BENDRA INFORMACIJA APIE BULGARIJĄ
- Geografija
Bulgarijos respublika – valstybė pietryčių Europoje, užimanti 22% Balkanų pusiasalio ploto. Ribojasi su Graikija ir Turkija pietuose, Serbija bei Makedonija vakaruose ir Rumunija šiaurėje. Rytuose – Juodoji jūra.
Bulgarijos kraštovaizdis labai įvairus: šiaurėje vyrauja Dunojaus žemumos, o pietuose – aukštumos ir kalvos. Kalnai užima apie 60% teritorijos, čia yra Rila, Rodopi, Pirin, Stara Planina kalnai, Kazanlenko bei Karlovo slėniai. Aukščiausias taškas – Rilos kalnuose Musalа viršukalnė (2 925 m).
Bulgarijos teritorijos pakraščiu teka Dunojus, kitos upės – Iskeras, Jantra, Lomas, Ogosta, Osemas, Marica, Struma, Mesta, Kamčija, Sredecka.
Bulgarijos teritorijos pakraščiu teka Dunojus, kitos upės – Iskeras, Jantra, Lomas, Ogosta, Osemas, Marica, Struma, Mesta, Kamčija, Sredecka.
- Plotas
111 000 km².
- Klimatas
Vidutinių platumų žemyninis, pietuose, pajūryje – subtropinis.
- Gyventojų skaičius
~ 7 700 000.
- Etninė sudėtis
Bulgarai – 83,6%. Turkai – 10%. Čigonai (romai) – 3%.
- Sostinė
Sofija (София).
- Rajonai
Nuo 1999 m. Bulgarija suskirstyta į 28 rajonus: Blagoevgrad (Благоевград), Burgas (Бургас), Dobrič (Добрич), Gabrovo (Габрово), Haskovo (Хасково), Jambol (Ямбол), Kardžali (Кърджали), Kiustendil (Кюстендил), Loveč (Ловеч), Montana (Монтана), Pazardžik (Пазарджик), Pernik (Перник), Pleven (Плевен), Plovdiv (Пловдив), Razgrad (Разград), Ruse (Русе), Silistra (Силистра), Sliven (Сливен), Smolian (Смолян), Sofijos miesto (Област София-град), Sofija (Област София), Stara Zagora (Стара Загора), Targovište (Търговище), Šumen (Шумен), Varna (Варна), Veliko Tarnovo (Велико Търново), Vidin (Видин), Vraca (Враца).
- Politinė sistema
Valstybės santvarka – parlamentinė respublika. Galioja 1991 m. konstitucija. Valstybės vadovas – penkeriems metams tiesioginiuose rinkimuose renkamas prezidentas, kuris yra ir kariuomenės vadas. Per prezidento rinkimus antrąją vietą pagal balsus užėmęs kandidatas tampa viceprezidentu.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinis Susirinkimas (Народно Събрание), kurio 240 nariai ketveriems metams išrenkami tiesioginių rinkimų būdu. Konstitucijos pataisom priimti kviečiamas 400 narių Didysis Nacionalinis Susirinkimas.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinis Susirinkimas (Народно Събрание), kurio 240 nariai ketveriems metams išrenkami tiesioginių rinkimų būdu. Konstitucijos pataisom priimti kviečiamas 400 narių Didysis Nacionalinis Susirinkimas.
Vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba (Министерство). Ji nustato valstybės vidaus ir užsienio politiką, parengia valstybės biudžetą, tvarko valstybės nuosavybę, pritaria arba nepritaria įvairiems tarptautiniams susitarimams. Remiasi konstitucija. Rajonus, arba sritis administruoja Ministrų Tarybos skiriami valdytojai. Ministrų Taryba renkama 4 metams.
Pagrindinis politinis susivienijimas – Demokratinių jėgų sąjunga, sudaryta iš 12 organizacijų (Bulgarijos žemdirbių liaudies sąjunga, Bulgarijos socialdemokratų partija, Demokratų partija ir k.t.). Kitos partijos – Nacionalinis Simeono II judėjimas, Bulgarijos socialistų partija, Judėjimas dėl teisių ir laisvių.
Pagrindinis politinis susivienijimas – Demokratinių jėgų sąjunga, sudaryta iš 12 organizacijų (Bulgarijos žemdirbių liaudies sąjunga, Bulgarijos socialdemokratų partija, Demokratų partija ir k.t.). Kitos partijos – Nacionalinis Simeono II judėjimas, Bulgarijos socialistų partija, Judėjimas dėl teisių ir laisvių.
ES narė nuo: 2007 m.
Valstybės vadovai:
» Rumen Radev (Румен Радев) - Prezidentas
» Rumen Radev (Румен Радев) - Prezidentas
» Boiko Borisov (Бойко Борисов) – Ministras Pirmininkas.
- Ekonomika
Bulgarija kol kas laikoma ekonomiškai nestipria valstybe.
Šalyje kasamas lignitas, rusvosios anglys, akmens anglis, geležies, vario, cinko, švino bei mangano rūdos, auksas, sidabras, boksitas, išgaunama nafta, gamtinės dujos. Svarbesnės maisto pramonės šakos – cukraus, tabako, rožių aliejaus, vyno, augalinio aliejaus, vaisių bei daržovių perdirbimas. Svarbios mėsos, žuvies pramonės.
Bulgarija daugiausia eksportuoja pramonės gaminius, maisto produktus ir vyną. Sėkmingai konkuruoja Europos rinkose.
Vidutinis uždarbis Bulgarijoje siekia 160 EUR. Pensija apie 30-40 EUR.
Šalyje kasamas lignitas, rusvosios anglys, akmens anglis, geležies, vario, cinko, švino bei mangano rūdos, auksas, sidabras, boksitas, išgaunama nafta, gamtinės dujos. Svarbesnės maisto pramonės šakos – cukraus, tabako, rožių aliejaus, vyno, augalinio aliejaus, vaisių bei daržovių perdirbimas. Svarbios mėsos, žuvies pramonės.
Bulgarija daugiausia eksportuoja pramonės gaminius, maisto produktus ir vyną. Sėkmingai konkuruoja Europos rinkose.
Vidutinis uždarbis Bulgarijoje siekia 160 EUR. Pensija apie 30-40 EUR.
- Valiuta
Levas (BGN). Apyvartoje yra 100, 50, 20, 10, 5, 2 levų banknotai ir 50, 20, 10, 5, 2, 1 stotinkų monetos.
1 Bulgarijos leva ~ 0.785731 JAV dolerių.
1 EUR ~ 1,95 BGN (keitimo kursas kinta).
1 Bulgarijos leva ~ 0.785731 JAV dolerių.
1 EUR ~ 1,95 BGN (keitimo kursas kinta).
- Švietimo sistema
Bulgarijoje sudarytos geros sąlygos mokslui. Tarp Bulgarijos ir užsienio universitetų vyksta studentų mainų programos. Tačiau pastaruoju metu bulgarų politikai apleidžia švietimo sritį ir nebetobulina mokymosi sąlygų, nėra aiškios valstybės politikos orientacijos į edukaciją, beveik visos mokslo šakos vystosi savarankiškai. Daug jaunų bulgarų studijuoja ir dirba Jungtinėse Amerikos valstybėse, kiek mažiau – Vakarų Europoje.
- Kalba
Bulgarų.
- Alfabetas
Kirilica.
Аа Бб Вв Гг Дд Ее Жж Зз Ии Йй Кк Лл Мм Нн Оо
Пп Рр Сс Тт Уу Фф Хх Цц Чч Шш Щщ Ъъ Ьь Юю Яя
- Vėliava
- Herbas
Bulgarijos Respublikos herbas – tamsiai raudono skydo fone piestu stovintis auksinis karūnuotas liūtas. Virš skydo – didelė karūna, kurios originali forma atitinka viduramžių laikų Bulgarijos valdovų karūną (su 5 kryžiais šonuose ir 1 kryžiumi viršuje). Skydas yra prilaikomas dar 2 auksiniais, piestu stovinčiais liūtais, žiūrinčiais į skydą iš abiejų pusių. Jie stovi ant 2 sukryžiuotų ąžuolų šakų su gilėmis. Apačioje, ant baltos, trim spalvom apvestos juostos, auksinėmis raidėmis įrašyta: съединението прави силатa – „vienybė kuria jėgą“.
|
|
|
- Himnas
Bulgarijos Respublikos Himnas: Мила Родина (pagal Цветан Радославов Хаджиденков „Горда Стара планина“) 1964 m.
Горда Стара планина,
до ней Дунава синей,
слънце Тракия огрява,
над Пирина пламеней.
Припев:
Мила Родино,
ти си земен рай,
твойта хубост, твойта прелест,
ах, те нямат край.
до ней Дунава синей,
слънце Тракия огрява,
над Пирина пламеней.
Припев:
Мила Родино,
ти си земен рай,
твойта хубост, твойта прелест,
ах, те нямат край.
(anglų kalba)
Proud Stara Planina Mountain,
Blue Danube river by its side,
Sun shining over Thrace,
Over Mount Pirin in a fiery way.
Beloved Homeland,
You are a paradise on earth,
Your beauty, your magic,
Oh, they have no end!
Proud Stara Planina Mountain,
Blue Danube river by its side,
Sun shining over Thrace,
Over Mount Pirin in a fiery way.
Beloved Homeland,
You are a paradise on earth,
Your beauty, your magic,
Oh, they have no end!
- Nacionalinės šventės
Sausio 1 d. – Naujieji metai / Нова година
Kovo 3 d. – Išsilaisvinimo nuo Osmanų imperijos diena / Освобождението на България
Velykos/Великден
Gegužės 1 d. – Darbo diena / Ден на труда
Gegužė 24 d. – Švietimo, kultūros ir slavų rašto diena / Ден на българската просвета и култура и на славянската писменост
Rugsėjo 6 d. – Bulgarijos suvienijimo diena / Ден на съединението на България
Rugėjo 22 d. – Nepriklausomybės diena / Ден на Българската независимост
Lapkričio 1d. – Tautos budėtojų diena / Ден на народните будители
Gruodžio 25-26 d. – Kalėdos / Коледа
Kovo 3 d. – Išsilaisvinimo nuo Osmanų imperijos diena / Освобождението на България
Velykos/Великден
Gegužės 1 d. – Darbo diena / Ден на труда
Gegužė 24 d. – Švietimo, kultūros ir slavų rašto diena / Ден на българската просвета и култура и на славянската писменост
Rugsėjo 6 d. – Bulgarijos suvienijimo diena / Ден на съединението на България
Rugėjo 22 d. – Nepriklausomybės diena / Ден на Българската независимост
Lapkričio 1d. – Tautos budėtojų diena / Ден на народните будители
Gruodžio 25-26 d. – Kalėdos / Коледа
- Religija
Stačiatikiai – 85%. Musulmonai – 13%. Kiti – 2%.
- Laiko zona
GMT (Londonas) + 2 valandos.
Bulgarijos laikas nesiskiria nuo Lietuvos laiko. Nuo vasaros prie žiemos laiko (ir atvirkščiai) Bulgarijoje pereinama kaip ir visose Europos valstybėse, pasukant laikrodžio rodykles viena valanda į priekį arba atgal.
Bulgarijos laikas nesiskiria nuo Lietuvos laiko. Nuo vasaros prie žiemos laiko (ir atvirkščiai) Bulgarijoje pereinama kaip ir visose Europos valstybėse, pasukant laikrodžio rodykles viena valanda į priekį arba atgal.
- Telekomunikacija
Bulgarijos telefono kodas: 00-359 arba +359.
Skambinant į Lietuvą reikia surinkti 00, Lietuvos kodą +370, miesto kodą, pvz., Vilniaus – 5 ir telefono numerį.
Mobilieji telefonai: M-Tel – didžiausias mobiliojo ryšio operatorius, turintis ryšį su dauguma Europos šalių ir didele dalimi Amerikos, Azijos, Afrikos ir Australijos. Ryšys apima apie 95 % visos šalies teritorijos. Antras pagal dydį operatorius – „Globul”. Trečiasis, „Vivatel”, mobilusis ryšys rinkoje neseniai.
Interneto adresas: .bg
Skambinant į Lietuvą reikia surinkti 00, Lietuvos kodą +370, miesto kodą, pvz., Vilniaus – 5 ir telefono numerį.
Mobilieji telefonai: M-Tel – didžiausias mobiliojo ryšio operatorius, turintis ryšį su dauguma Europos šalių ir didele dalimi Amerikos, Azijos, Afrikos ir Australijos. Ryšys apima apie 95 % visos šalies teritorijos. Antras pagal dydį operatorius – „Globul”. Trečiasis, „Vivatel”, mobilusis ryšys rinkoje neseniai.
Interneto adresas: .bg
Informacija pateikta pagal Europos institucijų internetinėje svetainėje esančią informaciją ir Bulgarijos Ministerijos oficialiąją svetainę internete.