Asenovgrad/Асеновград
Miestas centrinės pietų Bulgarijos dalyje. Randasi netoli Plovdiv miesto (Пловдив).
Miestas centrinės pietų Bulgarijos dalyje. Randasi netoli Plovdiv miesto (Пловдив).
 |
| Asenovgrad miesto panorama |
Istorija
Asenovgrad įkurtas trakų apie 300-400 m. pr. Kr. kaip Stenimahos. 72 m. pr. Kr. miestas paimtas Romos Imperijos kariuomenės. Po ilgo taikos periodo, Stenimahos 251 m. sugriautas gotų, bet atstatytas. Vėliau, apie 700 m. regioną užėmė slavų gentys.
Per Bulgarijos-Bizantijos Imperijos karus, miestas tapo didele kariška tvirtove. Dėl santykių su Lotynų Imperija pablogėjimo, 1230 m. bulgarų caras Ivan Asen II (цар Иван Асен II) sustiprino vietinę Stanimahos tvirtovę ir dėl tos priežasties 1934 m. miestas pavadintas jo vardu (pažodžiui, Aseno miestas). Kai bulgarai buvo okupuoti turkų, Stanimahos apgyvendintas musulmonų. Dar ir šiandien islamo religijos išpažintojai sudaro 20% miesto populiacijos. Likusioji dalis – Rytų stačiatikiai.
Asenovgrad įkurtas trakų apie 300-400 m. pr. Kr. kaip Stenimahos. 72 m. pr. Kr. miestas paimtas Romos Imperijos kariuomenės. Po ilgo taikos periodo, Stenimahos 251 m. sugriautas gotų, bet atstatytas. Vėliau, apie 700 m. regioną užėmė slavų gentys.
Per Bulgarijos-Bizantijos Imperijos karus, miestas tapo didele kariška tvirtove. Dėl santykių su Lotynų Imperija pablogėjimo, 1230 m. bulgarų caras Ivan Asen II (цар Иван Асен II) sustiprino vietinę Stanimahos tvirtovę ir dėl tos priežasties 1934 m. miestas pavadintas jo vardu (pažodžiui, Aseno miestas). Kai bulgarai buvo okupuoti turkų, Stanimahos apgyvendintas musulmonų. Dar ir šiandien islamo religijos išpažintojai sudaro 20% miesto populiacijos. Likusioji dalis – Rytų stačiatikiai.
 |
| Asenova tvirtovė |
Prie miesto, įspūdingoje vietoje, ant labai aukštos uolėtos kalvos stovi viduramžių laikų Aseno tvirtovė (Асенова крепост). Iš visų pusių Asenova tvirtovę supa kalnai. Per vieną plyšelį matyti šiek tiek Asenovgrad miesto.
Asenova tvirtovė laikoma miesto simboliu.
Bačkovo vienuolynas/Бачковски манастир
Yra 11 km į pietus nuo Asenovgrad (Асеновград) miesto, netoli Čaja upės (Чая река). Tai vienas seniausių vienuolynų šalyje. Įkurtas 1083 m. Vakarų Bizantijos įgulos.
XIV a. vienuolyno rėmėju buvęs caras Ivan Asen Aleksandras (цар Иван Асен Александър). XVII a. pradėta vienuolyno rekonstrukcija.
XV ir XVI a. Bačkovo vienuolyno istorija nežinoma.
Yra 11 km į pietus nuo Asenovgrad (Асеновград) miesto, netoli Čaja upės (Чая река). Tai vienas seniausių vienuolynų šalyje. Įkurtas 1083 m. Vakarų Bizantijos įgulos.
XIV a. vienuolyno rėmėju buvęs caras Ivan Asen Aleksandras (цар Иван Асен Александър). XVII a. pradėta vienuolyno rekonstrukcija.
XV ir XVI a. Bačkovo vienuolyno istorija nežinoma.
 |
| Bačkovo vienuolynas. Nuotrauka iš www.universum-travel.com galerijos |
Ženkli yra vienuolyno vakarinių sienų tapyba iš abiejų įėjimo pusių.
Freskose pavaizduoti šventieji nutapyti visu dydžiu, turtingai dekoruotais rūbais. Panašiai nartekse nutapytas ir Plovdivo Metropolis ir cerkvės donatorius vyskupas Hristofor, Tzarigrad (Stambulas) pirklys Georgi su savo sūnumi Konstantinu, 16 angelų apsuptas Kristus Pantokratorius. Šv. Angelų narteksas randasi prieš vakarinį „Žengimo į dangų“ cerkvės įėjimą. Kaip archeloginiai tyrimai rodo – kolonomis apsuptas narteksas konstruotas XIII amžiuje.
Didžiausia cerkvės dalis tapyta Zahari Christovič Zograf (Захaрий Христович Зогрaф). Tai dailininkas iš Samokov Meno mokyklos, profesionalus tų metų meistras. Kaip savarankiškas menininkas nutapė ne tik daugelį Biblijos ir Evangelijos scenų cerkvėje, bet padarė freskinius triptikus-portretus atviros arkos nartekse. Čia nupešti: vienuolyno atstovas-abatas, abatas ir jis pats. Autorius savo darbuose pavaizdavo ir tuometinių Plovdivo miestiečių kasdienybę, tų laikų madą, rūbus. Matyti, kad Plovdivo miestiečiai, priešingai nei Bačkovo kaimo gyventojai, apsirengę puošniais šilkiniais rūbais.
 |
| Freskos Bačkovo vienuolyno įėjime. Fotogr. Georgi Čorbadžijski (Георги Чорбаджийски) |
„Šv. Nikola“ cerkvė (църквата „Св. Никола“) 1834-1838 m. statyta vietinio meistro. Randasi išorinėje vienuolyno dalyje, pietinėje pusėje.
Palaikų laikymo statinys (костница) – vienintelis statinys, likęs iš pirmųjų vienuolyno statybos metų. Randasi 300 m į rytus nuo vienuolyno. Tai 2 aukštų akmeninė cerkvė, beje, ir vienintelė kapavietė-cerkvė stačiatikių pasaulyje, išsaugota nuo Bizantijos Komnin dinastijos laikų.
Palaikų laikymo statinys (костница) – vienintelis statinys, likęs iš pirmųjų vienuolyno statybos metų. Randasi 300 m į rytus nuo vienuolyno. Tai 2 aukštų akmeninė cerkvė, beje, ir vienintelė kapavietė-cerkvė stačiatikių pasaulyje, išsaugota nuo Bizantijos Komnin dinastijos laikų.
Botev/Ботев
Randasi Karlovo (Карлово) apylinkėse. Yra aukščiausia Stara Planina kalnų (Стара планина) viršukalnė. Aukštis virš jūros lygio yra 2 376 m.
Randasi Karlovo (Карлово) apylinkėse. Yra aukščiausia Stara Planina kalnų (Стара планина) viršukalnė. Aukštis virš jūros lygio yra 2 376 m.
 |
| Botev viršukalnė. Nuotrauka iš http://bghotelite.com/ galerijos |
Botev viršūnėje pastatyta meteorologijos stotis ir televizijos bokštas. Jis televizijos ir radijo signalu dengia apie 50% Bulgarijos teritorijos.
Bukelon tvirtovė netoli Matočina kaimo/крепостта Букелон при село Маточина
Matočina kaimas yra arti Bulgarijos-Turkijos sienos, ant Tundja (Тундйа) upės kranto.
Matočina kaimas yra arti Bulgarijos-Turkijos sienos, ant Tundja (Тундйа) upės kranto.
 |
| Bukelon tvirtovės liekanos. Nuotrauka iš http://bghotelite.com/ galerijos |
Tvirtovė statyta dar Romos Imperijos laikais. Geriausiai išsilaikęs Bukelon tvirtovės elementas yra netoli įėjimo esantis gynybinis bokštas ir dvigubos tvirtovės sienos. Bokštas ir sienos konstruoti iš baltu skiediniu lituotų akmenų.
387 m. netoli Bukelon vykusiame mūšyje tarp Imperatoriaus Valent kariuomenės ir gotų žlugo romėnų armija.
387 m. netoli Bukelon vykusiame mūšyje tarp Imperatoriaus Valent kariuomenės ir gotų žlugo romėnų armija.
 |
| Dimitrovgrad. Nuotrauka iš http://www.dimitrovgrad.bg/ galerijos |
Įkurtas 1947 m. rugsėjo 2 d. pagal tuometinio ministro pirmininko ir Bulgarijos komunistų partijos lyderio Georgi Dimitrov nurodymą (Георги Димитров). Miestui statyti suformuotas „Jaunuolių brigados judėjimas“ („Младежко бригадирско движение“), kurio principu jaunuoliai statybose dirbo „savanoriškai“.
Lankytinos vietos
- Gražiausias Dimitrovgrad kraštovaizdis yra „Penjo Penev“ parkas (парк „Пеньо Пенев”). Įkurtas 2004 m. Parke yra apie 15 ežerų.
- Mieste yra dar 2 dideli parkai – „Nikola Vapcarov“ („Никола Вапцаров”) ir Marica (Марица).
- Istorijos muziejus/Исторически музей.
Lankytinos vietos
- Elchovo etnografijos muziejus/Етнографският музей в Елхово – įkurtas 1958 m. Fonduose saugoma virš 22 000 eksponatų. Paskirstyti į kelias kategorijas: „Žemės ūkis ir gyvulininkystė“ („Земеделие и животновъдство”), „Namai ir namų ūkis“ („Жилище и жилищна уредба”), „Transportas, medžioklė, žvejyba“ („Транспорт, лов, риболов”), „Rūbai ir papuošalai“ („Облекло и накити”), „Audiniai ir siuvinėjimas“ („Тъкани и шевици”), „Tradiciniai užsiėmimai“ („Традиционни занаяти”) ir „Liaudies meno kūryba“ („Художествено народно творчество”). Muziejuje saugoma specializuota literatūra, vienetiniai moksliniai raštai.
Kabile/Кабиле
Senovinio miesto Kabile liekanos randamos 9 km į šiaurės rytus nuo Jambol (Ямбол) ir 1 km nuo Kabile (Кабиле) kaimo.
Senovinio miesto Kabile liekanos randamos 9 km į šiaurės rytus nuo Jambol (Ямбол) ir 1 km nuo Kabile (Кабиле) kaimo.
 |
| Kabile. Fotografijos šaltinis www.bulgarianmonastery.com galerija |
IV a. pr. Kr. miestas pradėtas satyti kaip trakų gynybinė gyvenvietė. Kabile buvo gerai žinomas ekonominis, politinis ir kultūrinis centras Senovės Trakijoje. Mieste buvo net nuosava pinigų kalykla.
Šiandien Kabile liekanos išsidėsčiusios 50 ha plote. Per tyrimus rastos tvirtovės sienos, šventykla, vietinių trakų valdytojų rezidencija, romėnų terma, vandens nuotekų sistema, vieši pastatai su mozaikinėmis grindimis, monetos ir kita.
Šiandien Kabile liekanos išsidėsčiusios 50 ha plote. Per tyrimus rastos tvirtovės sienos, šventykla, vietinių trakų valdytojų rezidencija, romėnų terma, vandens nuotekų sistema, vieši pastatai su mozaikinėmis grindimis, monetos ir kita.
Kalofer/Калофер
Miestas pietų Bulgarijoje.
Kalofer garsus savo nepakartojamu žavesiu. Žiemą miestas „miega”, vasarą žaliuoja pievomis, skamba Trundža upės (Тунджа) čiurlenimu.
Kalofer laikomas svarbiu punktu, kuriame prasideda įvairūs maršrutai į nacionalinį „Centrinių Balkanų“ parką („Централен Балкан”).
Miestas pietų Bulgarijoje.
Kalofer garsus savo nepakartojamu žavesiu. Žiemą miestas „miega”, vasarą žaliuoja pievomis, skamba Trundža upės (Тунджа) čiurlenimu.
Kalofer laikomas svarbiu punktu, kuriame prasideda įvairūs maršrutai į nacionalinį „Centrinių Balkanų“ parką („Централен Балкан”).
Karanovo piliakalnio gyvenvietė/селищна могила Караново
Randasi netoli Karanovo kaimo, 40 km nuo Sliveno (Сливен) ir 10 km nuo Nova Zagora (Нова Загора).
Tai didžiausia Europoje gyvenvietė piliakalnyje. Joje rasti 7 archeologiniai kultūros sluoksniai, atspindintys trakų visuomenės kultūros vystymosi stadijas. Įrodyta, kad gyvenvietė čia jau buvusi 4-6 tūkst. m. pr. Kr.
Randasi netoli Karanovo kaimo, 40 km nuo Sliveno (Сливен) ir 10 km nuo Nova Zagora (Нова Загора).
Tai didžiausia Europoje gyvenvietė piliakalnyje. Joje rasti 7 archeologiniai kultūros sluoksniai, atspindintys trakų visuomenės kultūros vystymosi stadijas. Įrodyta, kad gyvenvietė čia jau buvusi 4-6 tūkst. m. pr. Kr.
Lankytinos vietos
- Regioninis istorijos muziejus/Регионален исторически музей įkurtas 1965 m. 3 aukštuose išdėstytos archeologijos, gamtos ir etnografijos kolekcijos. Eksponuojama virš 30 000 eksponatų, parodančių Rodopi kalnų regiono rytuose vystymosi ypatybes nuo VI tūkst. pr. Kr. iki mūsų dienų.
Kardžali miestas. Nuotrauka iš www.kardjali.bg galerijos
- Vienuolyno kompleksas „Šv. Jonas Pranašas“/манастирски комплекс „Св. Йоан Предтеча” – XI-XIV a. vienuolyno komplekso dalis.
 |
| Vienuolynas Kyrdžali mieste |
Karlovo/Карлово
Miestas centrinėje Bulgarijoje, Stara Planina kalnų (Стара планина) papėdėje pietuose.
Miestas centrinėje Bulgarijoje, Stara Planina kalnų (Стара планина) papėdėje pietuose.
 |
| Vasil Levski paminklas Karlove. Fotogr. Aisano, šaltinis wikipedia.org |
Mieste randasi „Bulgarijos laisvės apaštalu“ vadinamo Vasil Levski namas-muziejus (къща-музей на Васил Левски).
Kulto vieta „Kurtieji akmenys“/„Глухите камани“
Randasi palei Mažąjį Gradište (Малко Градище) kaimą, rytinėje Rodopi (Родопи) kalnų dalyje.
Tai megalitinis kulto monumentas, susijęs su uolų garbinimu. Čia matomos keistos įlankos, ritualiniai laiptai, kapai ir uolose drožinėti ženklai.
Randasi palei Mažąjį Gradište (Малко Градище) kaimą, rytinėje Rodopi (Родопи) kalnų dalyje.
Tai megalitinis kulto monumentas, susijęs su uolų garbinimu. Čia matomos keistos įlankos, ritualiniai laiptai, kapai ir uolose drožinėti ženklai.
 |
| Kurtieji akmenys. Fotografijos autorius Ivo Sotirov (Иво Сотиров) |
Kulto vietą „Kurtieji akmenys“ reprezentuoja izuoliuota 10 metrų aukščio uola. Skirtingose aukštuose yra įkastos, taip vadinamos uolų angos, – laikomos senovės trakų kultūros fenomenu.
Tarp ritualinių laiptų aptinkami išskobtos kapų angos. Į juos patenkama atvirais 0,70 m pločio plyšiais. Kapo kameros yra stačiakampės (paprastai 2 m ilgio, 2,80 pločio ir 1,80 aukščio bei mažesnės).
Likusių kulto vietos uolų funkcija neįrodyta iki šiandien.
Likusių kulto vietos uolų funkcija neįrodyta iki šiandien.
Perperikonas/Перперикон
Randasi netoli Gorna Krepost (Горна Крепост) kaimo, 15 km į šiaurės rytus nuo Kardžali (Кърджали).
Randasi netoli Gorna Krepost (Горна Крепост) kaimo, 15 km į šiaurės rytus nuo Kardžali (Кърджали).
 |
| Perperikonas. Fotogr. Angel Jordanov (Ангел Йорданов) |
Tai šventasis trakų miestas uolose. Jame labai dažnai vykdomi įvairūs archeologiniai tyrinėjimai. Prieš keletą metų Perperikonas buvo laikomas viduramžių tvirtovės sistemos dalimi. Tačiau paskutiniai tyrinėjimai parodė, kad Perperikono uolos senovės žmonių garbintos dar Neolito amžiuje (6 tūkst. pab. ir 5 tūkst pr.). Atidengta didelė dalis rūmų ir šventykla, tvirtovės siena ir Akropolio kolonada, vienuolyno ansamblis ir kitos dalys.
Šiai dienai yra restauruotas tvirtovės bokštas.
Lankytinos vietos
- Istorijos muziejus/Историческият музей, įkurtas 1955 m. Jame randasi ekspozicija, pristatanti gyvenvietės istoriją, trakų, slavų buitį ir kultūrą. Čia galima pamatyti buvusios „Raudonosios cerkvės“ („Червената църква”) ruinas, iš kurių sprendžiama apie unikalias šventovės architektūros formas.
- Raudonoji cerkvė/Червената църква randasi 1,5 km nuo Pastuša regiono Perušticoje (Пастуша в Перущица).
 |
| Raudonosios cerkvės liekanos |
Tai viena reprezantatyviausių VI a. ankstyvosios krikščionybės cerkvių architektūros atžvilgiu. Paskelbta nacionalinės svarbos kultūros monumentu. Iki šiandien išliko tik atskiros sienos ir ant jų buvę įvairūs, istoriją minintys užrašai.
Šventykla „Raudonąja cerkve“ vadinama dėl jos spalvos, nes ji statyta raudono betono plytomis. Cerkvė buvo detaliai dekoruota, grindys mozaikinės.
Šventykla „Raudonąja cerkve“ vadinama dėl jos spalvos, nes ji statyta raudono betono plytomis. Cerkvė buvo detaliai dekoruota, grindys mozaikinės.
Plovdivas/Пловдив
Antrasis pagal dydį Bulgarijos miestas. Per miestą teka upė Marica (Марица).
Istorija
Antrasis pagal dydį Bulgarijos miestas. Per miestą teka upė Marica (Марица).
 |
| Plovdiv ir Balkanų kalnai. Fotogr. Mopkob, šaltinis wikipedia.org |
Nors ir nežinoma tiksli miesto įkūrimo data, Plovdivas yra vienas seniausių miestų ne tik Bulgarijoje, bet ir Europoje. Senovės laikais miestas iškilo ant 7 kalvų, iš kurių šiandien liko 5. Likusios dalys buvo sunaudotos kaip medžiaga Plovdivo statymui.
Pirmieji šiandieninio Plovdivo teritorijoje gyvenvietę sukūrė trakai. Vadino ją Evmolpija (Евмолпия.). 342 m. pr. Kr. Filip II (Aleksandro Didžiojo tėvas) užgrobia gyvenvietę ir pavadina ją Filipopoliu. Makedoniečių valdymas trunka pusę amžiaus. Po Aleksando Didžiojo mirties sukylama dėl trakų karalystės atstatymo.
Trakus užvaldžius romėnams miestas pavadinatas Trimontium. Jame kryžiavosi keletas Romos Imperijos kelių. Svarbiausias jų Via Miltaris, pagrindinis karinis kelias Balkanų pusiasalyje. Romėnai įvertino strateginę Trimontium lokalizaciją ir pradėjo plačių akmeninių kelių statybą.
Pačiame mieste statė daug administracinių pastatų, pirčių, stadionų bei teatrų. Trimontium turėjo modernią drėkinimo ir kanalizacijos sistemą. Dėl dinamiškos plėtros, miestas nuo 3 kalvų persikėlė į žemumą. Buvo pastatyta apsaugos siena.
Trimontium aukštą urbanistinį lygį įrodo didžiulis stadionas, amfiteatras bei romėnų preatoriumas. Pastarasis ant kalvos užėmė 2 ha plotą. Jis charakterizuojamas idealios architektūros proporcijomis bei gražiomis kolonomis. Rūmų Sosto salėje vadovai stebėdavo karinius pasirodymus, varžybas bei organizuotus festivalius, o taip pat ramybėje svarstydavo valstybės reikalus.
V-VI a. šiandieninės Bulgarijos teritorijoje pradeda įsikurdinėti slavai. Jie smarkiai pakeičia viso regiono etninę sudėtį. Miestą pavadina Pyldin. Nuo šio pavadinimo ir kilo dabartinis miesto vardas „Plovdiv“.
Pirmosios Bulgarijos valstybės metais Plovdivas tampa starteginės reikšmės miestu-riba. 812 m. bulgarai, vedami Chano Krum (Хан Крум), užgrobia miestą. Tačiau oficialus Plovdivo prijungimas prie Bulgarijos teritorijos įvyksta tik 834 m., valdant Chanui Malamira (Хан Маламира).
Pirmieji šiandieninio Plovdivo teritorijoje gyvenvietę sukūrė trakai. Vadino ją Evmolpija (Евмолпия.). 342 m. pr. Kr. Filip II (Aleksandro Didžiojo tėvas) užgrobia gyvenvietę ir pavadina ją Filipopoliu. Makedoniečių valdymas trunka pusę amžiaus. Po Aleksando Didžiojo mirties sukylama dėl trakų karalystės atstatymo.
Trakus užvaldžius romėnams miestas pavadinatas Trimontium. Jame kryžiavosi keletas Romos Imperijos kelių. Svarbiausias jų Via Miltaris, pagrindinis karinis kelias Balkanų pusiasalyje. Romėnai įvertino strateginę Trimontium lokalizaciją ir pradėjo plačių akmeninių kelių statybą.
Pačiame mieste statė daug administracinių pastatų, pirčių, stadionų bei teatrų. Trimontium turėjo modernią drėkinimo ir kanalizacijos sistemą. Dėl dinamiškos plėtros, miestas nuo 3 kalvų persikėlė į žemumą. Buvo pastatyta apsaugos siena.
Trimontium aukštą urbanistinį lygį įrodo didžiulis stadionas, amfiteatras bei romėnų preatoriumas. Pastarasis ant kalvos užėmė 2 ha plotą. Jis charakterizuojamas idealios architektūros proporcijomis bei gražiomis kolonomis. Rūmų Sosto salėje vadovai stebėdavo karinius pasirodymus, varžybas bei organizuotus festivalius, o taip pat ramybėje svarstydavo valstybės reikalus.
V-VI a. šiandieninės Bulgarijos teritorijoje pradeda įsikurdinėti slavai. Jie smarkiai pakeičia viso regiono etninę sudėtį. Miestą pavadina Pyldin. Nuo šio pavadinimo ir kilo dabartinis miesto vardas „Plovdiv“.
Pirmosios Bulgarijos valstybės metais Plovdivas tampa starteginės reikšmės miestu-riba. 812 m. bulgarai, vedami Chano Krum (Хан Крум), užgrobia miestą. Tačiau oficialus Plovdivo prijungimas prie Bulgarijos teritorijos įvyksta tik 834 m., valdant Chanui Malamira (Хан Маламира).
Lankytinos vietos
- Miesto kultūros namai, praeityje žinoti kaip „Stefan Kiradžiev“ Profsąjungos rūmai (Дом на Профсъюзите „Стефан Кираджиев”).
- Šiuolaikinio meno centras-pirtis „Starina“ (бaня „Старина“).
- Kultūros centras „TrakArt“ („ТракАрт“)
- Archeologijos muziejus/Археологическият музей – įkurtas prieš 1882 m. kaip Rytų Rumelijos Valstybinis muziejus. Muziejus pristato didžiausią senovės Trakijos archeologijos turtų kolekciją. Veikia 3 skyriai: „Priešistorė“ („Прастория“), „Antika“ („Античност“), „Viduramžiai“ („Средновекове“).
- Istorijos muziejus/Исторически музей – įkurtas prieš 1951 m., kaip mokslo ir kultūros institutas. Jo iniciatyva renkami, saugojami ir populiarinami Plovdivo ir jo apylinkių istoriniai-archeologiniai radiniai. Muziejaus ekspozicija išsidėsčiusi 3 statiniuose-kultūros paminkluose.
- Regioninis Etnografijos muziejus/Регионалният Етнографски музей – atidarytas 1917 m. Jame randasi apie 40 tūkstančių objektų. Visi jie talpinami keliuose fonduose: kaimo ūkio, amatų, audinių ir rūbų, baldų ir interjero, muzikos instrumentų ir ritualinių rekvizitų, vaizduojamojo meno.
- Gamtos muziejus/Природонаучният музей – atidarytas 1955 m. Yra vienas žinomiausių šalyje. Muziejuje randasi turtinga kolekcija padalinta į Paleontologijos, Mineralogijos, Botanikos skyrius. Keletas salių skirta gyvūnijos pasauliui, o požemyje – didžiausias akvariumas Bulgarijoje su 40 rūšių dekoratyvinių žuvų ir augalija.
- Aviacijos muziejus/Музеят на авиацията – atidarytas 1991 m. rugsėjo 21 d. Randasi aviobazės Krumovo teritorijoje (авиобаза Крумово), 12 km nuo Plovdivo. Muziejuje saugoma apie 6 800 eksponatų, tarp kurių 59 skraidantys aparatai. Visa tai išdėstyta 2 vidinėse ir vienoje išorinėje salėje.
 |
| Romėnų amfiteatras Plovdive. Fotogr. Mopkob, šaltinis wikipedia.org |
- Marmūrinis Romos amfiteatras/Римският амфитеатър, pastatytas cezario Trojano valdymo metais (114-117 m.). Jame reginius galėjo stebėti 5-7 tūkstančiai žiūrovų (sėdintys). Tačiau V a. nugriautas. Atrastas 1972 m. po netikėto žemės pravalymo. XX a. II p. amfiteatras dalimis restauruotas. Priklauso prie geriausiai išsilaikiusių Senovės Romos paminklų Bulgarijoje. Šiomis dienomis jame organizuojami kultūrianiai vakarai, filmų ir teatrų festivaliai, operos, simfoniniai koncertai ir kt.
- Romėnų stadionas/Римският стадион, pastatytas pagal Delfų stadiono Graikijoje planą. Kažkada jame tilpo iki 30 000 žiūrovų. Šiuo metu likusi tik nedidelė jo dalis.
Stadionas atrastas XX a. II p., pagrindinės Plovdivo gatvės remonto metu. Kadangi nebuvo sukurta konkreti realizavimo idėja, stadionas betonuotas, ir šiandien primena betono skylę, esančią gatvės vidury. - Mečetė „Džumaja”/„Джумая” – pastatyta turkų grobikų, iškart po Plovdivo okupacijos XIV-XV a. Tai viena iš 50 mečečių, pastatytų Plovdive turkų valdymo laikais. Jos vidų puošia geometrinių motyvų freskos.
- „Šv. Dievo Motinos“ cerkvė/„Св. Богородица“ – didelė trinavė cerkvė pastatyta 1844 m.
Cerkvė Plovdiv. Fotogr. Mopkob, šaltinis wikipedia.org - „Šv. Konstantino ir Helenos“ cerkvė/„Св. Св. Константин и Елена“ – seniausia Plovdivo stačiatikių šventovė. Keletą kartų naikinta. Jos šiuometinė išvaizda suformuota po 1832 m. Cerkvėje galima įskaityti graikų kalbos užrašus. Vienas jų skelbia, kad šalia cerkvės užmušta 37 Kristaus išpažinėjai. Tai buvo 304 m., krikščionių persekiojimo metais.
- Nebet Tepe/Небет Тепе – trakų gyvenvietė 203 m aukštį siekiančioje viršūnėje. Viršūnės pavadinimas buvo suteiktas turkų ir reiškia Maldos Kalną. Čia vyksta senų cerkvių, tvirtovių, gynybos sienų kasinėjimai. Deja, griuvėsiai nėra pritaikyti turistų lankymui. Nuo kalvos matyti nuostabi miesto panorama.
- Katalikiška „Šv. Liudviko“ katedra/„Св. Людвиг“ – vienintelė katalikiška katedra. Joje randasi Bulgarijos kunigaikštienės Marijos Luizos Burbon (1870-1899) karstas, pirmoji kunigaikščio Ferdinando I (1861-1948) žmona.
Sliven/Сливен
Miestas pietryčių Bulgarijoje.
Tai garsus „100 vadeivų miestas“, susijęs su sukilėlių judėjimu.
Miestas pietryčių Bulgarijoje.
Tai garsus „100 vadeivų miestas“, susijęs su sukilėlių judėjimu.
Lankytinos vietos
- Sliven dažnai minimas istorikų dėl originalios pirmosios miesto knygos. Seniausios Sliven knygos pirmame puslapyje yra parašyta „OPERVM/„ARISTOTELIS” TOM VSII/ LIRORVMAPI”, o apačioje pažymėta 1597 m data. Knygos viršelis yra iš plonutės, gerai apdirbtos ėriuko odos, kuri labai panaši į papirusą, ant kurio buvo rašoma senovės Egipte. Puslapiai numeruoti iki 1 500. Įdomus yra faktas, kad ši knyga buvo išduota praėjus 141 metų po Gutenbergo Biblijos.
- „Mėlynieji akmenys“ („Сините камъни”) – gamtos parkas. Įkurtas 1980 m. lapkričio 28 d. su tikslu apsaugoti specifines ekosistemas bei gamtos grožį. Parkas randasi Sliveno kalnuose (Сливенска планина). Tai yra dalis Stara Planina kalnų grandinės.
 |
| Mėlynieji akmenys. Nuotrauka iš www.sliven.bg galerijos |
Gamtos parko teritorija užima apie 7 095 ha ploto. Pietinė gamtos parko siena pažymėta iš Sliveno pusės. Iš šiaurės, vakarų ir rytų parkas ribojamas kalnų masyvais.
Lankytinos vietos
- Moterų vienuolynas „Marijos įvedimas į šventyklą“/„Въведение Богородично“.
- Klasikinio Bulgarijos rašytojo Ivan Vazov namas-muziejus/къща-музей Иван Вазов.
- Vienuolynas „Šv. Spas“/„Св. Спас“ arba vyrų „Dievo žengimo į dangų“ vienuolynas („Възнесение Господне“).
- XIII-XV a. tvirtovė „Anevsko pane“.
Stara Zagora/Стaра Загoра
Мiestas Pietų Bulgarijoje.
Vienas didžiausių ir moderniausių Bulgarijos miestų, taip pat svarbus ekonomikos centras. Pastatytas antikinio Augusto Trojano miesto vietoje.
Мiestas Pietų Bulgarijoje.
Vienas didžiausių ir moderniausių Bulgarijos miestų, taip pat svarbus ekonomikos centras. Pastatytas antikinio Augusto Trojano miesto vietoje.
Lankytinos vietos
- Regioninis istorijos muziejus/Регионален исторически музей.
- Parkas „Ajazmoto“ („Аязмото“) su didele aikšte pasivaikščiojimams.
Šioje vietoje, prieš įsikuriant parkui, buvo nuogas uolėtas ir bevandenis kauburys. Bet dabar tai viena Stara Zagora miesto pasididžiavimo vietų.
Prieš įėjimą į parką randasi medinis Stara Zagoros valdytojo bareljefas, o pačioje pabaigoje – maža švetyklėlė, pastatyta senos pagoniškos šventovės vietoje. - Antikinis romėnų miesto forumas – archeologijos objektas centrinėje Stara Zagora miesto dalyje. Forumas senovėje buvo romėnų miesto dalyje. Kadangi šiandien antikinis forumas išnaudojamas operų vaidinimams, teatrui, baletui ir įvairiems festivaliams, prie jo pastatyta tribūna žiūrovams.
Antikinis forumas. Fotogr. Andrej Blagoеv Andrejev (Андрей Благоев Андреев) - Vėlyvosios Antikos viešasis statinys su mozaika (IV-VI a.).
- Tūkstantmetė celė „Šv. Dimitrijus“ šventykloje („Свети Димитър“) – centrinę ekspozicijos vietą užima „Levski ir Stara Zagora“ („Левски в Стара Загора“).
- Muziejus „Neolitiniai namai“ („Неолитни жилища“) – skirtas ankstyvojo neolito periodui (VI tūkst. pr. Kr. vid.). Jame eksponuojami iš šio laikotarpio likę statiniai.
- Trakų kapinynas.
- Memorialinis komplesas „Stara Zagora gynėjai – 1877 m.“ („Бранителите на Стара Загора – 1877 г.”). Įkurtas bulgarų, kovojusių už Stara Zagora išlaisvinimą, garbei.
- Romėniškos termos prie starozagorkiškų mineralinių pirčių.
- „Eksi mečetė“ („Ески джамия“) – vienintelis išlikęs statinys po Stara Zagora gaisrą per Rusų-turkų Išlaisvinimo karą. Statyta 1409 m.
Starosel/Старосел
Kaimas pietų Bulgarijoje.
Jame atkasti pasaulinio garso antikiniai trakų kapai ir šventyklos. Įvairūs archeologiniai radiniai įrodo senovės gyventojų buvimą vietovėje dar prieš 7-8 tūkst. m. pr. Kr., jų genčių galingumą, valdovus ir net aristokratiją. Gyvenvietė egzistavo ir Antrosios Bulgarijos valstybės laikotarpiu. Šiandieninio kaimo gyventojai yra Trojan kaimo gyventojų palikuonys, kurie įsikūrė šiose vietose prieš XV a.
Kaimas pietų Bulgarijoje.
Jame atkasti pasaulinio garso antikiniai trakų kapai ir šventyklos. Įvairūs archeologiniai radiniai įrodo senovės gyventojų buvimą vietovėje dar prieš 7-8 tūkst. m. pr. Kr., jų genčių galingumą, valdovus ir net aristokratiją. Gyvenvietė egzistavo ir Antrosios Bulgarijos valstybės laikotarpiu. Šiandieninio kaimo gyventojai yra Trojan kaimo gyventojų palikuonys, kurie įsikūrė šiose vietose prieš XV a.
 |
| Starosel trakų kapavietė. Nuotrauka iš www.encyclopedia.bg |
- Trakų kulto kompleksas „Četinova kalva“/Тракийският култов комплекс „Четиньова могила“ – tai 2000 m. atkastas didžiausias trakų kulto kompleksas-mauzoliejus. Kapas-pilkapis stebina įspūdinga akmeninių blokų užtvara, apeiginiais laiptais ir kulto aikštele. Per kasinėjimus viduje rasta vyno gėrimo indai ir koštuvai.
Archeologų išvados skelbia, kad trakai garbinę Didžiąją dieviškąją Motiną, identifikuotą su kalnais ir uolomis. Kapų išdėstymas pamėgdžioja kalnus ir dievo-motinos gimdymą. Be jos dar buvo garbinta ir vyriškoji dievybė. Apeigose ypatingą vaidmenį atliko trakų caras. Tai grandis tarp žmonių ir dievų.
Starosel šventovės vidinėje kameroje buvo atlikinėjami paslaptingi ritualai, kurių metų caras „auginamas“ iki Dieviškojo Žmogaus. - 30 m į pietus nuo kulto statinio yra atkastas „кенотаф“ – tuščias kapas, o apie jį dar 3 atskiros duobės, skirtos 3 žmogaus kūnams ir turtingoms dovanoms sudėti (auksiniams žiedams, indams, arklių amunicijai, šarvams).
- Kalva „Horizontas“/могила „Хоризонт“ – vienintelis kapas-pilkapis. Jame buvo laidojami trakų aristokratijos atstovai. Apie palaidotųjų rangą kalba rasti sidabriniai ir auksiniai įrankiai.
- Starosel rajone yra dar 9 kalvos su unikaliais architektūriniais elementais ir spalvinga puošyba. Kalvos ištyrinėtos ir konservuotos, bet lankymui nepritaikytos.
- „Ožkos pylimai“/„Кози грамади“ – randasi Sredna Gora (Средна Гора), 20 km į šiaurę nuo Starosel kalvų. Tai V-IV a. pr. Kr. trakų architektūros kompleksas. Jame yra keletas monumentalių statinių, kvadratinės konstrukcijos tvirtovės siena. Centrinis pastatas – vidinė valdovo rezidencija. Vietovėje rasta daug buvusios trakų carystės monetų, dvigubas kirvis (лабрис, trakų carinės valdžios simbolis).
 |
| Šipka sventykla. Fotogr. Nenko Lazarov (Ненко Лазаров) |
Ant jos buvo vedamas vienas svarbiausių mūšių, išlaisvinusių Bulgariją nuo turkų vergijos. Ten žuvę tūkstančiai rusų ir bulgarų karių. Jų garbei Šipkoje pastatyta viena gražiausių katedrų Bulgarijoje.
Šipka viršukalnėje stovi Nacionalinio parko muziejaus Laisvės paminklas (Национален парк-музей Шипка Паметник на Свободата). Vietovė vadinama Erelio lizdu.
Zlatograd/Златоград
Miestas randasi gražiame Rodopi kalnų (Родопи) slėnyje, 3 km nuo Graikijos Respublikos sienos. Tai piečiausias Bulgarijos taškas.
Miesto pirmasis vardas buvo Belovidovo (Беловидово). Taip vadintas dėl namų baltinimo tradicijos („бело” – baltas, „видо” – matо).
Miestas randasi gražiame Rodopi kalnų (Родопи) slėnyje, 3 km nuo Graikijos Respublikos sienos. Tai piečiausias Bulgarijos taškas.
Miesto pirmasis vardas buvo Belovidovo (Беловидово). Taip vadintas dėl namų baltinimo tradicijos („бело” – baltas, „видо” – matо).
Lankytinos vietos
- Zlatograd „renesanso“ namai gerai žinoti jau XVIII a. Tai yra Rodopi kalnų regiono tradicinės architektūros dalis. Architektūriniu aspektu, Zlatograd namai yra Plovdivo ir Ksanti (Graikijoje) architektūros tipo mišinys. Baltai dažyti namai – 1 aukšto, su kieme esančiom atvirom verandom, plačiais ąžuoliniais vartais ir apvaliais kaminais. Taip pat būdingi dideli langai, medinių lentų kraštai, karnizai (atnešti Viduržemio jūros ir Egipto dailininkų). Taip komponuoti elementai buvo pritaikyti vietinių materialinėms ir dvasinėms reikmėms. Namų baltinimas tapo išskirtiniu Zlatograd miesto namų bruožu.
- Zlatograde yra 102 architektūros monumentai. Dalis jų atkurti, konservuoti ir šiandien sudaro vientisą Etnografinį kompleksą. Tai – siuvyklos, balnininkai, kirpyklos, vilnos verpyklos. Etnografinio muziejaus kolekcijoje – darbo reikmenys, audeklai, rūbai ir juvelyrika. Archeologinėje parodoje galima apžiūrėti monetas, indus, trakų ir romėnų laikų darbo įrankius.
Zlatograd Etnografija. Fotogr. Plamen Cvetkov (Пламен Цветков) - 1852 m. pastatyta 2 aukštų Bendroji mokykla. Taip vadinta dėl joje naudotų bendrųjų mokymo metodų. Šiandien šiame architektūriniame-kultūriniame monumente yra Rodopi Edukacijos muziejaus kolekcija – vienintelė tokia Bulgarijoje. Eksponatai pristato mokymo procesą pirmoje Pietų Bulgarijos mokykloje.
1871 m. mokyklos kieme buvo pastatyta „Šv. Jurgio“ cerkvė („Св. Георги“). Aukšta, 3 navų su kupolu. Ikonostasai mediniai. Ikonos datuojamos XIX a. vid. ir pab., pieštos meistrų iš Debar (Дебър), Smolian (Смолян), Samokov (Самоков). - Pirmoji „Žengimo į dangų“ cerkvė/църквата „Успение Богородично“ pastatyta 1834 m. Įkasta į įlinkusią žemę. Cerkvė pasižymi gabiai atliktomis erdvinėmis dekoracijomis. Nors naudotos skurdžios medžiagos, efektas suteiktas sėkmingai organizuotomis vidinėmis erdvėmis, apvaliomis kolonomis.
- „Šv. Nedelia“ koplyčia/„Св. Неделя“ параклис – randasi amžių senumo ąžuolų miške, 10 km į šiaurės vakarus nuo Zlatogrado. Esant skaidriam orui, iš tos vietos galima pamatyti Egėjo jūrą.
Zlatograde turistai susižavi turkiška, smėlyje virta kava, originaliais ir specifiškais patiekalais.
Žeravna/Жеравна
Randasi 14 km į pietus nuo Kotel (Котел) miesto.
Tai romantiškas kampelis su unikalia Bulgarijos Tautos atgimimo periodo atmosfera.
Randasi 14 km į pietus nuo Kotel (Котел) miesto.
Tai romantiškas kampelis su unikalia Bulgarijos Tautos atgimimo periodo atmosfera.
 |
| Žeravna. Fotogr. Nikolaj Dimitrov (Николай Димитров) |
Lankytinos vietos
- Jordano Jovkov (Йордан Йовков) rašytojo gimtasis namas.
- Sava Filaretov ekspozicija „Žeravnos istorija“ (Сава Филаретов Експозиция „История на Жеравна“).
- Rousi Čordbadži ekspozicija „Žeravnos buitis ir kultūra Tautinio atgimimo laikotarpiu“ (Руси Чорбаджи Експозиция „Бит и култура на Жеравна през Възраждането“).
- Todoro Ikonomovo (Тодор Икономов) politiko namas.
- Hilendar moterų vienuolynas (Хилендарският манастир).
- Namas, kuriame buvo padaryta Paissi „Slavų-bulgarų Istorija“ knygos kopija.
Tekstas apie Bulgarijos pietuose lankytinus miestus ir vietoves parašytas remiantis
- Bulgarijos kelionių tinklaviete „Bulgaria Travel: Welcome to Bulgaria”
- Internetinės svetainės apie Bulgarijos vienuolynus informacija
- 100 nacionalinių turizmo objektų Bulgarijoje sąrašu
- Laisvąja enciklopedija internete Wikipedia.org
- Bulgarų pasakojimais ir nuorodomis