Ar yra ką veikti Bulgarijoje žiemą?

Žinoma! Nors ir trumpa, trunkanti nuo gruodžio iki vasario mėnesio, žiema Bulgarijoje nestabdo turistų eismo. Šiuo metų laiku kaip tik atkreipiamas dėmesys į beveik trečdalį šalies teritorijos užimančius kalnus. Rilos (Рила), Pirin (Пирин) bei Rodopi (Родопи) kalnuose yra net po kelis slidinėjimo kurortus: Borovets (Боровец), Bansko (Банско) ir Pamporovo (Пампорово). Juose kasmet apsilanko turistai iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Olandijos, Rusijos, Anglijos. Neabejoju, kad ir iš Lietuvos.

Apžiūrėkite Bulgarijos kalnų ir populiariausių žiemos kurortų žemėlapį!

PIRIN KALNAI
Bansko/Банско
Tai didžiausias slidinėjimo kurortas Bulgarijoje. Randasi Bulgarijos pietvakariuose, Pirin kalnų papėdėje, 160 km atstumu nuo Sofijos ir 6 km nuo Razlog (Разлог).
Snieguoti kalnai Banske
Miesto pavadinimas kilęs iš seno bulgariško žodžio „ban“, reiškiantį „meistras“.
Bansko įsikūręs 925 m virš jūros lygio. Slidinėjimo plotas užima 200-2 600 m. Sąlygos slidinėjimui itin geros – alpiniai kalnai, švelnus klimatas, dviejų metrų sniego danga. Trasos skirtos visų kategorijų slidininkams. Slidinėjimo mokykla siūlo aukšto lygio apmokymus. Pamokos vedamos vaikams nuo 6 metų.
Bansko kurorte slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio ir net iki gegužės mėn.
Be to, Bansko miestas ne tik žiemos sporto kurortas. Tai taip pat senovinis miestelis su savo istorija, tradicijomis, kultūra bei išsaugota ekologijos ir floros pusiausvyra. Mieste yra apie 120 kultūrinių ir istorinių monumentų. Įvairios suvenyrų parduotuvės siūlo vietinių menininkų ir kalvių dirbinius.

Į pietus nuo Bansko yra Nacionalinis Pirin parkas (Национален парк Пирин), įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo kultūros ir gamtos apsaugos sąrašą. Parkas turtingas ežerais, kriokliais, uolomis, šimtamečiais medžiais ir kitomis istorinėmis vietomis. Bansko (kartu su Dobrinište) yra žymus mineralinių šaltinių rezervatas.
Banske siūlomi aukščiausios kokybės poilsio apartamentai, privatūs šeimyniniai viešbutukai.



Kulinoto/Кулиното
Tai naujas slidinėjimo kurortas netoli Bansko (Банско) ir Razlog (Разлог).
Kulinoto

Kulinoto randasi šiaurinėje Pirin kalnų dalyje, Kulina upės slėnyje. Miestas įsikūręs 1 400 m virš jūros lygio.
Kulinoto yra populiari vieta poilsiui, rekreacijai ir žiemos sportui.




Razlog/Разлог
Randasi Razložka slėnyje (Разложка долина), 3 kalnų prieglobstyje (Rila – šiaurėje; Pirin – į pietus ir vakarus; Rodopi – rytuose). Per miestą teka upė Mesta (река Места). Miestas yra 155 km nuo Sofijos ir tik 6 km nuo labiausiai išsivysčiusio žiemos kurorto Bulgarijoje – Bansko.


Dobrinište/Добринище
Randasi Pirin kalnų papėdėje, Razlog slėnio (Разложка долина) pietryčiuose. Kaimas yra 165 km nuo Sofijos ir 6 km nuo Bansko (Банско).
Kaimo pavadinimas kilęs nuo „geri dalykai“ („добри неща”), kuriuos žmonėms dovanojo pats Dievas. Tai yra šilti mineraliniai šaltiniai, miškai ir Pirin kalnų vandenys. Kaimo svečiai iki šiandien gali mėgautis mineralinių vandenų gydomaisiais kurortais.
Kalnai Dobrinište vietovėje
Pats kaimas žinomas dar nuo Akmens amžiaus. Teritorijoje rasta nemažai trakų ir romėnų puodžių darbų. Mineralinių vandenų baseinas žinomas kaip „romėnų pirtis“ yra Dobrinište upėje, kur ir randasi visi mineraliniai šaltiniai.


RILA KALNAI
Borovets/Боровец
Seniausias Bulgarijoje žiemos kurortas (nuo 1896 m.) ir šiandien tai moderniausias šalyje. Randasi 73 km nuo Bulgarijos sostinės Sofijos, šiauriniuose Rilos kalnų šlaituose, aukščiausios Balkanų pusiasalio viršūnės Musala (2 925 m.) papėdėje.
Borovets gamta žiemą
1981 ir 1984 m. čia buvo rengiamos pasaulio kalnų slidinėjimo sporto pirmenybės, o 1983 m. – pasaulio biatlono čempionatas.
Kurortas pasižymi švelniu ir sveiku klimatu.
Slidinėjimo trasos kurorte išsidėsčiusios 3 regionais: Sitniakovo-Martinovi Baraki; Markudžika ir Jastrebec. Yra trasų pradedantiesiems, patyrusiems ir profesionaliems slidininkams. Taip pat atskiros trasos snieglenčių sportui – pradedantiesiems ir ekstremalių pojūčių mėgėjams.
Be slidinėjimo Borovets miestelyje daug vakarinių pramogų: barai, kavinės, naktiniai klubai, diskotekos. galbūt todėl šis kurortas žinomas kaip įdomiausias slidinėjimo centras atsižvelgiant į naktinį gyvenimą.
Apsistojus Borovets miestelyje verta aplankyti netoli esantį Rila vienuolyną, pačia sostinę Sofiją, rūmus „Carska Bistrica“ (дворецът „Царска Бистрица“).


Semkovo/Семково
Randasi 17 km nuo Belica (Белица) miesto Rilos papėdėje. Ši vieta puikiai išnaudojama ir slidinėjimui žiemą, ir kalnų turizmui vasarą. Mieste pilna išskirtinės panoramos vaizdų.
Sniegas kurorto teritoriją dengia nuo lapkričio pradžios iki sausio pabaigos. Siekia 60-80 cm.
Semkove yra 7 slidinėjimo trasos, 8 keltuvai. 3 jų yra šiaurės nuolydžiuose ir pakankamai sudėtingi.
Žiema Semkove

Išskirtinė turizmo atrakcija – rogės. Dengtos spalvingais kilimėliais, rogės veža miesto svečius į kitus skirtingus turizmo objektus Semkovo kurorte. Pavyzdžiui:
  • Poleganski ratas ir viduje esantis Suhoto ežeras/Сухото езеро.
  • Vapski ežeras/Вапски езерo.
  • Skališki ežeras/Скалишки езерo.
  • Černopoljanski ežerai/Чернополянски езера.
  • Įdomu aplanyti netoli Semkovo esantį šokančių meškų Parką.


Maljovica/Мальовица
Tai mažas kurortas, esantis 40 km nuo Borovets (Боровец), 13 km nuo Govedarci (Говедарци) kaimo ir 27 nuo Samokov (Самоков). Daugelis sutinka, kad gamta čia itin vaizdinga.
Kurorte randasi kelios slidinėjimo trasos ir sporto įrangos nuomos punktai. Maljovica yra žymi vieta turizmui ir alpinizmui. Čia yra daug kopinėjimui skirtų viršūnių.


Govedartsi/Говедарци
Randasi 80 km nuo Sofijos, Rilos kalnų papėdėje, netoli Černi Iskar upės (Черни Искар). Tai valstybinis kalnų kurortas.
Kaime lankytojai gali pasivaikščioti Maljovica slėnyje arba kopti į pačią Maljovica viršukalnę ir mėgautis vaizdais iš viršaus.
Be abejo, čia yra puikios sąlygos slidinėjimui, siūloma traukimo ir slidinėjimo įrangos nuoma.
Govedartsi kaimas – pradinis taškas pakeliui į Rilos vienuolyną ir Septynis Rilos ežerus (Седемте рилски езера). Kadangi Govedartsi yra arti Borovets kurorto (tik 26 km), vakarais galima nuvykti ir mėgautis jo naktiniu gyvenimu.


Paničište/Паничище
Randasi Rilos Nacionalinio parko (Национален парк Рила) pakrašty, netoli Dupnica (Дупница) miesto. Tai ne tik slidinėjimo kurortas, bet ir sporto, reakreacijos centras. Ir beje, vienas brangiausių Bulgarijoje.
Slidinėjimas Paničište
Paničište atsiveria durys į Rilos kalnų širdį. Čia sulaukiama daugiausia lankytojų. Jiems aptarnauti įkurtas Lankytojų centras. Tai pirmasis tokio pobūdžio Parko Lankytojų centras sukurtas Bulgarijoje. Jis teikia turistams informaciją, supažindina lankytojus su augalų ir gyvūnų įvairove, skatina ekoturizmą. Vadinamasis Rilos Nacionalinio Parko Lankytojų Centras (Посетителският център на национален парк Рила), sukurtas PHARE (Program of the European Union under the direction of the Ministry of Environment and Water) lėšomis. Šiandien jis žymimas viso pasaulio nacionalinių parkų sąraše.
Iš Paničište veda keliai į Rila vienuolyną (Рилският манастир), Septynis Rilos Ežerus (Седемте рилски езера), Skakavica rezervatą ir Krioklius (Скакавица резерват и Водопадът), Maljovica (Мальовица), Borovets (Боровец).


RODOPI KALNAI
Pamporovo/Пампорово
Randasi Rodopi kalnų širdyje, 240 km nuo Sofijos ir 85 km nuo Plovdivo. Mieste, pasak senovės mitų, gyvenęs mistinis dainininkas Orfėjas.
Žiemos sporto aistruoliai Pamporove
Tai bene saulėtingiausias Bulgarijos kalnų kurortas, ekologiškai švariausias Balkanų rajone. Tokį klimatą užtikrina netoli esanti Egėjo jūra, o taip pat šalia augantys pušynai.
Žiemos turizmo atrakcija Pamporove
Pamporovo kurortą dažniausiai renkasi tik pailsėti norinčios šeimos ir slidinėjimo pradžiamoksliai. Be abejo, sukurtos sąlygos ir patyrusiems sportininkams.
Pamporovo miestas garsėja autoritetingiausia Europoje slidinėjimo ir snieglenčių sporto mokykla. Čia siūlomi kalnų slidinėjimo ir snieglenčių kursai. Mokymo trukmė nuo 6 iki 13 dienų (po 4 valandas per dieną). Slidinėjimo mokykloje yra ir vaikų darželis, skirtas vaikams nuo 5 iki 8 metų.
Mieste nemažai viešbučių (2-5 žvaigždučių), taip pat puikios sąlygos laisvalaikiui: boulingas, biliardas, baseinai, saunos.
Apsistojus Pamporovo miestelyje verta aplankyti netoli esantį antrąjį pagal dydį Bulgarijos miestą Plovdiv (Пловдив), Bačkovo vienuolyną (Бачковски манастир).




Čepelare/Чепеларе
Randasi 222 km nuo Sofijos ir 72 km nuo Plovdivo, o 10 km toliau yra Pamporovo kurortas.
Čepelare užima mažą slėnį Rodopi kalnuose (Родопи планина). Per miestelį teka Čepelare upė (Чепеларе).
Tai gražus kalnų miestelis su jį supančia išskirtine gamta (spygliuočiai medžiai, žalios kalnų pievos pavasarį ir gilūs sniego nuolydžiai žiemą).
Čepelare kurorte yra ilgiausias slidinėjimo takas Bulgarijoje. Takas atidaromas gruodžio mėnesį, paprastai uždaromas balandį (priklausomai nuo sniego).
Turistams čia niekada nenuobodu. Siūlomi įvairūs slalomai slidinėtojams, organizuojamos slidinėjimo (Chepelare Cup, Orion Cup), čiuožimo rogėmis varžybos, atviri žiemos karnavalai, veikia slidinėjimo mokyklos.
Mieste daug kultūrinių objektų: „Šv. Atanas“ cerkvė (църквата „Св. Атанас“), „Šv. Marijos Mergelės“ cerkvė (църквата „Св. Богородица“) ir Rožen Observatorija (Рожен обсерватория, 2 valandos kelio pėsčiomis).


Momčilovci/Момчиловци
Randasi 14 km į šiaurę nuo Smolian (Смолян) ir 12 km į rytus nuo Pamporovo (Пампоровски).
Kurorte ištiestos naujausios trasos snieglentininkams.
Įkurtas Kalnų Sporto ir Turizmo Centras, teikiantis informaciją apie lankytinas vietas ir nakvynę. Kurorte nemažai šeimyninio tipo svečių namų, nakvynės kompleksų.


Cigov Čark/Цигов Чарк
Randasi Vakarinėje Rodopi kalnų dalyje, 8 km nuo Batak miesto (Батак), 24 km į rytus nuo Velingrado (Велинград). Tai kurortas netoli dirbtinio Batak ežero.
Cigov Čark tinkamas ir žiemos sportui, ir vasaros atostogoms. Mieste įrengta nauja slidinėjimo ir snieglenčių trasa. Vidutinis slenkstis siekia 100 m, skirtas ir pradinukams, ir vidutiniams slidininkams. Visiškas trasos ilgis yra 1 500 m.
Netoli ežero gali būti statomos palapinės ir karavanai.


Smolian/Смолян
Mažas miestas Rodopi (Родопи) kalnų širdyje. Randasi 15 km nuo žymiojo Pamporovo ir 260 km nuo Sofijos.
Miestelis sužavi lankytojus įdomiomis senos ir modernios architektūros kombinacijomis, didžiųjų kalnų didybe.
Smolian
Miestas žymus savo istorija, ypač XIV-XIX a., kai bulgarai kovojo prieš turkų okupaciją. Šiame jaukiame miestelyje išsaugota daug įdomių istorinių paminklų.
Netoli Smolian miesto randasi valstybės saugomi Smolianski ežerai. Tai kalnų ežerai, dar vadinami „Rodopi kalnų smaragdinėmis akimis“. Kažkada jų buvę 20, bet dabar išlikę tik 7.




VITOŠA KALNAI
Vitoša/Витоша
Randasi tik 10 km nuo Bulgarijos sostinės Sofijos. Tai aukščiausias slidinėjimo kurortas Bulgarijoje. Kalnai gerai tinka slidinėjimui žiemą ir žygiavimui vasarą. Aukščiausia Vitoša kalnų viršukalnė yra Černi vryh (Черни връх, 2 290 m). Kaip tik po ja yra pagrindinis plotas, skirtas slidinėjimui.
Slidinėjimas Vitoša kalnuose



STARA PLANINA (SENIEJI KALNAI)/СТАРА ПЛАНИНА
Berkovica/Берковица
Tai kol kas dar tebevystomas žiemos kurortas šalyje. Beje, perspektyvus. Šiuo momentu zonoje siūloma 1 slidinėjimo trasa su pakėlimo įranga ir 3 turistinėm bazėm.


Parševica/Пършевица
Mažas slidinėjimo kurortas. Randasi Vraca kalnų regione, netoli ramaus ir gražaus Vraca miesto (Враца).
Tai labai populiari vieta, siūlanti geras sąlygas slidinėjimui, kopinėjimui ir ekoturizmui. Kurorte yra viena geriausiai aprūpintų slidinėjimo ir snieglenčių trasų, tobula ir pradedantiesiems, ir vidutiniokams. Trasos ilgis yra 1 100 m, o pakėlimo įranga per valandą gali paimti iki 300 žmonių.


Uzana/Узана
Uzana kurortas – žinomas kaip Bulgarijos geografinis centras. Randasi tik 22 km nuo Gabrovo miesto (Габрово).
Uzana gamta žiemą
Čia teikiamos puikios sąlygos žiemos sportui, kalnų ir ekologiniam turizmui.

Vasarą populiarus kopimas kalnais, važinėjimas dviračiais ir jodinėjimas arkliais. Visiškas trasų ilgis siekia 3 km.
Daugelis žmonių iš užsienio į Uzaną atvyksta apžiūrėti Stara Planina kalnų regiono etnografinės kultūros, pasiklausyti vietinio folkloro. Vietiniai inicijuoja specialius kursus užsieniečiams, kuriuose pristatoma Bulgarijos žmonių papročiai ir kultūra.
Uzana yra apsupta gamtos parku „Bulgarka“ (Природен парк „Българка“), ąžuolų mišku ir turtinga gyvūnijos įvairove.




OSOGOVO KALNAI/ ОСОГОВСКА ПЛАНИНА
Osogovo kalnai/Осоговска планина
Osogovo kalnai yra vakarinėje Bulgarijos dalyje. Kurortas randasi pasienyje su Makedonija.
Trasa Osogovo kalnuose
Aukščiausia viršūnė kalnuose – Ruen (Руен, 2252). Iš Trijų Buki („Три Буки“) vietovės matyti įstabus vaizdas į Rila, Pirin ir vieną aukščiausių viršukalnių Mali Ruen kalnuose.

Kalnuose gerai aprūpintos slidinėjimo trasos, pakėlimo įranga.
Po slidinėjimo pamokų turistai turi galimybę pailsėti viename geriausių viešbučių regione – „Три Буки“.


Bulgarija išrinko naują prezidentą

Per 2011 m. spalio 30 d. šalyje vykusį antrąjį prezidento rinkimų ratą išrinktas naujasis  prezidentas - Rosen Plevneliev (Росен Плевнелиев). Surinkęs 55.3% rinkėjų balsų, Plevneliev nugalėjo Bulgarijos socialistų partijos atstovą Ivaylo Kalfin (Ивайло Калфин).

Rosen Plevneliev gimė 1964 m. gegužės 14d. Nuo 2009 metų jis ėjo Regioninės plėtros ir viešųjų darbų ministro pareigas. Rosen taip pat yra GERB (Граждани за европейско развитие на България,  liet. Europietiškai besivystančios Bulgarijos piliečiai) partijos narys.

Plevneliev ir jo viceprezidentė - dabartinė teisingumo ministrė Margarita Popova (Маргарита Попова) -  išrinkti penkerių metų kadencijai.

Savaitės Bulgarijoje (ne)gana…


Vasara baigėsi... Kai kam prasidėjo mokslai, įpusėjo darbai, kai kas planuoja kalėdines atostogas, o gal net kitų metų keliones.

Jeigu jau apie keliones, tai nekantrauju pranešti,  kad karščiausio sezono metu vykusioje apklausoje 75% svetainės lankytojų nusprendė, jog Bulgarijai pažinti 7 dienų tikrai neužtektų.
Likusiems, atrodo, kad savaitės pakaktų. Na, bent jau svarbiausiems objektams apžiūrėti. Tačiau nepamirškite, kad ši šalis – tai ne vien  rytai-vakarai ar šiaurė-pietūs.

Sėkmės, ir nepamirškite keliauti!

Šalis, kvepianti rožėmis... arba

Bulgaria in 7 days

Būna, kad kartais šauna kokia mintis į galvą ir neatsikratai jos kol nerealizuoji. Taip nutiko su šio pasakojimo pavadinimu. 
Dar prieš pradedant kelionę netikėtai prisiminiau, kad Bulgarija anksčiau garsėjo savo rožynais ir rožių aliejaus gaminiais. Šiandien tokiais žodžiais ši šalis nebeapibūdinama, tačiau viliuosi, kad bent kiek atkreipsite dėmesį į tai, jog rožės Bulgarijoje auga kaip ramunės Lietuvoje. Iki šiol gailiuosi, kad kelionės metu "manasis aš" mėgavosi vaizdais ir patingėjo padaryti keletą nuotraukų su pakeliui, laukuose ar net ant uolų žydinčiomis rožėmis. Apsidairykite, jų čia tikrai gausu!
Rožių kvapas mus lydėjo visas septynias dienas, kurių metu suspėjome aplankyti Bulgarijos kalnus, pajūrį, didžiausius miestus ir mieliausius kaimus. 
Septynių dienų maršrutas
Tiesa, pradžia nebuvo sklandi ir pirmosios dienos kelionė į kalnus buvo sutrumpinta dėl prasto oro, kuris šiuo metu saulės pabučiuotoje šalyje yra neįprastas. Vietoj Septynių ežerų Rilos kalnuose pamatėme tik pirmąjį... 
Na, bet nesijaudinkite, nes įspūdžių gamta mums tikrai nepagailėjo. Leidžiantis žemyn oras paaštrėjo - iš juodo dangaus ėmė kristi sušalusio ledo gabalai, dėl žaibavimo ir griaudėjimo stoviniavo keltuvas, vėjas siūbavo mūsų atvirą kabiną. Kažin ar galite įsivaizduoti, kokia porcija adrenalino teko kiekvienam kybant 10 metrų aukštyje...
Momentas užklupusios audros
Nusileidus ir atsigėrus šiltos arbatos, patraukėme apžiūrėti kito Rilos kalnuose esančio stebuklo – Rilos vienuolyno. Šiandien tai didžiausias vienuolynas Balkanuose ir viena įspūdingiausių ir švenčiausių vietų Bulgarijoje, įtrauktų į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sarašą.
Vietoj nakvynės kalnuose, kaip buvo suplanuota, vakare atsidūrėme netoli Plovdivo.

Antra diena. Kadangi iš vakarykštės dienos sutaupėme laiko, nusprendėme pavažiuoti iki Asenovgrado ir apžiūrėti Aseno tvirtovės. Nors šis objektas nebuvo įtrauktas į pradinį mūsų kelionės planą, galiausiai apsidžiaugėme, kad jį aplankėme ir vieningai nusprendėme, jog jis užima trečiąją vietą iš visų aplankytųjų.
Asen tvirtovė
Tą pačią dieną dar apžiūrėjome Bačkovo vienuolyną bei Plovdivą. Pasukome jūros link – į Sozopolį.

Trečia diena. Dar važiuodami į Sozopolį juokavome, kad šis mielas kurortas yra okupuotas lenkų. Well, mūsų visų nuostabai – tuose pačiuose svečių namuose, kuriuose apsistojome, sutikome lietuvaičių ir bulgaro kompaniją! Linkėjimai Agnei:)

Sozopolio paplūdimyje praleidome porą pusiaudienių. Ši vieta, pagal mane, verta antros vietos. Galbūt ne dėl paties miesto, bet dėl to vaizdo, kurį teko regėti kiekvieną rytą pro miegamojo langą.
Vaizdas pro miegamojo langą Sozopolyje
Ketvirta diena. Aplankome Nesebarą, Varną. Apsistojame Auksinėse kopose. Svarbi detalė - gulint ant kranto šiame kurorte pasisekė pastebėti už keliasdešimties metrų jūroje nardančius delfinus!

Penkta diena. Tai tikriausiai diena, kurios metu pamatėme daugiausiai. Po pusdienio Auksinėse kopose, apžiūrime Aladža vienuolyną, natūraliai įkomponuotą į vieningą uolų, medžių ir krūmų mozaiką. Po to nuvykstame į Veliko Tarnovą - vieną labiausiai lankomų miestų Bulgarijoje, traktuojamų visų amžių šios šalies valstybingumo simboliu. 
Vakare apsistojame Boženci. Pastarajam lenkiu galvą ir įteikiu auksinį medalį! Tai yra tvarkingas kaimas mažame slėnyje iš kurio kilę geriausi meistrai mūrininkai, keramikai, kalviai ir audėjai. Boženci kaime garbingai išlaikyta Bulgarijos Tautinio atgimimo dvasia ir atmosfera. Čia galima apžiūrėti išlaikytus ir restauruotus nepakartojamos šio laikotarpio architektūros namus. Apgailestauju, tačiau šioje vietoje "manasis aš" vėlgi mėgavosi natūra ir nepadarė nė vienos nuotraukos...
Šešta diena. Po nakvynės Boženci kaime, aplankėme Gabrovo – Bulgarijos humoro sostinę, kur smagiai praleidome laiką miesto humoro ir satyros muziejuje. Po to kilome į Stara Planina kalnus, į kulminacinį mūsų kelionės tašką - Šipką. Tai viršūnė kalnuose siekianti 1,523 m aukštį ir vieta, kurią privalo aplankyti kiekvienas bulgaras.
Vaizdas nuo Šipka viršūnės
Ant Šipka viršukalnės buvo vedamas vienas svarbiausių mūšių, išlaisvinusių Bulgariją nuo turkų vergijos. Dėlto ten dabar stovi Nacionalinio parko muziejaus Laisvės paminklas.
Kelionės dalyviai prie Laisvės paminklo Šipkoje
Galų gale, kelionės planas parvedė mus visus atgal į Sofiją - didžiausią Bulgarijos miestą ir šalies sostinę (nuo 1879 m.). Pirmą kartą atvykus į miestą, gali pasirodyti, kad tai „savęs neprisižiūrintis“ miestas. Milijonas automobilių gatvėse, nemažai šiukšlių, valkataujantys šunys, nelygios šaligatvio plytelės ir pan. Tačiau Sofija dažnai vadinama kontrastų ir kraštutinumų miestu, nes joje privalumų daugiau nei šie keli išvardinti trūkumai. Beje, nepamirškite, kad čia kvepia rožėmis;)

Rila vienuolynas - "номер едно"

Duoklė kultūrai. 

Lietuviai Bulgarijoje ir tie, kurie mėgsta šią šalį mėnesio anketoje nusprendė, kad Rila vienuolynas yra vienas įspūdingiausių UNESCO saugomų objektų Bulgarijoje. Bene didžiausias vienuolynas Balkanuose surinko 60% Jūsų balsų.

Antroji vieta atitenka Bojana cerkvei, už kurią balsavo 20% blog'o skaitytojų, t.y. vėlgi Jūsų. Kaip visi žinome, statyta skirtingais periodais, cerkvė šiandien laikoma vientisu architektūros pavyzdžiu.

Numeris trečias... Madara raitelis uoloje ir Neseber miestas, įsikūręs Juodosios jūros pakrantėje. Šie du UNESCO globotiniai sulaukė po 10% lankytojų simpatijų.

Dėkoju už dalyvavimą apklausoje ir linkiu aplankyti visus šiuos kultūros ir istorijos paminklus!

UNESCO Bulgarijoje

BULGARIJOS ĮŽYMYBĖS UNESCO PASAULIO PAVELDO SĄRAŠE

I. Nacionalinis muziejus „Bojana cervė“/Националния исторически музей „Боянска църква“
Viduramžių laikų cerkvė randasi 8 km nuo Sofijos, Bojanos rajono (Бояна) pietinėje dalyje. Bojana cerkvei priskiriami 3 statybos periodai. Seniausioji dalis yra X-XII a. Tuo metu tai buvo maža, beveik apvali kryžminė cerkvė su narteksu vakarinėje dalyje. Antrasis statybos periodas – XIII a., kai 1259 m. vietinis valdytojas nusprendė cerkvę perstatyti. Vakarinėje dalyje buvo užstatyta dviejų aukštų struktūra; pastatytas naujas narteksas ir maža koplyčia ant jo. XIX a. bažnyčia dar daugiau išplėsta, kai prie Kalojan cerkvės pridėtas naujas dviejų aukštų narteksas, o vakarinė siena išardyta. Statyta skirtingais periodais cerkvė šiandien laikoma vientisu architektūros pavyzdžiu.

Dėmesio verta cerkvės sienų tapyba, atlikta 1259 m. Šiandien tai vienas ženkliausių Europos viduramžių tapybos šedevrų.
Bojana cerkvė į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sąrašą įtraukta 1979 m.

II. Ivanovo uolėtosios cerkvės/Ивановските скални църкви
Randasi ant Rusenski Lom (Русенски Лом) upės krantų, apie 20 km nuo Rusės miesto (Русе). Uolėtosios cerkvės – tai dalis uolėtojo Ivanovo vienuolyno, įrodančio didelės Hesychast vienuolių kolonijos klestėjimą XIII-XIX a. Vietiniai šioms vietoms suteikė liaudiškus vardus – Bažnyčia, Dievo Slėnis, Bažnyčia padengta Žeme, Sugriuvusi Bažnyčia, Raidės (vieta su išsilaikiusiom inskripcijom ir ženklais).


Lankytojams pasiekama Švč. Mergelės cerkvė -  uoloje esanti 16 m ilgio, 4 m pločio ir 2,15 m aukščio cerkvė su maža koplyčia.
Randamos uolėtojo vienuolyno celių liekanos. Sienų tapyba cerkvėje laikoma labiausiai išsiskiriančiu Bulgarijos viduramžių meno pasiekimu.
Į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sąrašą uolėtosios cerkvės įtrauktos 1979 m.

III. Kazanlak kapas/Казанлъшка гробница
Ši vietovė puikuojasi tarp mėgstamiausių ir lankomiausių kultūros objektų Bulgarijoje. Nuo 1979 m. įtraukta į UNESCO saugomų pasaulio kultūros paveldo objektų sąrašą. 


Kazanlak kapas – trakų kapas, datuojamas vėlyvuoju IV ir ankstyvuoju III a. pr. Kr.
Kapas susideda iš prieš-rūmių, koridoriaus ir kapinių koplyčios (su panašiu į avilį kupolu).
Kapinių koplyčios ir koridoriaus sienų tapyba yra išskirtinės meninės vertės. Tai darbai su įspūdingomis meninėmis kompozicijomis, tinkamai suderintomis spalvomis. Senovės menininkas taip pat paliko išskirtinai vertingą informaciją apie Trakijos aristokratijos rūbus, ginklus, gyvenimo būdą ir papročius. Piešiniuose vaizduojamos kovos scenos tarp dviejų skirtingų genčių. Iš vaizdinių matomi jų rūbai ir apsiginklavimo technika.
Piešiniuose, esančiuose priešais įėjimą į koplyčią, vaizduojamas Trakijos valdytojas ir jo žmona. Jie yra apsupti artimųjų ir tarnų, kurie laiko vaisius ir laidotuvių dovanas. Taip galima suprasti, kokios buvusios laidojimo tradicijos ir koks išskirtinis dėmesys skirtas valdytojo rango asmeniui.
Kazanlak slėnis (dar žinomas Rožių slėnio vardu) tapo populiarus 1990 m., kai čia buvo atkasti nauji kapai, pristatantys trakų kultūros evoliuciją. Nuo tada Bulgarija ir pasaulis pradėjo kalbėti apie Trakijos karalių slėnį Kazanlak.

IV. Nacionalinis Pirin parkas/Национален парк Пирин
Randasi Pirin kalnų šiaurinėje aukštutinėje dalyje.
Parke gausu specifinių reljefų ir nepakartojamų pasaulyje augalų rūšių ir gyvūnų.
Jame taip pat yra Bajuvi Dupki-Džindžirica Biosferos Rezervatas („Баюви дупки – Джинджирица“) ir Julen Rezervatas („Юлен“).

V. „Madara raitelis“/„Мадарският конник“
Reljefas, išskobtas 23 m aukštyje ant vertikalios Madara kalnų uolos. Tai ženkliausias ankstyvųjų viduramžių Bulgarijos meno monumentas ir vienintelis toks Europoje. 1979 m. įtrauktas į UNESCO saugomų pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.
Reljefo kompozicijoje: piemens lanką laikantis raitelis, paskui jį bėgantis šuo, šliaužianti gyvatė ir šuoliuojantis liūtas. Manoma, kad monumentas simbolizuoja ankstyvosios Danubijos valdytojų pergalę.
Vėliausieji tyrimai interpretuoja, kad raitelio, šuns ir liūto pozicijos reljefo kompozicijoje atitinka Saulės, Mėnulio ir Liūto žvaigždyno padėtį pagrindinės žvaigždės Regulas atžvilgiu 165 m. (Gyvatės metais). Tokia interpretacija kiekvienam įrodo bulgarų civilizacijos aukštą lygį.

VI. Nesebaras/Несебър
Miestas įsikūręs pusiasalyje, pylimu sujungtu su jūros pakrante.
Tai VII a. žvejų kaimelis, su siauromis gatvelėmis, senovinėmis bažnyčiomis, išlikusiomis antikinės tvirtovės sienomis. Nesebero įkūrimo data siekia net VI a. pr. Kr. Kažkada miestas buvo garsus dėl jame buvusių 40 šventyklų. Dabar jų tiek nebėra. Tačiau išlikusiosios iki šiol skleidžia senųjų laikų dvasią, pristato architektų ir statytojų meistriškumą.
Patogi geografinė padėtis apsaugojo miestą nuo įsibrovėlių, todėl šiandien Nesebaras – gyvas tūkstantmetės istorijos paminklas, tikras miestas-muziejus. 1983 m. paskelbtas Senovės Nesebaro architektūros, istorijos ir archeologijos rezervatu ir įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paminklų apsaugos sąrašą.
Pačioje pusiasalio pradžioje dėmesį verta atkreipti į miesto vartus ir buvusių įtvirtinimų liekanas (IV-VI a.). Romantišką atmosferą Nesebaro kraštovaizdžiui suteikia vandens malūnas.
Nesebaro namai, stovintys ant jūros kranto, pristato Tautinio atgimimo metų (XIX a.) architektūros stilių. Namai 2 aukštų. Apatinis aukštas iš akmenų, viršutinis iš medžio. Nors tokia konstrukcija viename statinyje kontrastuoja, tačiau tai labai gerai apsaugojo ir iki šiol saugo statinį nuo drėgno ir sūraus pajūrio oro. Pastatams būdingos įvairių formų stoginės verandos.
Tarp geriausiai žinomų namų yra Muskojani namas (къщата на Мускояни, 1840 m.). Jame suorganizuota etnografinė paroda, demonstruojanti Burgas regiono liaudies apdarus.
Miesto įžymybės:
  • Senoji vyskupija/Старата Митрополия datuojama V-VI a. Tai įspūdinga 3 navų bazilika. Ant išlikusių kolonų, arkos ir grindų mozaikos gali būti matomi skirtingų periodų pėdsakai.
  • „Jono Krikštytojo“ cerkvė/църквата Св. Йоан Кръстител – X-XI a. Kalbant architektūros terminais, tai stilius, kuriuo nuo bazilikos pereinama prie centrinės kryžminės bažnyčios. Cerkvės interjere gausus skaičius antikinių ir viduramžiškų kolonų, kapitelių, plokščių ir inskripcijų.
  • Gerai išsilaikiusi XVIII a. „Šv. Teodoro“ cerkvė/църквата „Св. Теодор“. Jame randasi vertingas originalus akmens grindinys. XVII a. ikonostasas.
  • „Šv. Jono Alitourgitos“ cerkvė/църквата „Св. Йоан Алитургетос “ (XIII-XIV a.) yra laikoma viena gražiausių Nesebare.
  • „Kristaus Pantokratoriaus“ cerkvė/църквата „Христос Пантократор“ statyta XIII-XIV a. pagal 4-kolonų kryžminių bažnyčių tipą. Tai yra viena geriausiai išsilaikiusių viduramžių cerkvių Bulgarijoje – saugoma UNESCO.
  • „Šv. Angelų Mykolo ir Gabrieliaus“ cerkvė/църквата „Св. Архангели Михаил и Габриел“ (XIII-XIV a.) iki šiol išskirtinai graži. Išorinės sienos meistriškai detaliai dekoruotos akmenų, plytų ir multi-spavotų rozečių ornamentais. Panašiai dekoruota ir „Šv. Paraskeva“ cerkvė (църквата „Св. Параскева“, XIII-XIV a.).

VII. Rilos vienuolynas/Рилският манастир
Vienuolyno įkūrėjas – Ivan Rilski (Иван Рилски), bulgarų atsiskyrėlis ir gydytojas, šventasis Bulgarijos žmonių patronas. Kartu su savo pasekėjais įkūrė vienuolių bendriją, Rilos vienuolyno šerdį. Istorija byloja, kad vienuolis nusižudė nušokdamas nuo aukščiausio tos vietovės kalno.
Šiandien tai didžiausias vienuolynas Balkanuose ir viena įspūdingiausių ir švenčiausių vietų Bulgarijoje, laikomas šalies istorijos simboliu.
Vienuolyno ramybę ir ypatingą aurą kuria vienuolyno geografinė padėtis – vienuolynas apsuptas kalnų (net būnant vienuolyno kieme galima matyti kalnų viršūnes).
Specifiškas vienuolyno architektūros ansamblio meninis akcentas yra Hrelio bokštas (Хрелио кулата). Pastatytas 1335 m. Sevastokrator Hrelio vienuolyno kieme, kad tarnautų kaip gynybinis bokštas. Tvirtovės stilių švelnina plytinės dekoracijos. Bokštas yra 32 m aukščio, sienos 1,80 m storio. Vėliau vienuoliai prie bokšto pastatė mažą priestatą – varpinę.
1833 m. nemažą dalį vienuolyno sunaikino didžiulis gaisras. Laimei, kitais metais vienuolyno atstatymui šalis skyrė pakankamai dotacijų. 1847 m. statybos meistras Milenko (Миленко) iš Radomiro pristatė pietinį vienuolyno sparną. Abiejuose sparnuose randasi daugiau kaip 300 vienuolių celių, 4 koplyčios, svečių kambariai ir kt. Fasadai ir interjero sienos dekoruotos medžio drožyba. Vidinio kiemo fasadų architektūra yra pagyvinta gausiais laiptais, arkadomis ir stoguotais balkonėliais. Vienuolyno teritorijoje įrengtas Bulgarijos istorijos muziejus.
Nors šiandien į vienuolyną nuo pat ankstyvo ryto pradeda plūsti turistai, vienuoliai gyvena pagal įprastą rutiną. 7 valandą ryto pradeda skambinti varpai.
Už vienuolyno yra turistams įrengti restoranėliai, siūlantys tradicinių patiekalų meniu. Būtina paragauti akmenų namelyje pardavinėjamų spurgų, buivolo pieno jogurto.
Atvažiavus į Rilą kalnus galima užkopti prie paties vienuolyno įkūrėjo Ivan Rilski kapo. Nors kelias iki jo trunka apie gerą valandą, einant galima sutikti ir seną, ir jauną. Užkopus prie kapo būtina ant popieriaus lapelio užrašyti stipriausią savo norą. lapelį įkišti tarp akmenų ir palikti – tikima, kad noras išsipildo. Daugelis tradiciškai gurkštelėja tekančio šaltinio vandens.
Netoli vienuolio kapo yra taip vadinamasis „nuodėmės urvas“. Tai tarp akmenų žiojėjanti skylė, pro kurią reikia pralįsti, norint sužinoti savo nuodėmingumą. Tas, kuris pralenda sėkmingai – yra geras ir nenuodėmingas žmogus, o tas, kur nepralenda, arba net bijosi lįsti – turi pasitaisyti ir vėl sugrįžti. 

VIII.Srebarna rezervatas/Резерват Сребърна
Randasi 16 km į vakarus nuo Silistra (Силистра) miesto.
Tai biosferinis rezervatas su Srebarna ežeru ir jo apylinkėmis. Įkurtas retų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugai.

IX. Sveštari trakų kapas (IV-III a. pr. Kr.)/Свещарската гробница
Tai „Sborianovo” istorinis ir architektūrinis rezervatas. Randasi 7 km nuo Isperih miesto (Исперих), tarp Sveštari ir Malyk Porovets kaimų (Свещари и Малък Поровец).
Sveštari trakų kapas – unikalus trakų kultūros monumentas, išsiskiriantis aukšto lygio architektūra ir dekoracijomis. Kapą sudaro koridorius ir 3 premisos. Kiekviena jų atskirtos skliautais, o įėjimai dekoruoti aukštu karnyzu, kurio reljefe pavaizduota jaučio galva, vainikai ir rozetė.
Centrinės kapinių koplyčios sienose – 10 kariatidžių skulptūrų. Pakeltomis rankomis jos simboliškai remia skliautų blokus.
Viskas šiame kape liudija apie senovės trakų skulptorių ir menininkų lygį ir skonį.
Kapas atvertas 1982 m. ir kaip unikalus radinys įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sąrašą.

Maistas bulgariškai...skanu!

Tikriausiai daugelis, dalyvavusių apklausoje dėl pačio skaniausio bulgariško patiekalo nekantriai laukia rezultatų.
Išdidžiai pranešu, kad šioje kovoje nugalėjo karšta banica su sūriu, nes ją labiausiai vertina 65% svetainės lankytojų.
Antroje vietoje - bulgaro-egzotiškas "reikalas" -> Liutenica, kuriai galvą lenkia 14% šios šalies virtuvės gerbėjų. O štai trispalvė Šopska salotos, derinyje su rakija, sulaukė 7% pritarimo.

Akivaizdu (ir faktas), kad likusieji 7% lankytojų dar nėra ragavę nieko bulgariško... Linkime šią klaidą ištaisyti kuo greičiau!

Svarbiausi bulgarų virtuvės receptai!

SALOTOS
  • Daržovinė mišrainė
    Sudėtis:

    3 vidutinio dydžio baklažanai, 12-14 paprikų, 2 svogūnai, 3 šaukšteliai smulkintos petražolės, 3 šaukšteliai aliejaus, 3-4 pomidorai, druska.
    Gaminimas:
    Baklažanus pakepti sausoje keptuvėje taip, kad žievelė lengvai nusiimtų. Ją nuimti ir baklažanus sutrinti. Paprikas iškepti panašiu būdu, nulupti, nuvalyti ir taip pat sutrinti. Juostelėmis supjaustyti svogūną ir vėl sutrinti. Daržoves sumaišyti, pridėti petražolės ir užpilti aliejumi. Pagal skonį užberti druskos ir įdėti juostelėmis pjaustytus pomidorus. Maišyti atsargiai, kad nesusitrintų pomidorai. 

Ovčarska salotos
  • Salotos Ovčarska/Овчарска салата    
    Sudėtis: 
    2 dideli pomidorai, 1 didelis agurkas, 2 galvos raudono svogūno, 2 žalios paprikos, petražolė, 4 kietai virti kiaušiniai, 10 vnt. juodųjų alyvuogių, 10 riekelių virtos dešros, 10 vnt. virtų pievagrybių, 200 g sirene arba feta sūrio, 100 g geltonojo sūrio, druska, aliejus, cukrus, vyno actas.
    Gaminimas:
    Kietai išvirti kiaušinius ir smulkiai supjaustyti. Supjaustyti visas daržoves, sūrį ir dešrą. Viską sumaišyti. Geltoną sūrį, alyvuoges, petražolę palikti papuošimui. Iš druskos, acto, cukraus ir aliejaus padaryti užpilą. Užpilti ant paruošto daržovių ir mėsos mišinio. Ant viršaus užtarkuoti geltonojo sūrio, uždėti alyvuogių ir petražolių šakeles.

  • Pavasario salotos su jogurtu
    Sudėtis
    :
    320 g salotų lapų, 360 g ilgų agurkų, 80 g ridikėlių, 120 g natūralaus jogurto, 40 g aliejaus, česnakas, krapai, druska.
    Gaminimas:
    Smulkiai supjaustyti salotas. Nulupti agurkus ir supjaustyti riekėmis. Juos sumaišyti su salotomis. Viską užlieti jogurtu, paskanintu česnaku, druska, krapais ir aliejumi. Galima pridėti ridikėlių.

Šopska salotos
  • Salotos Šopska/Шопска салата
    Sudėtis:
    4 dideli (arba 6 maži) pomidorai, 1 mažas svogūnas (arba 1/2 didesnio), 1 ilgas agurkas, 4 šaukštai aliejaus, 1 šaukštas acto, 2 stiklinės tarkuoto sirene (arba feta sūrio), 1 šaukštelis smulkintos petražolės, druska.
    Gaminimas:
    Nuluptus pomidorus ir agurkus supjaustyti stambiai gabalais. Smulkiai supjaustyti svogūną. Viską sumaišyti, pagal skonį užberti druskos ir užtarkuoti sirene (arba feta sūriu). Užpilti aliejaus, acto, apiberti pertražolės lapeliais.

SRIUBOS
  • Bob čorba/Боб чорба
    Sudėtis:

    200 g baltų pupelių, 3 šaukštai aliejaus, 2 svogūnai, gabalėlis saliero, 2 morkos, šaukštas miltų, šaukštas pomidorų koncentrato, šaukštelis maltos paprikos, džodžen (bulgariškos mėtos rūšis), druska.
    Gaminimas:
    Per naktį palaikyti užmerktas pupeles. Nusunkti vandenį, užpilti 7-8 stiklinėm vandens ir virti. Užvirus vandeniui įdėti supjaustytos morkos gabalėlius ir salierą. Kai pupelės suminkštėja, aliejuje pakepinti smulkiai pjaustytą svogūną. Pridėti miltų ir kepinti tol, kol pasidarys auksinės spalvos. Prie miltų ir svogūno įdėti pomidorų koncentrato ir pipirų. Visa tai praskiesti pupelių sultiniu ir viską sudėti į likusią dalį sriubos. Sriubą pasūdyti ir virinti dar keletą minučių. Patiekti apibėrus smulkintu džodžen. Bulgarai Bob čorba valgo su balta duona arba bandele, kurios smulkius gabalėlius mirko sriuboje.
  • Pileška supa/Пилeшка супа (vištienos sriuba)
    Sudėtis:

    1/2 viščiuko, įvairių daržovių (morkų, kopūstų, saliero), 1 svogūnas, 2 šaukštai sviesto arba aliejaus, 1 šaukštas miltų, 1 šaukštelis paprikos prieskonių, 1/2 stiklinės smulkių makaronų, pipiras, druska, petražolės šakelė.
    Gaminimas:
    Mažais gabaliukais supjaustyti viščiuką ir užvirti sūdytame vandenyje. Sudėti smulkiai pjaustytas daržoves, svogūną bei pipirus. Kai mėsa suminkštėja – išimti ją iš sultinio. Sultinį atidėti. Pakepinti sviestą, miltus, paprikos miltelius ir visa tai praskiesti nedideliu kiekiu sultinio. Po to supilti ir likusią jo dalį. Trumpai pavirti, sudėti makaronus. Kai makaronai išvirs, įdėti anksčiau išvirtą vištieną ir viską paskaninti druska, pipirais, petražole.
  • Plevenski sriuba/Плевенски
    Sudėtis:

    200 g veršienos faršo, 7-8 stiklinės sultinio, 2 morkos, 1/2 saliero, 1 svogūnas, 1-2 raudonos paprikos, 1-2 pomidorai, 2 šaukšteliai manų kruopų, 1 šaukštas miltų, 100 g natūralaus jogurto, 100 g geltonojo sūrio, 2 kiaušiniai, 3 šaukštai lydyto sviesto, pipirai, petražolė, druska.
    Gaminimas:
    Į verdantį sultinį įdėti smulkintą svogūną, morką ir salierą. Po to įdėti pjaustytą papriką ir pomidorus, lydytą sviestą ir šiek tiek druskos. Iš mėsos faršo, manų kruopų, tarkuoto sūrio, 1 kiaušinio ir pipirų padaryti mažus maltinukus, kuriuos, apvoliotus miltuose, reikia įdėti į verdančią sriubą. Viską virti apie 15 minučių. Pabaigoje įpilti su jogurtu suplaktą antrąjį kiaušinį. Prieš patiekiant pabarstyti petražole ir pipiru (pagal skonį).

Tarator
  • Tarator/Таратор
    Sudėtis:
    300-400 g agurkų, 500 g natūralaus jogurto, 3-4 graikiški riešutai, 5-6 česnako galvutės, 1 šaukštas aliejaus, krapai, druska.
    Gaminimas:
    Agurkus nulupti ir stambiai sutarkuoti. Jogurtą praskiesti vandeniu (100-200 ml) ir į jį sudėti tarkuotus agurkus. Įdėti smulkintus graikiškus riešutus ir smulkintą česnaką. Pabaigoje įpilti aliejaus, įberti krapų bei druskos. Tarator valgomas šaltas.




PAGRINDINIAI PATIEKALAI
Banica
  • Banica/Баница
    Tešla, skirta gaminti banicai Bulgarijoje yra vadinama kori (кори). Kori tešlos galima nusipirkti maisto parduotuvėje, tačiau ją galima pasigaminti ir patiems.
    Sudėtis:
    600 g miltų, nepilna stiklinė aliejaus, 1 šaukštas vyno acto, žiupsnis druskos, 1 kiaušinis, 200-250 g sirene (arba feta sūrio).
    Gaminimas:
    Iš acto, šaukšto aliejaus, druskos, 300 ml vandens bei miltų sumaišyti kietą tešlą. Miltų reikia tiek, kad tešla nebūtų per kieta. Išminkytą tešlą padalinti į 4 vienodas dalis. Kiekvieną jų iškočioti į apvalų 30 cm diametro blyną. Kiekvieną blyną iš viršaus patepti aliejumi. Viduryje nupiešti „virtualų“ stiklinės diametro apskritimą, o pakraščiuose įpjauti 8 spindulius.
    Tešloje įpjautus gabalus užlenkti į vidurį (vieną ant kito). Tokiu būdu paruoštus 4 tešlos gabalus 15 minučių palaikyti šaltoje vietoje.
    Kiekvieną gabalą iškočioti. Aliejumi patepti skardą ir įdėti pirmąjį iškočiotą blyną. Jį patepti aliejumi ir uždėti 1/3 dalį įdaro (padaryto iš kiaušinio, sirene (arba fetos) ir sodos). Uždėti kitą blyną, patepti aliejumi ir uždėti kitą 1/3 dalį įdaro. Su trečiu blynu taip pat. Kai uždedamas paskutinis ketvirtas tešlos blynas, subadyti visą banicą šakute, viduryje padaryti skylę ir patepti aliejumi. Aliejaus truputį įpilti ir į viduryje padarytą skylę. Kepti, kol banica apskrus.

  • Drusan kebab/Друсaн кебаб
    Sudėtis:

    1 kg kiaulienos, 1 kg pjaustytų svogūnų, aliejus, druska, čiobrelis.
    Gaminimas:
    2 cm dydžio gabalėliais pjaustytą kiaulieną pakepinti, įdėti supjaustytus svogūnus ir viską troškinti. Pabaigoje sudėti prieskonius. Uždengtame puode esančią mėsą „iškratyti“, kad svogūnai įgautų mėsos skonį. 


    Kebabčeta. Foto: Kiril Kapustin
    • Kebabčeta/Кебабчета
      Sudėtis:
      700 g veršienos faršo, 300 g kiaulienos faršo, 1 šaukštelis druskos, 1/2 šaukštelis maltų kmynų, 1/2-1 stiklinės alaus, mažas svogūnas, 1 šaukštelis maltų pipirų.
      Gaminimas:
      Faršą sumaišyti su druska, pipirais ir kmynais. Maišant pilti alaus (taip, kad susigertų). Galima pridėti aštriosios paprikos. Paruoštą mėsą parą laikyti šaltoje vietoje.
      Kitą dieną galima pridėti smulkiai pjaustyto svogūno. Viską sumaišyti ir įpilti vandens (kad susigertų). Formuoti mažas pailgas dešreles. Kepti ant grotelių.

    • Kiufteta ant grotelių/Кюфтета на скара
      Sudėtis:

      1/2 kg mėsos faršo, 1 mažas svogūnas, 1 šaukštelis maltų kmynų, 1/2 šaukštelis maltų pipirų, duonos riekė (be žievės), 1/2 stiklinės pieno arba vandens, druska.
      Gaminimas:
      Piene pamirkyti duoną, ją nusunkti ir palikti drėgnoje vietoje. Į mėsos faršą sudėti smulkiai pjaustytą svogūną, kmynus, pipirus, vandenį (pieną) ir druską (dėl skonio). Viską maišyti, kol nebelips prie rankų. Sudrėkinti rankas vandens bei vyno acto mišiniu ir formuoti kiuftet (mažus maltinukus). Pateptus aliejumi kiuftet kepti ant grotelių.
      Patiekiamas su daržovėmis arba skrudintomis bulvėmis.

    Musaka
    • Musaka/Мусака
      Sudėtis:
      1/2 kg mėsos faršo, 600 g bulvių, 1/2 stiklinės aliejaus, 3 svogūnai, 2 šaukšteliai pomidorų koncentrato, 6 pomidorai, 1 šaukštas smulkintos petražolės, 1 šaukštelis saldžiosios paprikos, 1/2 šaukštelio paprikos, 1 stiklinė pieno, 1 šaukštas miltų, 1 kiaušinis, 2 šaukštai tarkuoto geltonojo sūrio, druska.
      Gaminimas:
      Aliejuje patroškinti smulkintą svogūną. Įdėti pomidorų koncentrato (skiesto 3/4 stiklinės vandens), mėsos faršą, 3 nuluptus ir trintus pomidorus bei petražolę. Viską apie 10 minučių troškinti uždengtame puode. Paskui atidengti, kad išgaruotų likęs skystis. Įdėti papriką, įberti pipirų ir druskos. Viską sumaišyti ir sudėti kubeliais pjaustytas bulves. Sviestu pateptą skardą išdengti nuluptais, riekėmis pjaustytais pomidorais. Ant jų uždėti pagamintą masę. Kepti karštoje orkaitėje, kol lengvai apskrus. Tuo metu iš pieno, kiaušinio, tarkuoto sūrio bei miltų padaryti padažą – produktus pakepti sausoje keptuvėje. Padažą užpilti ant kepinio ir dar kepti 15 minučių.




     Vyniota banica
    • Rohovska banica/Роховска баница
      Tešla, skirta gaminti rohovska banicai Bulgarijoje yra vadinama kori (кори). Kori tešlos galima nusipirkti maisto parduotuvėje, tačiau ją galima pasigaminti ir patiems.
      Sudėtis:
      1 kg miltų, 1 šaukštelis druskos, 1 šaukštas acto, aliejaus, 3 kiaušiniai, vanduo, 300 g sirene (arba feta sūrio).
      Gaminimas:
      Iš miltų, kiaušinio, druskos, 1 šaukšto aliejaus, acto bei šilto vandens užminkyti tešlą. Tešla turi būti minkšta (galima įpilti 1,5 stiklinės vandens, ir pridėti daugiau miltų). Iš tešlos suformuoti mandarino dydžio rutuliukus, apvolioti juos aliejuje, sudėti į indą ir kurį laiką palaikyti šaldytuve.
      Vėliau kiekvieną tešlos rutuliuką plonai iškočioti. Iškočiota tešla turi būti persišviečianti. Ant kiekvieno tešlos lakšto dėti pjaustytą sirene (arba fetą) ir suvynioti į rulonėlį, kurį skardoje reikia susukti ratu.
      Taip paruoštą banicą patepti aliejumi ir kepti 220 laipsnių temperatūros krosnelėje apie 30 min. Iškeptą banicą apšlakstyti vandeniu ir apie 3 min. palaikyti uždengtą rankšluosčiu. Dažniausiai banica valgoma užsigeriant raugintu pienu arba natūraliu jogurtu.

    • Apkepintas sirene/Сирене пане
      Sudėtis:

      250 g sirene (feta sūrio), 2 kiaušiniai, 3 šaukštai miltų, 3 šaukštai aliejaus, šiek tiek alaus.
      Gaminimas:
      Sirene supjaustyti 5-6 cm pločio, 1 cm storio riekėmis. Iš miltų ir kiaušinio padaryti tešlą, jei yra per daug tiršta, galima įpilti alaus. Sirene gabalus pamirkyti tešloje ir kepti karštame aliejuje.
    • Apkepintas kaškaval/Кашкавал пане
      Sudėtis:

      1/2 kg kaškaval (geltonojo sūrio), 1/2 šaukšteliai malto pipiro, 1 stiklinė alaus, 3 šaukštai miltų, 1/3 šaukštelio garstyčių, 2 kiaušiniai, 3/4 stiklinės aliejaus.
      Gaminimas:
      Supjaustyti kaškaval 6-7 cm pločio, 2 cm storio gabalais. Apibarsyti pipirais. Iš alaus, miltų, garstyčių ir kiaušinio trynio padaryti „alaus tešlą“. Atskirai išplakti baltymus ir sudėti į tešlą (viską maišant). Patepti kaškaval gabalėlius tešla ir kepti karštame aliejuje.

    DESERTAI
    Baklava
    • Baklava/Баклава
      Sudėtis:
      3 stiklinės miltų, 1 šaukštelis druskos, 250 g maltų graikiškų riešutų, 200 g lydyto sviesto, 3 ir 1/2 stiklinės cukraus.
      Gaminimas:
      Iš miltų, druskos ir vandens suminkyti vidutinio kietumo tešlą. Iškočioti 35-40 plonus lapus ir palikti, kad apdžiūtų. Tiesa, baklavai skirti tešlos lapai atitinka banicai naudojami ir parduotuvėje parduodamus kori (кори). Tačiau ją galima pasigaminti ir patiems (žr. Banica receptą).
      Riešutus sumaišyti su 1/2 stiklinės cukraus. Į sviestu pateptą skardą įdėti 2 tešlos lapus, uždėti riešutų įdaro, po to kitus 2 lapus ir vėl riešutų įdaro, ir taip iki galo. Supjaustyti baklavą rombo formos gabaliukais ir užpilti lydytu sviestu. Kepti įkaitintoje krosnelėje, kol baklava lengvai apskrus. Iškeptą baklavą palikti, kad atvėstų. Pabaigoje užpilti cukraus sirupu (iš likusio cukraus ir pusantros stiklinės vandens).

    • Pieniška banica/Млечна баница
      Tešla, skirta gaminti pieniškai banicai Bulgarijoje yra vadinama kori (кори). Kori tešlos galima nusipirkti maisto parduotuvėje, tačiau ją galima pasigaminti ir patiems.
      Sudėtis:
      Tešla banicai (pasidaryti pagal banicos receptą), 200 g sviesto, 350 g cukraus, 1 200 ml pieno, 6 kiaušiniai, cukraus pudra, vanilė, plakta grietinėlė arba ledai papuošimui.
      Gaminimas:
      Tešlos lakštus, pateptus sviestu kepti orkaitėje, kol apskrus. Kiaušinius išplakti su cukrumi, vanile, pienu. Šiuo mišiniu užpilti kori. Kepti dar kartą, kol pieno užpilas sutirštėja. Užbarstyti cukraus pudra, papuošti plakta grietinėle bei ledais. Pienišką banicą galima patiekti šiltą arba šaltą.
    • Tolumbički/Толумбички
      Sudėtis:

      200 g miltų, 250 ml vandens, 4 kiaušiniai, 80 g sviesto, žiupsnis druskos, žiupsnis citrinos rūgštelės, aliejaus kepimui.
      Sirupui: 1 stiklinė cukraus, 1 stiklinė vandens.
      Gaminimas:
      Pirmiausia pagaminti sirupą: užvirti stiklinę vandens ir ištirpdyti cukrų. Sirupą palikti, kad atvėstų.
      Užvirti 250 ml vandens ir įdėti į jį sviesto, druskos bei citrinos rūgštelės. Kai sviestas išsilydys – pridėti miltų ir energingai maišyti, kol susidarys vientisa masė. Nuimti nuo ugnies. Į atvėsusią tešlą įmušti kiaušinius ir sumaišyti. Kai tešla pasidaro glotni, kulinarinio švirkšto arba virtuvinės pirštinės pagalba, į karštą aliejų išspausti tešlą 8-10 cm ilgio gabalėliais. Tolumbički kepami, kol gražiai paruduoja ir dar karšti užpilami anksčiau pagamintu sirup

    GĖRIMAI
    • Airan/Айран
      Sudėtis:

      Natūralus jogurtas arba kefyras, virintas arba mineralinis vanduo, druska.
      Gaminimas:
      Jogurtą arba kefyrą praskiesti vandeniu, pagal skonį įberti druskos.

    Boza
    • Boza/Боза
      Sudėtis:
      5 litrai vandens, 2 stiklinės miltų, 2 stikinės cukraus, 1 stiklinė boza arba raugo.
      Gaminimas:
      Nuolat maišant pakepinti miltus (kol parus). Paskui įpilti nedidelį kiekį vandens, o vėliau ir likusį kiekį vandens. Taip paruoštą skystį padėti ant ugnies, pridėti 2 stiklines cukraus ir virinti 5-6 minutes (nuo užvirimo) nuolat maišant. Nuimti nuo ugnies, atvėsinti ir įdėti arba stiklinę boza, arba stiklinę anksčiau pasidaryto raugo. Indą su boza laikyti 2-3 dienas šiltoje vietoje, kad susifermentuotų. Paskui išpilstyti į butelius ir laikyti šaldytuve.
      Raugas: 1-2 šaukštai kepintų miltų, 1 šaukštas cukraus, 1 šaukštas šalto vandens. Kepintus miltus sudrėkinti su vandeniu, pridėti cukraus ir palikti šiltoje vietoje 2-3 dienom, kol „paaugs“. Retkarčiais pamaišyti.
      Dėmesio! Stiklinė boza (be raugo) gali būti pakeičiama taip pat 6-7 lengvai sudrėkintom juodos duonos riekėm, arba 6-7 šaukšteliais duonos tešlos (su mielėm). Boza gali būti daroma iš bet kokios rūšies, geriausia sorų, miltų.

    PADAŽAI, PAGARDAI
    • Liutenica/Лютеница
      Sudėtis:

      2 kg liutenicai: 6 kg raudonųjų paprikų, 1 ir 1/2 kg pomidorų, šaukštas smulkintos petražolės, šaukštas cukraus, 1 ir 1/2 šaukštai druskos, 1 ir 1/2 šaukštai aliejaus.
      Gaminimas:
      Smulkiai supjaustyti nuvalytą papriką. Nulupti ir sutrinti pomidorus. Su pomidorais sumaišyti papriką ir užvirti ant švelnios ugnies, po to visą masę sutrinti. Taip sutrintą vėl virinti dideliame puode, kol įgis tirštą konsistenciją (vietoj pomidorų galima naudoti pomidorų koncentratą – 120 g). Įberti petražolės, cukraus, druskos ir įpilti aliejaus. Viską tvarkingai išmaišyti. Galima pridėti kepinto česnako. Liutenica supilstyti į šiltus stiklainius, visiškai apsemtus vandenyje, dar 30 minučių pavirinti.
    • Marinuotos aštriosios paprikos
      Sudėtis:

      3 kg aštriųjų paprikų (Bulgarijoje aštriausių paprikų tipas vadinamas „šipka“), 3 stiklinės vyno acto, 1 stiklinė cukraus, pusė stiklinės druskos bei pusė stiklinės vyno acto kiekvienam stiklainiui (proporcijos atitinka pusės litro stiklainius).
      Gaminimas:
      Plautas paprikas pakepti ant grotelių ir įdėti į puodą su dangčiu. Iš litro vandens, 3 stiklinių acto, cukraus ir druskos išvirti marinatą. Į kiekvieną stiklainį įpilti po pusę stiklinės acto ir sudėti paprikas. Stiklainius užpilti karštu marinatu. 15 minučių pasterizuoti.
      Marinuotos aštrosios paprikos yra puiki užkanda prie rakijos.