Ką valgome ir geriame Bulgarijoje?

Bulgarų virtuvė reprezentuoja pietryčių Europos virtuvę. Nors ir slaviška, tačiau joje jaučiama turkų, graikų bei Viduriniųjų Rytų ir mažiau Viduržemio jūros bei vengrų kulinarijos įtaka. Dėl palyginti šilto klimato, Bulgarijoje gausu puikiai augančių įvairių daržovių, vaisių, žolelių.

MAISTO KULTŪRA BULGARIJOJE
Maistas bulgarų gyvenime atlieka svarbų vaidmenį. Tai ne tik kasdienės energijos šaltinis, bet ir visuomeninis ritualas. Labai dažnai pietūs ar vakarienė valgomi platesniame rate nei šeimoje ir trunka labai ilgai. Valgis pradedamas šviežiomis salotomis (pvz. šopska, шопска салата). Po to patiekiama čorba (чорба, sriubos rūšis). Pagrindinis patiekalas, vadinamas mandža (манджа), paprastai valgomas skanaujant vynu. Užbaigiama desertu. Dažniausiai tai pyragaičio formos ir labai saldžiu sirupu glaistyta baklava (баклава), triguna (тригуна), kadaif (кадаиф). Taip pat bulgarai labai mėgsta įvairius pyragėlius, įdarytus sviestiniu kremu (маслена), vaisiais (фрукти), šokoladu (шоколадова) ar ledais (сладолед).

Per pusryčius bulgarai daug nevalgo. Paprastai tai pyragėlis ir kava. Pietums gali būti patiekiama kebabčeta (кебабчета – ant grotelių kepta jautienos, kiaulienos ar vištienos dešrelė), kavarma (каварма – kiaulienos, veršienos troškinys su svogūnais ir grybais), sarmi (сарми – ryžiais ir mėsa įdaryti vynuogių ar kopūsto lapai). Šie valgiai patiekiami su bulvėmis (картофи), daržovėmis (зеленчуци) ir duona (хляб).
Taip pat mėgiami giuveč (гювеч – pipirų, baklažanų, pupelių ir mėsos troškinys), patiekiamas moliniuose induose, imam-bajaldi (имам-баялди – daržovėmis, mėsa ir žolelėmis įdarytas baklažanas).
Juodosios jūros pakrantėje labai mėgstama žuvis. Ji kepama ant grotelių ar keptuvėje, verdama sriuboje arba troškinama. Caca (цаца) – maža balta žuvelė, kepama tešloje ir patiekiama su keptomis bulvėmis. Skumbrija na keremidi (скумбрия на керемиди) – skumbrė, troškinta pomidorų padaže. Plakija (плакия) – troškinta žuvis su daržovėmis.

BULGARŲ VIRTUVĖS ŽODYNAS
Bulgarų kalboje yra daug specifinių kulinarinių terminų, kuriems lietuvių kalboje tiesioginio vertimo ar atitikmenų nėra. Čia pateikiamas trumpas Bulgarijos kulinarijai charakteringų terminų žodynėlis:
Airan/Aйран – populiarus gėrimas iš skiesto natūralaus jogurto. Puikiai tinka prie banicos, baklavos bei kitų bulgariškų patiekalų.
Banica/Баница – sluoksniuotos tešlos ir sirene apkepas.
Boza/Боза – populiarus fermentuotas gėrimas iš kviečių, rugių ar sorų kruopų. Yra tirštos konsistencijos ir turi šiek tiek laipsnių (kaip lietuviška gira). Lengvo saldaus skonio.

Boza

Čorba/Чорба – tirštos sriubos rūšis.
Čubrica/Чубрица – bulgariškas prieskonis. Lietuvoje ją galima pakeisti šviežiu arba džiovintu čiobreliu.
Džodžen/Джоджен – mėtos rūšis, naudojama įvairiems patiekalams paskaninti, pvz. sriubai čorba.
Garaš/Гараш – šokoladinis tortas.

Garaš

Giuveč/Гювеч – nedideli indai su dangčiu, naudojami vienos porcijos patiekalui pagaminti. Taip pat vadinamas ir patiekalas, pagamintas šiuose induose (Lietuvoje čenakai).
Jachnija/Яхния – bendras troškintų daržovių patieklų pavadinimas.
Kadaif/Кадаиф – rytų kilmės bulgariškas desertas: plonos trapios tešlos juostelės, užlietos labai saldžiu sirupu. Bulgarijoje galima nusipirkti specialiai kadaif pagamintos tešlos.

Kadaif

Kaškaval/Кашкавал – Bulgarijoje populiaraus geltonojo sūrio rūšis.
Kozunak/Козунак – bulgariškas velykinis pyragas.

Kozunak

Kumis/Кумис – pieno vynas (fermentuotas gėrimas iš kumelės arba asilės pieno).
Liutenica/Лютеница – paprikos, pomidorų ir įvairių prieskonių padažas.
Lukanka/Луканка – bulgariškos vytintos dešros rūšis, kartais su asilienos priedu.
Mandža/Манджа – kasdienio valgio Bulgarijoje apibūdinimas (dažniausiai taip vadinami pagrindiniai patiekalai).
Mastika/Мастика – stiprus anyžinis alkoholinis gėrimas, geriamas stipriai atšaldytas. Užgeriamas airanu.
Mentuvka/Ментувка – mėtinis likeris, populiarus pajūrio regionuose. Mentuvka dažniausiai patiekiama su grietinėle arba ledu.

Meze/Мезе – mėsos, žuvies užkanda, salotos arba mišrainė skanaujama geriant rakiją.
Miš-maš/Миш-маш – kiaušiniai su pomidorais, paprika ir sirene.
Musaka/Мусака – bulvių, maltos mėsos, pomidorų (ar kitų daržovių) ir sūrio apkepas.
Pita/Пита – siriška duona, populiari Bulgarijoje.
Rakija/Ракия – stiprus alkoholinis gėrimas. Dažniausiai daromas iš vynuogių, slyvų, persikų. Viena bulgarų liaudies patarlė sako: „Vynas būna išlaikytas rūsyje, o rakija po stogu“.
Kiekvienas save gerbiantis bulgaras gamina rakiją namų sąlygomis.

Rakija

Sarmi/Сарми – kopūstų ar vynuogių lapuose įvyniotas maltos mėsos ir ryžių įdaras (Lietuviški balandėliai su kopūstais).

Sarmi. Fotografijos autorius Nenko Lazarov (Ненко Лазаров), šaltinis www.ImagesFromBulgaria.com

Sirene/Сирене – feta sūris Bulgarijoje vadinamas „bialo sirene“ (бяло сирене), arba paprasčiasuiai „sirene“, kas lietuviškai reiškia „sūris“. Šio sūrio populiarumą įrodo jo naudojamas gaminant įvairius patiekalus: šopska salotose, banicoje, čuške biurek (sirene po trakijski). Turistai, užsisakę Bulgarijoje skrudintų bulvių „fri“ gali nustebti, kai bulvės bus apibarstytos šiuo sūriu.

Sirene

Tarator/Таратор – šalta rūgpienio sriuba su agurkais, graikiškais riešutais ir prieskoniais.
Terbelija/Тeрбелия – arabų kalbos žodis, reiškiantis patiekalą su dideliu kiekiu prieskonių. Kartais vartojamas teriminas ugninė terbelija (aгнешко тербелия).

Tekstas apie bulgarų virtuvę paruoštas remiantis

• Informacija, pateikta Dragomir R. Radev internetinėje svetainėje “BulgariaFAQ“
• Bulgarų pasakojimais ir pastabomis