Pirmasis lietuvis Bulgarijoje ?!

Neaišku, ar pirmasis, tačiau yra žinoma, kad Jonas Basanavičius (1851-1927), Lietuvos visuomenės veikėjas, gydytojas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, Nepriklausomybės Akto signataras, dar XIX a. kurį laiką gyveno Bulgarijoje.

Jonas Basanavičius

1879 m. Maskvos universitete baigęs medicinos fakultetą ir gavęs gydytojo teises, 1880 m. J. Basanavičius išvyko į Bulgariją. Savo paskyrimo vietoje, Lom Palankoje (Лом Паланка) jis ėjo ligoninės gydytojo ir direktoriaus pareigas. Lietuvai, kurios jis nepamiršo net tolimojoje Bulgarijoje, skyrė istorijos, etnografijos, tautosakos ir kalbotyros darbus, rašė straipsnius į „Lietuvišką Ceitungą“ ir „Naują Keleivį“.

Adolfas Nezabitauskis monografijoje „Basanavičius“ rašo: „Pirmieji įspūdžiai Bulgarijoje dr. J. Basanavičiui paliko gilių atsiminimų. Jis tarėsi tenai radęs nemaža lietuviškų žodžių ir vietovardžių. Pirmas lietuviškas žodis, kurį jis išgirdo bulgariškai, buvo: „Kakvo sakaš – ką sakai“. Vėliau jis tokių panašių žodžių surankiojo ir daugiau. Šis dalykas jau tada dr. J. Basanavičiui taip giliai įstrigo į galvą, jog jis vėliau pradėjo tyrinėti lietuvių giminystę su senovės trakais, kurių žemėje gyvena šių dienų bulgarai”. (Apie trakiškąją lietuvių kilmę žr. „Senovės trakai – lietuvių protėviai?!”)

Bulgarijoje išbuvęs iki 1882 m., trumpam grįžo į Lietuvą. Iniciavo pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ leidimo pradžią ir išvyko į Prahą. Ten vedė vokiečių kilmės čekę.

Jonas Basanavičius su žmona

Dėl finansinių sunkumų vėl grįžo į Bulgariją. Ten apsigyveno Elenoje (Елена), tačiau buvo perkeltas į Palankos gyvenvietę. Spėjama, kad dėl politinių priežasčių Palankoje garsųjį lietuvį kažkas bandė nušauti. Nesunkiai sužeidė.

Po žmonos mirties J. Basanavičius persikėlė į Varną (Варна). Ten įvairiuose archyvuose ir bibliotekose intensyviai ieškojo medžiagos apie Lietuvos praeitį.
1904 m. prasidėjus rusų-japonų karui, J. Basanavičius grįžo į Lietuvą.

Naudotasi Adolfo Nezabitauskio monografija „Basanavičius“ (Vilnius, 2001).