Rytinė Bulgarija. Pajūris

Achtopolis/Ахтопол (Агатопол)
Randasi 14 km į pietryčius nuo Carevo (Царево) ir 90 km nuo Burgas (Бургас).
Tai mažas uolėtas pusiasalis, turintis turtingiausią antikinę ir viduramžių istoriją visame „Strandža“ gamtos parke („Странджа”).
Achtopolis. Nuotrauka iš www.namore-ahtopol.com galerijos
Achtopolio įlankos akvatorijoje rasti akmeniniai, alaviniai ir geležiniai inkarai. Akmeniniai priklauso trakams ir datuojami I tūkst. pr. Kr.; alaviniai yra senosios kolonizacijos periodo, o geležiniai – romėnų ir viduramžių epochų. Akvatorijoje rasta ir viena senovinė vyro figūra. Manoma, kad tai kokio nors XIX a. anglų laivo stiebo dekoracija.
Per paskutinius kasinėjimus buvo atidengta helėninės tvirtovės siena ir itališkos amforos, darytos Vakarų Viduržemio jūros teritorijoje (I-oji I a. pr. Kr. pusė). Achtopolyje yra rasti 2 užrašai senąja graikų kalba, kurie, netgi ir fragmentuoti, kalba apie ypatingą miesto reikšmę. Naujai atrasti paminklai rodo, kad V a. pr. Kr. pabaigoje čia jau buvo įsikūrusi atėnų kolonija, kuri, kaip teigiama, ir suteikė vietovei pavadinimą Agatopolis (Агатополис) – nuo graikų žodžių „агатос“ (geras) ir „полис“ (miestas). 


Aladža uolų vienuolynas/Аладжа манастир
Randasi 4 km į šiaurės vakarus nuo Auksinių Kopų (Златни Пясъци) ir 12 km į šiaurės rytus nuo Varnos. Aladža uolų vienuolynas, įkurtas XIII a., šiandien priklauso Auksinių Kopų Gamtos parkui.
Aladža vienuolynas. Fotogr. Krasimira ir Milen (Красимира и Милен), www.ImagesFromBulgaria.com
Dar IV-VI a. uolos naudotos atsiskyrėlių ir vienuolių bendruomenių. Veikė iki XVIII a. Vienuolynas natūraliai prisitaiko uolų, medžių ir krūmų mozaikoje.
Vienuolyno patalpos įkastos į uolas, 20 m aukštyje virš žemės. Šiandien jose galima apžiūrėti vienuolių celes ir koplyčią, kurioje išsilaikiusi viduramžių laikų sienų tapyba (XIV a.).



Albena/Албена
Randasi 32 km į šiaurę nuo Varnos (Варна) bei 12 km į pietvakarius nuo Balčik (Балчик), kalnų papėdėje, ilgoje ir smėlėtoje Varnos įlankoje.
Albena – vienas žinomiausių kurortų ir viena naujoviškiausių vietų poilsiui Bulgarijos pakrantėse. Kurorto plėtros pradžia – 1968 m.  
Viešbutis „Dobudža“ Albenoje
Netoli miestelio yra miškingas „Baltata“ rezervatas (резерват „Балтата“), suteikiantis Albenai papildomo žavesio. Miškas dar vadinamas „Batova gora“ („Батова гора“), pagal Batova upės, tekančios palei jį, pavadinimą.
Tokioje vietoje esančiame kurorte dienos visada atrodo ilgos ir saulėtos, o jūra bei miškas užtikrina šviežų, drėgną orą. Smėlėtas Albenos paplūdimys yra pripažintas vienu gražiausių paplūdimių Bulgarijos pakrantėje. Jo ilgis siekia 5 km, o plotis 30-100 m.
Kurorte yra apie 40 viešbučių. Dauguma jų – 2-4 žvaigždučių. 
Garsiausias – "Добруджа“, vadinamas netgi miesto simboliu.


Auksinės Kopos/Златни Пясъци
Randasi šiaurinėje Bulgarijos pakrantės dalyje, vos 18 km nuo Varnos (Варна). Miestas yra Auksinių Kopų kraštovaizdžio parko teritorijoje (Златни пясъци природен парк). Joje – 68 viešbučiai bei daug maitinimo įstaigų, sporto objektų.
Auksinės kopos
Auksinės Kopos turi „Mėlynąją Vėliavą“ – tarptautinį ekologiškai švarių kurortų pripažinimą. Kas mėnesį miesto ore bei paplūdimyje kontroliuojami pagrindiniai mikrobiologiniai bei fiziocheminiai rodikliai. Kurorto transportas – ekologiškai švarios transporto priemonės: dviračiai, mini-garvežiukai ar saulės energija pakraunamos transporto priemonės. Norint į miestą įvažiuoti automobiliu, reikai mokėti mokestį.

Balčik/Балчик
Balčik – vienas gražiausių Bulgarijos miestų prie jūros, įkurtas VI a. pr. Kr. ant stačių baltų kalkinių uolų. Senovinis miesto pavadinimas – Krunoj (Круной – „šaltinis”). Iki šiol miestelyje, iš kalnų tarpeklių trykšta mineralinio vandens šaltiniai.
Balčik. Fotogr. Plamen Petkov (Пламен Петков), www.ImagesFromBulgaria.com
Balčike, ant jūros kranto, yra pastatyta vila. Dabar ten įkurtas muziejus ir didžiulis botanikos sodas su daugiau nei 600 unikalių augalų rūšių. Šioje viloje kažkada buvusi Rumunijos karalienės Marijos rezidencija.
 

Biala Voda/Бяла Вода
Kaimas Biala Voda. Nuotrauka iš www.strandja.bg  galerijos
Tai kaimas, eantis 45 km į pietus nuo Burgas (Бургас). Vadinamas „antikiniu miestu“. Jame stovėjusi antikinė trakų pilis, o prie naujųjų kapinių šiandien yra trakų kalvos nekropolis. Į šiaurę ir pietus nuo kaimo yra atkasti senojo kelio į Malko Tarnovą (Малко Търново) pėdsakai. Užrašai sako, kad čia buvo Dzeuso ir Heros (Зевс и Хера) bei Heraklio šventovės. Manoma, kad netoliese buvusi ir kelioninė stotis, davusi senąjį kaimo vardą – Konak (Конак). Šiuo vardu kaimas egzistavo iki XVIII a.



Burgas/Бургас
Tai antras pagal dydį miestas Bulgarijos Juodosios jūros pakrantėje ir ketvirtas visoje šalyje (po Sofijos (София), Plovdiv (Пловдив) ir Varnos (Варна)). Burgas – ekonomikos, kultūros ir turizmo centras pietryčių Bulgarijoje su miesto orouostu ir didžiausiu bei svarbiausiu Bulgarijoje jūrų uostu.
Burgas. Nuotrauka iš www.obstina-bourgas.org galerijos
Istorija
Burgas yra antikinės Graikijos Pyrgos miesto įpėdinis, kolonistų įkurtas kaip karinis ir stebėjimo taškas.
Senovės Romos valdymo laikais Burgas buvo žinomas kaip Deultum karinė kolonija veteranams. Viduramžiais čia dar pastatyta maža apžvalginė tvirtovė. Ji išsilaikė tik iki XVII a., o pati gyvenvietė Tautinio atgimimo laikotarpiu pervadinta „Burgas“. Vėliau ji tapo didžiu pramonės ir amatų centru Juodosios jūros pakrantėje. Čia įsikūrė nemažai alyvos ir cheminių medžiagų kompanijų, įrengtos druskos ir metalo kasyklos.
Lankytinos vietos
  • Burgas regiono istorijos muziejus/Регионален Исторически Музей.
  • Etnografijos muziejus/Етнографически Музей.
  • Gamtos ir Mokslo muziejus/Природо-Научен Музей.
  • Meno Galerija/Галерия на Изкуствата.
  • Operos rūmai/Опера.

Carevo/Царево
65 km į pietus nuo Burgas (Бургас).
Tai uosto miestas. Ramus ir mažas kurortas. Tiesa, paskutiniu metu aktyviai vykdomos įvairių viešbučių statybos.
Carevo miestas. Fotogr. Magdalena Angelova (Магдалена Ангелова)
Lankytinos vietos
  • „Šventosios Trejybės“ cerkvė (църквата „Света Троица“) – vienišai iškilusi pietinėje miesto dalyje. Statyta 1831 m. Šiandieninis architektūrinis vaizdas datuojamas 1895 m. Toje pačioje vietoje buvo ir senesnė cerkvė. Apie ją primena kai kurios paskutinio XVIII a. dešimtmečio ikonos.
Carevo Švč. Trejybės cerkvė. Fotogr. Magdalena Angelova (Магдалена Ангелова)
  • 3 km nuo Carevo į šiaurę, „Arapija“ („Арапя“) kempingo akvatorijoje yra atrastos vėlyvosios antikos laikotarpio archeologinės liekanos. Per vandeninius archeologinius tyrimus rastos IV-VI a. amforos, identifikuojamos Šiaurinės Afrikos, Sirijos ir Konstantinopolio regionams. Miesto pietiniame pusiasalyje matomos viduramžių pilies liekanos.

Devnia mozaikų muziejus/Музеят на мозайките в Девня
Tai vienintelis tokios rūšies muziejus šalyje. Jame saugomos romėnų ir ankstyvosios Bizantijos mozaikos iš Marcianopolio (antikinis Devnia pavadinimas). Kai kurios išlikusios spalvingos grindų mozaikos matomos ten, kur ir buvo atkastos. Kitos – iš dalies restauruotos ir konservuotos.


Goliamo Bukovo „Gaivinamosios versmės“ vienuolynas/Голямобуковският манастир „Живоприемний източник“
Vienintelis veikiantis vienuolynas „Strandža“ gamtos parke. Randasi 4 km į rytus nuo Goliamo Bukovo kaimo (Голямо Буково).
Goliamo Bukovo vienuolynas. Nuotrauka iš www.bulgarianmonastery.com galerijos
Pasak legendų, Goliamo Bukovo vienuolynas buvo pastatytas XII a. ant senovinės šventyklos liekanų. Ši vieta prisisapnavo ilgai sirgusiam Goliamo Bukovo gyventojui Kosta Janov (Коста Янов). Kai po sapno jis pasekė Šv. Dievo Motinos patarimu ir išsimaudė prisisapnavusiame šaltinyje – iš karto pasveiko.
Iki XX a. 80 deš. pab. senasis rezidencinis vienuolyno pastatas naudotas kaip studentų stovykla. 1990 m. rudenį, vienuolio Evtimi (Евтимий ) iš Rosen kaimo (Росен) dėka, vienuolynas atgaivintas. Pagal vienuolio vadovavimą ir radinius cerkvė buvo atstatyta, pastatytas naujas rezidencinis pastatas ir vienuolynas pradėjo savo naują gyvenimą. Cerkvė puošta freskomis, rezidencinio pastato sienos tapytos.
1954 m. vienuolynas paskelbtas kultūros paminklu.


Kamen Briag/Камен Бряг
Tai vieta, kur stačiu akmeninių uolų skardžiu žemė susijungia su jūra.
Kamen briag. Nuotrauka iš http://bulgaria-photos.info  galerijos

Malko Tarnovo/Мaлко Търново
Miestas pietryčių Bulgarijoje, netoli sienos su Turkija.
Malko Tarnovo miesto aikštė. Nuotrauka Dragomir Keranov (Драгомир Керанов)
Malko Tarnove ir jo apylinkėse aptikta įvairovė ypatingos reikšmės archeologinių radinių. Pagal tyrinėjimus šioje gyvenvietėje jau gilioje senovėje gyvenę trakai.
Lankytojams įdomūs yra 2 kupoliniai trakų kapai miesto pakraštyje. Jie išsiskiria preciziškai apdirbtais marmuriniais blokais ir pristato V-III a. pr. Kr. monumentaliąją trakų architektūrą bei aristokratijos laidotuvių praktiką. Archeologiniai radiniai rodo, kad tokia įranga kapuose buvo naudota ir romėnų laikais.
Svarbu paminėti, kad miestas artimai susijęs su Bulgarijos kūrimosi istorija. 5 km į šiaurę randasi nacionalinis gamtos parkas „Strandža“ („Странджа”), palei kurį 705 m. ėjo svarbiausia Bulgarijos-Bizantijos siena. Čia, prie senojo miesto Develt (Девелт) atkastos gyvenamųjų namų liekanos. Didelė jų dalis laikoma Bizantijos nuosavybe.
Per vandeninius archeologinius tyrimus buvo rasta neįtikėtinai daug keramikos indų.
Visas rajonas apie Malko Tarnovo yra tarsi „apibertas“ dolmenais, nekropoliais, kapais ir senovės šventyklomis, nusipelniusiais būti akivaizdžiai matomais.

Lankytinos vietos
  • Dolmenai/Долмени – randasi 5 km į šiaurės vakarus nuo Malko Tarnovo. Viso jų 2. Taip pat yra 1 kamera ir koridorius (дромос).
    Dolmenai. Nuotrauka iš www.visitmalkotarnovo.net galerijos
  • Bratanova ola/Братанова пещера randasi 9 km į šiaurę nuo Malko Tarnovo. Turkiškas žodis „братан“ reiškia išsišakojimas. Vienoje olos galerijų yra atrasta didelė išsaugota pilkai-juodo molio urna, datuojama vėlyvuoju Bronzos amžiumi. Paskutiniu metu atrasta maža bronzinė apyrankė su gyvatės ornamentu.

  • Trakų šventovė/Тракийски светилища – šiandieninio miesto praeityje buvo atvertos 3 šventovės. Pirmoji randasi prie buvusio katalikų moterų pensiono. Antroji šventykla yra Pazlakat (Пазлъкът) vietovėje, trečioji – miesto pietrytinėje dalyje ant Malak Samokov plento (Малък Самоков). Deja, paminklai neišsaugoti.
Trakų šventovė. Nuotrauka iš www.visitmalkotarnovo.net galerijos
  • 3 muziejai – archeologijos, istorijos ir gamtos mokslo. Istorijos muziejuje pristatomos 5 ekspozicijos, išdėstytos 3 „Strandža“ Tautinio atgimimo namuose: archeologija, naujoji ir naujausioji istorija, ikonos menas, etnografija ir gamta.


Miškova Niva/Мишкова Нива
Randasi apie 3 km nuo Malko Tarnovo, prie pat sienos su Turkijos Respublika.
Miškova Niva. Nuotrauka iš www.leso-tours.com galerijos
Atidengta prieš 1981-83 m.
Šventovė yra didelio kultinio komplekso dalis. Pats kompleksas susideda iš tvirtovės, stovinčios ant Goliamo Gradištė (Голямо Градище) viršūnės, papėdėje esančios kasyklos ir nekropolio, kurio išlikę tik pagrindai.
Netoli kapų randasi romėniška villa rustika (kaimo vila).


Nesebaras/Несебър
Miestas įsikūręs pusiasalyje, pylimu sujungtu su jūros pakrante.
Nesebaras – VII a. žvejų kaimelis, su siauromis gatvelėmis, senovinėmis bažnyčiomis, išlikusiomis antikinės tvirtovės sienomis. Jo įkūrimo data siekia net VI a. pr. Kr. Kažkada miestas buvo garsus dėl jame buvusių 40 šventyklų. Dabar jų tiek nebėra. Tačiau išlikusiosios iki šiol skleidžia senųjų laikų dvasią, pristato architektų ir statytojų meistriškumą.
Nesebaro „Senoji Vyskūpija”
Patogi geografinė padėtis apsaugojo miestą nuo įsibrovėlių, todėl šiandien Nesebaras – gyvas tūkstantmetės istorijos paminklas, tikras miestas-muziejus. 1983 m. paskelbtas Senovės Nesebaro architektūros, istorijos ir archeologijos rezervatu ir įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paminklų apsaugos sąrašą.
Pačioje pusiasalio pradžioje dėmesį verta atkreipti į miesto vartus ir buvusių įtvirtinimų liekanas (IV-VI a.). Romantišką atmosferą Nesebaro kraštovaizdžiui suteikia vandens malūnas.
Nesebaro namai, stovintys ant jūros kranto, pristato Tautinio atgimimo metų (XIX a.) architektūros stilių. Namai 2 aukštų. Apatinis aukštas iš akmenų, viršutinis iš medžio. Nors tokia konstrukcija viename statinyje kontrastuoja, tačiau tai labai gerai apsaugojo ir iki šiol saugo statinį nuo drėgno ir sūraus pajūrio oro. Pastatams būdingos įvairių formų stoginės verandos.
Tarp geriausiai žinomų namų yra Muskojani namas (къщата на Мускояни, 1840 m.). Jame suorganizuota etnografinė paroda, demonstruojanti Burgas regiono liaudies apdarus.
Lankytinos vietos
  • Senoji vyskupija/Старата Митрополия datuojama V-VI a. Tai įspūdinga 3 navų bazilika. Ant išlikusių kolonų, arkos ir grindų mozaikos gali būti matomi skirtingų periodų pėdsakai.
  • „Jono Krikštytojo“ cerkvė/църквата Св. Йоан Кръстител – X-XI a. Kalbant architektūros terminais, tai stilius, kuriuo nuo bazilikos pereinama prie centrinės kryžminės bažnyčios. Cerkvės interjere gausus skaičius antikinių ir viduramžiškų kolonų, kapitelių, plokščių ir inskripcijų.

  • Gerai išsilaikiusi XVIII a. „Šv. Teodoro“ cerkvė/църквата „Св. Теодор“. Jame randasi vertingas originalus akmens grindinys. XVII a. ikonostasas. 
  • "Šv. Jono Alitourgitos“ cerkvė/църквата „Св. Йоан Алитургетос “ (XIII-XIV a.) yra laikoma viena gražiausių Nesebare.
Šv. Jono Alitorgetos cerkvė Nesebare. Fotogr. Trilobite, šaltinis wikipedia.org
  • „Kristaus Pantokratoriaus“ cerkvė/църквата „Христос Пантократор“ statyta XIII-XIV a. pagal 4-kolonų kryžminių bažnyčių tipą. Tai yra viena geriausiai išsilaikiusių viduramžių cerkvių Bulgarijoje – saugoma UNESCO.
Nesebar „Šv. Kristaus Pontokratoriaus” cerkvė




  • „Šv. Angelų Mykolo ir Gabrieliaus“ cerkvė/църквата „Св. Архангели Михаил и Габриел“ (XIII-XIV a.) iki šiol išskirtinai graži. Išorinės sienos meistriškai detaliai dekoruotos akmenų, plytų ir multi-spavotų rozečių ornamentais. Panašiai dekoruota ir „Šv. Paraskeva“ cerkvė (църквата „Св. Параскева“, XIII-XIV a.).


Nos Kaliakra/Нос Калиакра
Tai kyšulys su viduramžių pilies griuvėsiais ir nesibaigiančia jūra, istoriją minančiais akmenimis, stačiais skardžiais. Įspūdinga vieta keliautojams.
Nos Kaliakra. Nuotrauka iš http://history.rodenkrai.com/ galerijos
Kada pastatyta Kaliakros pilis nežinoma. Ji gerokai sugriauta ir nebeatsatyta. Kaliakros iškyšulys apipintas įvairiomis legendomis bei padavimais. Vienas jų mini Bulgarijos nesantaikos su turkais laikus. Pasak legendos, 40 nuostabaus grožio mergelių, nenorėjusių pakliūti į turkų rankas, supynė savo kasas į vieną ilgą ir susikabinusios rankomis nušoko nuo aukštos uolos. Vėliau uola pavadinta „Kaliakros” („grožio”) vardu.
Vienoje iš olų įkurtas archeologijos muziejus ir restoranas.



Petrova Niva/Петрова Нива
Vietovė Strandža (Странджа), Stoilovo (Стоилово) kaimų teritorijoje.
Petrova Niva. Nuotrauka iš http://losenets.hit.bg/ galerijos
Po pasipriešinimo turkams deklaruojama Strandžos Respublika (Странджанската Република). Praėjusio amžiaus 50-ųjų metų pabaigoje pastatytas paminklas, o prieš 2003 m., praėjus 100 metų po sukilimo, jo garbei pastatyta cerkvė, pavadinta „Šv. Petka“ („Света Петка“). Viduje yra muziejus su įvairiais eksponatais, kurie pristato bulgarų išsilaisvinimo nuo Trakijos ir Makedonijos kovas (nuotraukos, ginklai, dokumentai).


Pomorie kapas ir mauzoliejus (III-IV a.)/Тракийска куполна гробница Поморие
Randasi 4 km į vakarus nuo Pomorie (Поморие) miesto.
Įėjimas į kapą pasiekiamas skliautuotu 22 m ilgio koridoriumi. Kapą iš abiejų pusių „rėmina“ dvi kvadratinės premisos.
Pats kapas – apvali 11,5 m diametro premisa. Centre kyla apvali tuščiavidurė kolona (3,3 m diametro), palaipsniui išplatėjanti lubose. Sienoje padarytos 5 nišos.
Originalios grybo formos Pomorie kapas-mauzoliejus – vėlyvosios Antikos Bulgarijos žemėse architektūros pavyzdys.


Saulėtasis Krantas/Слънчев Бряг
Saulėtasis Krantas kartu su Auksinėmis Kopomis (Златни Пясъци) – žinomiausi Bulgarijos pajūrio kurortai. Miestas apstatytas viešbučiais, pramoginiais parkais, restoranais, ir diskotekomis. Dauguma objektų atidaromi tik vasaros pradžioje ir uždaromi rudenį.
Saulėtas Krantas. Fotogr. Vanka5 , šaltinis wikipedia.org

Saulėtojo Kranto statyba pradėta 1958 m. Statybų darbai pradėti 2 senų šaltinių vietoje. Iš jų antikos ir viduramžių laikais Nesebarui buvo teikiamas vanduo.
Saulėtojo Kranto paplūdimys siekia 8 km ilgį ir nuo 30 iki 60 m plotį.
Vasarą mieste organizuojamas Tarptautinis Auksinio Orfėjo Festivalis (The Golden Orpheus International Festival of Popular Song), Simfoninės Muzikos dešimtmečiai, Tarptautinio Folkloro Festivaliai, madų šou ir įvairos paplūdimio varžybos.



Sozopolis/Созопол
Mažas ir labai ramus miestelis. Tai seniausia graikų kolonija Juodosios jūros pakrantėje, įkurta VI a. pr. Kr. Antikos laikais buvo vadinama Apolonijos vardu.
Sozopolis. Nuotrauka iš www.intro-property.com galerijos
Sozoplis vertas dėmesio dėl įspūdingos architektūros miesto senamiestyje, siaurų gatvelių, šurmuliuojančio turgelio turistams ir puikių patiekalų žuvies restoranuose ant jūros kranto. Šiandien miesto nepakartojama romantinė atmosfera lyg magnetas traukia menininkus, rašytojus, senosios architektūros tyrinėtojus ir turistus iš viso pasaulio.
  • Sozopol Archeologijos muziejus/Созопол Археологически музей. Jame laikomi Bronzos amžiaus darbo įrankiai, keramikos dirbiniai ir kita senovės buities atributika. Sozopolio slėnyje atkasta daugybė akmeninių inkarų ir buožių, datuojamų II-I tūkst. pr. Kr.


Varna/Варна
Tai trečias pagal dydį Bulgarijos miestas, dar vadinamas Bulgarijos uostų sostine, Juodosios jūros karaliene.
Šio miesto istorija siekia gilią senovę. Pradžioje tai buvo mažytis senovės trakų žvejų kaimelis. 
Varna. Nuotrauka iš www.varna.bg galerijos
Antikos laikais – graikų kolonija Odesos. Romėnų laikais gyvenvietė tapo vienu svarbiausių regiono centrų. Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Varna minima VIII a.
Miesto vardas siejamas su Lenkijos karaliumi Vladislavu Varnenčiku. Jis XIII a. vedė lenkų, čekų, bulgarų, rumunų, kroatų karius į mūšį prieš turkus ir didvyriškai žuvo dabartinio Varnos miesto teritorijoje.
XIII-XIV a. miestas jau minimas kaip didelis uostas, prekiaujantis su Venecija bei Genuja.
Šiandien Varna – modernus miestas bei patrauklus Juodosios jūros kurortas. Jame didelis muziejų, barų, kavinių, restoranų, diskotekų, parduotuvių pasirinkimas tiek jauniems, tiek ir vyresnio amžiaus keliautojams.

Lankytinos vietos
  • Romėnų termos Varnoje (II-III a.) – unikalus architektūros paminklas, laikomas architektūriniu rezervatu.Termos užima apie 7 500 kv. m plotą. Iš jų galima susidaryti įspūdį apie romėnų laikais puoselėtas statybos ir architektūros tradicijas. Termų statinys padarytas iš mūro bei plytų mišinio. Kanalizacijos tinklas simetriškas, susideda iš skliautuotų kanalų pamatuose. Fasadai ir interjeras architektūriškai praturtintas marmumo elementais.
Termų Varnoje liekanos. Fotogr. Ewa Dryjanska
  • Varnos simbolis – Varnos soboras, arba kitaip – „Mergelės ėmimo į dangų“ katedra (катедрален храм „Успение Богородично“). Soboras pastatytas 1884-1886 m. Tai bulgarų tautos dėkingumo simbolis išsilaisvinus nuo turkų okupacijos. Soboras yra antroji pagal dydį Bulgarijoje šventovė pastatyta neobizantiniu stiliumi (po „Aleksandro Nevski“ Sofijoje („Свети Александър Невски“ в София)).
Varnos Soboras. Fotografijos šaltinis: wikipedia.org


Tekstas apie Bulgarijos rytuose lankytinus miestus ir vietoves parašytas remiantis