. J. Basanavičiui taip giliai įstrigo į galvą, jog jis vėliau pradėjo tyrinėti lietuvių giminystę su senovės trakais, kurių žemėje gyvena šių dienų bulgarai”. (Apie trakiškąją lietuvių kilmę žr. „Senovės trakai – lietuvių protėviai?!”)
Bulgarijoje išbuvęs iki 1882 m., trumpam grįžo į Lietuvą. Iniciavo pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ leidimo pradžią ir išvyko į Prahą. Ten vedė vokiečių kilmės čekę.
Dėl finansinių sunkumų vėl grįžo į Bulgariją. Ten apsigyveno Elenoje (Елена), tačiau buvo perkeltas į Palankos gyvenvietę. Spėjama, kad dėl politinių priežasčių Palankoje garsųjį lietuvį kažkas bandė nušauti. Nesunkiai sužeidė.
Po žmonos mirties J. Basanavičius persikėlė į Varną (Варна). Ten įvairiuose archyvuose ir bibliotekose intensyviai ieškojo medžiagos apie Lietuvos praeitį.
1904 m. prasidėjus rusų-japonų karui, J. Basanavičius grįžo į Lietuvą.
Po žmonos mirties J. Basanavičius persikėlė į Varną (Варна). Ten įvairiuose archyvuose ir bibliotekose intensyviai ieškojo medžiagos apie Lietuvos praeitį.
1904 m. prasidėjus rusų-japonų karui, J. Basanavičius grįžo į Lietuvą.
Naudotasi Adolfo Nezabitauskio monografija „Basanavičius“ (Vilnius, 2001).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.