Bansko/Банско
Randasi 160 km į pietus nuo Sofijos, 60 km į pietryčius nuo Blagoevgrado (Благоевград). Tai gera lokalizacija, turtinga kultūriniu ir istoriniu paveldu, puikiomis sąlygomis žiemos sportui ir atostogoms.
Randasi 160 km į pietus nuo Sofijos, 60 km į pietryčius nuo Blagoevgrado (Благоевград). Tai gera lokalizacija, turtinga kultūriniu ir istoriniu paveldu, puikiomis sąlygomis žiemos sportui ir atostogoms.
 |
| Bansko ir Pirin kalnai. Fotogr. Nenko Lazarov (Ненко Лазаров) |
Lankytinos vietos
- Istorijos muziejus yra Bansko Miesto-Muziejaus (Град–музей) dalis. Jame įtraukti išskirtiniai kultūriniai ir istoriniai miesto ženklai. Pavyzdžiui, Veljanov namas (Велянова къща) su originalia medžio drožyba ir sienų tapyba – geras Tautinio atgimimo laikotarpio architektūros pavyzdys.
- Benin namas (Бенина къща), „Neofit Rilski“ namas-muziejus (къща-музей „Неофит Рилски“) – tipiškos XVIII a. Bansko miesto architektūros pavyzdžiai.
- „Šv. Trejybės“ cerkvė (църквата „Света Троица“, 1835 m.) Bansko miesto simbolis. Cerkvės sienų tapyba, medžio drožyba ir statinio planas atspindi Bansko Meno mokyklos dvasią.
Lankytinos vietos
- Istorijos muziejus/Исторически музей.
- Atraktyvūs yra 2 rezervatai: „Didysis Беглик“ („Голям Беглик”) – apaugęs amžiniais spygliuočiais medžiais ir „Skylė“ („Дупката”) – gamtos fenomenas su įvairia flora ir fauna, saugoma UNESCO.
Blagoevgrad/Благоевград
Miestas Bulgarijos pietvakariuose. Randasi ant Blagoevgradska Bistrica upės krantų (река Благоевградска Бистрица).
Miestas Bulgarijos pietvakariuose. Randasi ant Blagoevgradska Bistrica upės krantų (река Благоевградска Бистрица).
Tai ekonomikos ir kultūros centras Bulgarijos pietvakariuose. Jame yra 2 universitetai: Blagoevgrad „Neofit Rilski“ Universitetas („Неофит Рилски“) ir Amerikos universitetas Bulgarijoje (Американският университет в България (trump. АУБ)).
Istorija
Miestas turi ilgą istoriją. Žinoma, kad šioje vietoje apie 300 m. pr. Kr. buvusi trakų gyvenvietė Scaptopara. Vėliau nukariauta Romos Imperijos. Viduramžių istorija tyli. Turkų okupacijos metais tai buvęs musulmonų miestas, vadintas Cuma-ı Bala.
Po Tautinio išsivadavimo nuo turkų vergijos buvusią Cuma-ı Bala bėgo nemažai žmonių iš Aegean ir Vardar Makedonijos vietovių. Miestas pradėjo vystytis ir 1950 m. pervadintas Blagoevgradu, Bulgarijos Komunistų partijos įkūrėjo Dimitar Blagoev (Димитър Благоев), bulgaro iš Aegean Makedonijos, vardu.
Miestas turi ilgą istoriją. Žinoma, kad šioje vietoje apie 300 m. pr. Kr. buvusi trakų gyvenvietė Scaptopara. Vėliau nukariauta Romos Imperijos. Viduramžių istorija tyli. Turkų okupacijos metais tai buvęs musulmonų miestas, vadintas Cuma-ı Bala.
Po Tautinio išsivadavimo nuo turkų vergijos buvusią Cuma-ı Bala bėgo nemažai žmonių iš Aegean ir Vardar Makedonijos vietovių. Miestas pradėjo vystytis ir 1950 m. pervadintas Blagoevgradu, Bulgarijos Komunistų partijos įkūrėjo Dimitar Blagoev (Димитър Благоев), bulgaro iš Aegean Makedonijos, vardu.
 |
| Blagoevgrad Amerikos Universitetas. Foto. Stojčo Bozukov (Стойчо Бозуков) |
Lankytinos vietos
- Regioninis istorijos muziejus/Регионалният исторически музей įkurtas 1957 m. Muziejaus užuomazgos atsekamos 1948-1949 m., kai prie miesto bibliotekos įkurta maža archeologinių radinių kolekcija. Šiandien muziejaus fonduose saugomi Blagoevgrado srities istorinės praeities objektai: keramika, antikos ir viduramžių monetos, radiniai iš Samuilova tvirtovės (Самуилова крепост) ir kita.
Jagodinska ola/Ягодинска пещера
Ola Rodopi kalnuose. Ilgis – 10 km. Išsidėsčiusi 3 aukštais, iš kurių pirmasis elektrifikuotas, pritaikytas turistams.
Ola Rodopi kalnuose. Ilgis – 10 km. Išsidėsčiusi 3 aukštais, iš kurių pirmasis elektrifikuotas, pritaikytas turistams.
 |
| Jagodiska ola. Fotografijos autorius Nenko Lazarov (Ненко Лазаров) |
Kai kurių olos darinių formos primena Kalėdų Senelį, Snieguolę ir septynis nykštukus, Dievo Motiną ir kūdikį, Pižo ir Penda bei kitas įvairių gyvų ir fantastinių būtybių figūras.
Ola unikali nesuskaičiuojamais stalaktitais, stalagmitais, stalaktonais, „kybokliais“, „leopardo kailiu“ (skirtingai apšviestos uolos sluoksniai), tradicine nuodėmių siena (стена на греха), virš kurios kimba monetos.
Ola unikali nesuskaičiuojamais stalaktitais, stalagmitais, stalaktonais, „kybokliais“, „leopardo kailiu“ (skirtingai apšviestos uolos sluoksniai), tradicine nuodėmių siena (стена на греха), virš kurios kimba monetos.
Melnik architektūros rezervatas/Архитектурно исторически резерват – Мелник
Randasi apie 20 km į pietryčius nuo Sandanski (Сандански) ir apie 95 km į pietus nuo Blagoevgrado (Благоевград). Tai mažiausia vietovė Bulgarijoje turinti miesto statusą.
Randasi apie 20 km į pietryčius nuo Sandanski (Сандански) ir apie 95 km į pietus nuo Blagoevgrado (Благоевград). Tai mažiausia vietovė Bulgarijoje turinti miesto statusą.
 |
| Melnik. Fotografijos autorius Nikola Gruev (Никола Груев) |
Melnik – muziejų miestas. Vaizdinga vietovė su unikalia Atgimimo laikotarpio namų architektūra, vyno rūsiais urvuose. Juose brandinamas Melniką pasaulyje garsinantis vynas.
Lankytinos vietos
- Istorijos muziejus.
- Boljarska namas/Болярската къща – ženklus viduramžių architektūros monumentas, seniausias namas Bulgarijoje.
- Kordopolovo namas/Кордопуловата къща (1754 m.) – reprezentatyviausias ir didžiausias Tautinio atgimimo (XVIII-XIX a.) architektūros pavyzdys Bulgarijoje. Namo svečių kambaryje yra 24 langai su veneciškai tapytais stiklais. Apatiniame aukšte randasi akmens urvas su milžinišku vyno rūsiu.
- Pašova namas/Пашова къща (1815 m.), Paskaleev namas/Паскалев къща, Velev namas/Велев къща, Kurtev namas/Куртев къща, Menčev namas/Менчев къща. Šv. Nikolo Stebukladario (1756 m.), Šv. Petro ir Pauliaus (1840 m.), Šv. Jono Pranašautojo ir kitos cerkvės.
- Ant kalno matomos „Šv. Haralampi ir Švč. Mergelės“ viduramžio vienuolyno liekanos su vėlesnės datos koplyčia.
- Didžiosios Melniko piramidės – unikalus gamtos fenomenas, 1960 m. paskelbtas gamtos paminklu. Įspūdingos piramidžių formos uolos randasi netoli Kurlanovo kaimo. Siekia 100 m aukštį. Į piramides, obeliskus, gotiškas šventyklas, bokštus panašios uolos susiformavo dėl pavasarinės kalnų erozijos ir lietaus.
 |
| Pirin Nacionalinis parkas. Fotogr. Nenko Lazarov (Ненко Лазаров) |
Parke gausu specifinių reljefų ir nepakartojamų pasaulyje augalų rūšių ir gyvūnų.
Jame taip pat yra Bajuvi Dupki-Džindžirica Biosferos Rezervatas („Баюви дупки – Джинджирица“) ir Julen Rezervatas („Юлен“).
Jame taip pat yra Bajuvi Dupki-Džindžirica Biosferos Rezervatas („Баюви дупки – Джинджирица“) ir Julen Rezervatas („Юлен“).
Nuostabieji tiltai/Чудните мостове
Randasi 5 km į šiaurės vakarus nuo Zabardo kaimo (Забърдо).
Tai vienas įdomiusių gamtos fenomenų Rodopi kalnų regione. Tiltai turi Erkiuprija pavadinimą (Еркюприя) nuo turkiško „er“ – žemė ir „kiuprija“ – tiltas.
Randasi 5 km į šiaurės vakarus nuo Zabardo kaimo (Забърдо).
Tai vienas įdomiusių gamtos fenomenų Rodopi kalnų regione. Tiltai turi Erkiuprija pavadinimą (Еркюприя) nuo turkiško „er“ – žemė ir „kiuprija“ – tiltas.
 |
| Vienas iš tiltų. Fotogr. Vasia Atanasova (Вася Атанасова) |
Tiltai susiformavo dėl uolų erozijos ir sraunios upės. Ji išrausė gilius plyšius marmuro uoloje. Manoma, kad po žemės drebėjimo galėjo susidaryti ir kiti 2 marmuriniai tiltai.
Didesnysis tiltas yra 20 m ilgio, 45 m pločio. Po juo, per 45 m aukščio angą eina senasis takas, nuo Orechovo kaimo (Орехово) vedantis į Zabardo (Забърдо).
Antrasis tiltas yra 60 m ilgio. Netoli jo yra įėjimas į Ledinę olą (Ледената пещера), kurioje net vasarą laikosi ledas. Paėjus toliau galima atrasti įėjimą į Didžiąją olą (Голямата пещера), kurioje rastos senovinių keramikinių indų liekanos iš VI-V a. pr. Kr.
Nuostabieji tiltai – aukščiausios Bulgarijoje olų angos.
Didesnysis tiltas yra 20 m ilgio, 45 m pločio. Po juo, per 45 m aukščio angą eina senasis takas, nuo Orechovo kaimo (Орехово) vedantis į Zabardo (Забърдо).
Antrasis tiltas yra 60 m ilgio. Netoli jo yra įėjimas į Ledinę olą (Ледената пещера), kurioje net vasarą laikosi ledas. Paėjus toliau galima atrasti įėjimą į Didžiąją olą (Голямата пещера), kurioje rastos senovinių keramikinių indų liekanos iš VI-V a. pr. Kr.
Nuostabieji tiltai – aukščiausios Bulgarijoje olų angos.
Lankytinos vietos
- Regioninis istorijos muziejus/Регионален исторически музей. Jo pradžia susijusi su 1911 m. įkurtu Istorijos muziejumi Pazardžike. 2000 m. pertvarkytas į Regioninį istorijos muziejų. Muziejaus fonduose saugomi neįkainojami Pazardžik krašto praeities įrodymai (nuo paleolito iki XX a. vid.). Pagrindiniai istoriniai eksponatai yra išdėstyti specialiai pastatytame statinyje su 1 200 kv. m aikšte.
- „Šv. Dievo Motinos“ katedra/катедрална църква „Св. Богородица” – didžiausia Tautinio atgimimo laikų cerkvė Bulgarijoje. 1836/1837 m. pastatyta cerkvė išsiskiria savo architektūrine verte, nuostabiu medžio drožybos ikonostasu. Ikonostaso daugiasluoksnėje ažūrinėje drožyboje akivaizdžios geometrinės kombinacijos, augaliniai ir gyvūniniai ornamentai, figūrinės biblinių scenų kompozicijos.
Randasi 4,5 km į šiaurės rytus nuo Melniko, Pirin kalnų pietvakariuose. Manoma, kad vienuolynas galėjo egzistuoti jau IX-XII a.
 |
| Rožen vienuolynas. Fotografijos autorius Reinhard P. Braun. |
Įdomiausia Rožen vienuolyne yra pagrindinė 1600 m. „Šv. Dievo Motinos“ cerkvė (църква „Свето Рождество Богородично“). Vienuolyno kompleksui dar priklauso palaikų saugykla (1662 m.), rezidencinis sparnas su stoguotais balkonais ir laiptais, varpinė.
Samuilova tvirtovė/Самуилова крепост
Viduramžių tvirtovė, esanti tarp Belasica (Беласица) ir Ogražden (Огражден) kalnų. Randasi ant neaukštos viršukalnės.
Tikėtina, kad pastatyta 1009-1013 m., valdant carui Samuil (Самуил).
Viduramžių tvirtovė, esanti tarp Belasica (Беласица) ir Ogražden (Огражден) kalnų. Randasi ant neaukštos viršukalnės.
Tikėtina, kad pastatyta 1009-1013 m., valdant carui Samuil (Самуил).
 |
| Samuilova tvirtovės paminklas. Fotogr. Nikola Gruev (Никола Груев |
Kaip manoma, tvirtovei pastatyti pradžioje buvo paruošti žemės įtvirtinimai, sukasti 3 pylimai ir iškasti 2 grioviai. Pilis buvusi stambios fortifikacijos sistemos dalis. Jos padėtis leido stebėti ir kontroliuoti visą siaurą tarpeklį ir buvo išnaudota kaip komandinis karinis-strateginis punktas.
Per tyrinėjimus aukščiausioje tvirtovės dalyje yra iškasti stačiakampiai akmenys – medinio stebėjimo ir gynybos bokšto pagrindas.
Nacionalinis parkas-muziejus „Samuilova tvirtovė“ („Самуилова крепост”) atidarytas 1982 m. spalio 23 d.
Per tyrinėjimus aukščiausioje tvirtovės dalyje yra iškasti stačiakampiai akmenys – medinio stebėjimo ir gynybos bokšto pagrindas.
Nacionalinis parkas-muziejus „Samuilova tvirtovė“ („Самуилова крепост”) atidarytas 1982 m. spalio 23 d.
|
|
Lankytinos vietos
- Istorijos muziejus/Исторически музей – seniausias ir didžiausias Viduriniame Rodopi kalnų regione (Средните Родопи). Įkurtas 1935 m. su tikslu atrasti, ištirti, saugoti ir populiarinti unikalų rajono gyventojų meninį potencialą ir istorinės žinias.
Muziejus įkurtas statinyje, nuo kurio atsiveria panorama ne tik į senąjį ir naująjį Smolianą, bet ir į apdainuotas Rodopi viršukalnes: Perelik (Перелик), Karlak (Карлък) ir Sokolica (Соколица).
Ekspozicijų salėse laikoma pastovi paroda „Rodopi kultūros-istorijos turtai nuo senovės iki mūsų dienų“. Joje eksponuojami vidurinio paleolito ir eneolito laikotarpių archeloginių radinių rinkiniai, trakų gyvenimo būdą iliustruojantys bronzos amžiaus įrankiai, slavų tautos buvimo kalnuose įrodymai. Populiarūs muziejuje senųjų bulgarų išdirbti papuošalai, rūbai, audiniai, buities įrankiai.
Muziejaus lankytojai turi galimybę susidurti su vienu tipiškiausių ir seniausių papročių kalnuose – kukeriavimu (кукерите) (žr. Kultūra. Papročiai).
Snieguolės ola/Снежанка пещера
Randasi Bataška kalnuose Rodopi (Баташка планина в Родопите), 5 km nuo Peščera miesto (Пещера), į šiaurės rytus nuo Batak. Atverta 1961 m.
Randasi Bataška kalnuose Rodopi (Баташка планина в Родопите), 5 km nuo Peščera miesto (Пещера), į šiaurės rytus nuo Batak. Atverta 1961 m.
 |
| Snieguolės ola. Nuotrauka iš caves.free.bg galerijos |
Į ola patenkama apie pusę valandos einant stačiu takeliu. Oloje galima pamatyti vieną gražiausių ledinių figūrų Bulgarijoje. Ji maža (ilgis vien 145 m), tačiau primena vieną pasakos herojų Snieguolę. Pagal šią figūrą olai suteiktas pavadinimas.
Snieguolės ola turtinga stalagmitais, stalaktitais, stalaktonais, drapiruotėmis, mažais ežeriukais. Viduje įrengtos kelios salės: Tešmens salė (Залата на виметата), Didžioji salė (Голямата зала), Muzikinė salė (Музикалната зала). Sniego baltumo kristalinė figūra Snieguolė randasi Nuostabiojoje salėje (Вълшебната зала).
Snieguolės ola turtinga stalagmitais, stalaktitais, stalaktonais, drapiruotėmis, mažais ežeriukais. Viduje įrengtos kelios salės: Tešmens salė (Залата на виметата), Didžioji salė (Голямата зала), Muzikinė salė (Музикалната зала). Sniego baltumo kristalinė figūra Snieguolė randasi Nuostabiojoje salėje (Вълшебната зала).
Široka Laka/Широка Лъка
Kaimas pietų Bulgarijoje. Garsus architektūros ir folkloro rezervatas. Kaimo pavadinimas kilęs nuo senovinio bulgarų žodžio „лъка“, reiškiančio „pasukimas, kreivė, vingis“.
Kaimas pietų Bulgarijoje. Garsus architektūros ir folkloro rezervatas. Kaimo pavadinimas kilęs nuo senovinio bulgarų žodžio „лъка“, reiškiančio „pasukimas, kreivė, vingis“.
 |
| Široka Laka. Nuotrauka iš www.selo.bg galerijos, autorė Tania |
Široka Laka garsi autentiškais rodopiškais namais (Zgurovskata (Згуровската), Učikovskata (Учиковската) ir Grigorovskata (Григоровската)). Mieste randasi populiarus ir lankytojų mėgstamas „Etnografijos muziejus“.
Viena miesto garsenybių – 1834 m. „Šv. Dievo Motinos“ cerkvė (църква „Св. Богородица“). Cerkvės ikonostasas laikomas unikaliu dėl originalaus stiliaus. Manoma, kad pieštas brolių Dimitar ir Zahari Zografų (Димитър и Захари) iš Samokov kaimo (Самоков). Kai kurie mokslininkai teigia, kad patys broliai ir išdekoravo visą cerkvę.
Viena miesto garsenybių – 1834 m. „Šv. Dievo Motinos“ cerkvė (църква „Св. Богородица“). Cerkvės ikonostasas laikomas unikaliu dėl originalaus stiliaus. Manoma, kad pieštas brolių Dimitar ir Zahari Zografų (Димитър и Захари) iš Samokov kaimo (Самоков). Kai kurie mokslininkai teigia, kad patys broliai ir išdekoravo visą cerkvę.
Trigradsko tarpeklis/Триградско ждрело
Randasi 1,5 km į šiaurę nuo Trigrad kaimo (Триград). Jis yra 7 km ilgio, iš kurių 2-3 km tęsiasi per važiuojamąją dalį.
Tarpeklį sudaro vertikalios marmurinės uolos, supančios Trigradska upę (Триградскa).
Randasi 1,5 km į šiaurę nuo Trigrad kaimo (Триград). Jis yra 7 km ilgio, iš kurių 2-3 km tęsiasi per važiuojamąją dalį.
Tarpeklį sudaro vertikalios marmurinės uolos, supančios Trigradska upę (Триградскa).
 |
| Trigradska tarpeklis |
Uhlovica/Ухловица
Tai olos „Mėlynieji baseinai“ vietovėje („Сините вирове“) pavadinimas. Randasi Rodopi kalnuose (Родопи).
Tai olos „Mėlynieji baseinai“ vietovėje („Сините вирове“) pavadinimas. Randasi Rodopi kalnuose (Родопи).
 |
| Uhlovica. Nuotrauka iš http://caves.4at.info galerijos, autorius Ivo |
Ola yra 1 040 m virš jūros lygio. Jos ilgis 460 m.
Atverta 1967 m. Dimitro ir Georgo Raičevų (Димитър и Георги Райчеви). Vardas olai suteiktas pagal žodį „улулица“, kas lietuvių kalboje reiškia „pelėdėlė“.
Atverta 1967 m. Dimitro ir Georgo Raičevų (Димитър и Георги Райчеви). Vardas olai suteiktas pagal žodį „улулица“, kas lietuvių kalboje reiškia „pelėdėlė“.
 |
| Velnio gerklės ola. Nuotrauka iš caves.free.bg galerijos |
Tai bedugnė ola. Pagrindinė jos dalis yra didžiulė salė, kurioje randasi aukščiausias požeminis krioklys Balkanų pusiasalyje.
Ola taip pavadinta dėl keistos įėjimo formos, primenančios velnio galvą.
Ola taip pavadinta dėl keistos įėjimo formos, primenančios velnio galvą.
Kaip manoma, ola susiformavo dėl žemės sluoksnio kritimo ir požeminės upės. Joje randasi didžiulė salė, vadinama Šniokščiančia sale (Бучащата зала). Tai didžiausia salė tarp Bulgarijos olų.
Įėjimo į olą patalpoje yra įrengta meno galerija.
Velnio gerklės oloje žiemoja didžiausia Bulgarijoje ir Balkanuose olinių ilgasparnių šikšnosparnių kolonija.
 |
| Velnio gerklėje. Fotogr. Georgi Čorbadžijski (Георги Чорбаджийски) |
Velnio gerklės oloje žiemoja didžiausia Bulgarijoje ir Balkanuose olinių ilgasparnių šikšnosparnių kolonija.
Informacija: darbo laikas: vasaros sezonu 8:00-18:00, žiemos sezonu – pagal užsakymą.
Vihren/Вихрен
Tai aukščiausia Pirin kalnų (Пирин) viršukalnė. Randasi šiaurinėje Pirin dalyje, tarp Kutelo (Кутело) ir Hvojnati (Хвойнати) viršukalnių, Nacionaliniame Pirin parke.
Tai aukščiausia Pirin kalnų (Пирин) viršukalnė. Randasi šiaurinėje Pirin dalyje, tarp Kutelo (Кутело) ir Hvojnati (Хвойнати) viršukalnių, Nacionaliniame Pirin parke.
 |
| Vihren viršukalnė. Nuotrauka iš http://bghotelite.com/ galerijos |
2 914 m Vihren viršukalnė yra antroji pagal aukštį Bulgarijoje po Musala Rilos kalnuose (Мусала, Рила планина) ir trečioji Balkanų pusiasalyje po Mitikas Olimpe (Graikija).
Viršukalnės išvaizda įvairuoja stebint ją iš skirtingų pusių.
Viršukalnės išvaizda įvairuoja stebint ją iš skirtingų pusių.
Tekstas apie Bulgarijos pietvakariuose lankytinus miestus ir vietoves parašytas remiantis
- Bulgarijos kelionių tinklaviete „Bulgaria Travel: Welcome to Bulgaria”
- Internetinės svetainės apie Bulgarijos vienuolynus informacija
- 100 nacionalinių turizmo objektų Bulgarijoje sąrašu
- Laisvąja enciklopedija internete Wikipedia.org
- Bulgarų pasakojimais ir nuorodomis