Pirmasis kartas traukiniu, arba


pabėgimas nuo pavasarinio lietaus Sofijoje

Kadangi svarbiausi Bulgarijos turizmo taškai jau seniai aplankyti, nusprendžiau vieną savaitgalį atlikti tai, ko dar per devynerius čia mano gyvenimo metus nedariau, o vaikystėje taip mėgau. Traukiniai!
Geležinkelio linija tarp Radomir ir Kiustendil, atverta 1909m.

Bulgarijos geležinkelių istorija prasideda dar 1866m., kai atverta pirmоji šalyje geležinkelio trasa Varna – Ruse (palyginimui, Lietuvoje tai įvyko 1858m.). Praėjusį sekmadienį nesistengėm pakartoti to paties maršruto, bet kadangi tai turėjo būti mano pirmoji kelionė traukiniu Bulgarijoje, o mano trimečiui pakeliauninkui, apskritai, pirmoji gyvenime – pasirinkome taip pat neilgą geležinkelio atkarpą. Pradinis taškas: geležinkelio stotis Radomir , tikslas - stotis Skakvica.





Kelionė truko apie valandą. Išlipę Skakavica stotelėje patraukėme prie vietinės įžymybės – Skakavica krioklio. Tai trečias pagal aukštį (53 metrai) krioklys Bulgarijoje (rašoma vietinėse turizmo portaluose). 
Skakvica krioklys iš toli
Tačiau kelias iki krioklio vingiuotas, gėlėtas, „vabalėtas“ ir apaugęs grybais :) – paties krioklio nespėjome pasiekti. Pastoviai girdėjome vandens kritimą žemyn, ir, aišku, pamatėme jį iš toli! Laikas spaudė, reikėjo grįžti į stotelę.
Pakeliui:)
Grįžę į Radomir, automobilį nukreipėme į 18 km toliau esantį miestą Kiustendil, kuriame aplankėme IV-V a. piliakalnį „Hisarluka“ („Хисарлъка“). Kelis šimtemečius skaičiuojantys pilies griūvėsiai – šiomis dienomis laikomi svarbiu šalies architektūros ir kultūros palikimu.

Hisarluka pilies liekanos


Hisarluka pilies liekanos


Hisarluka pilies motyvas


Linkėjimai!


Kiustendil miestas nuo kalvos


Atrodo jau nemažai vietų šalyje aplankyta, o vis dar randu kas mane įkvepia!

Tai daro pasaulį gražesniu...

TRUMPA BULGARIJOS TAPYBOS ISTORIJOS APŽVALGA
Kaip pati Bulgarijos istorija, taip ir jos menas artimai susijęs su Europos vystymusi. Šalies tapybos istorija prasideda dar prieš 1 300 metų, kai buvo įkurta Bulgarijos valstybė. Tuo metu naujai susikūrusi valstybė traktuota Balkanų kultūrinės tradicijos dalimi.
San Stefano prieangio freska
Ankstyvaisias viduramžiais Bulgarijos kultūra ir edukacija itin skatinta brolių Kirilo ir Metodijaus bei jų pasekėjų misijomis. Broliai tarp slavų bendruomenių Europoje platino kirilicos alfabetą.
Dar nuo XIII–XIV a. Bulgarijos vardą garsina šalies ikonų tapytojai. Veliko Turnovo (Велико Търново) tapybos mokyklos auklėtiniai plėtojo įprastas ikonų tapybos taisykles ir puoselėjo Rytų bažnyčios meną.
Po Bulgarijos tautinio atgimimo, XIX a., šalyje pradėjo steigtis Meno mokyklos. Jas yra baigę daugelis šiandien pasaulyje pripažintų menininkų. 

Tapyba 1920-aisiais metais (pagal meno kritikę Rada Bieberstein)
1920 metai pristato kritišką Bulgarijos meno vystymosi periodą. Bularijoje kilo diskusijos dėl modernaus vakarietiško meno ir jo idėjų. Tik keletą dešimtmečių vėliau menas Bulgarijoje sulaužė stačiatikių ikonų piešimo taisykles ir atkreipė dėmesį į pasaulietinį meną.
Tiesa, Vakarų Europos menininis stilius kaip akademizmas ir liberalizmas buvo populiarūs Bulgarijoje dar prieš 1920 m. Bet tai buvo susiję tik su šiuo dešimtmečiu, nes šalies, esančios Europos žemėlapio pakrašty, kūrėjai sugebėjo tik kopijuoti ir pritaikyti formalius Vakarų Europos menininkų bruožus savo vietinėms temoms iliustruoti. Iki tol Bulgarijos menininkai vakarietiško meno tendencijomis pirmiausia siekė užmiršti tautinio meno netektį (dėl 5 amžius trukusio osmanų dominavimo jų žemėse).
Realistiniam ir impresionistiniam akademizmui pirmą kartą paprieštarauta 1920 m. Bulgarijos menininkai pajuto poreikį kurti kažką naują ir tik sau patiems. Tai buvo jauna, užsienyje studijavusi menininkų ir intelektualų karta. Savo šalyje jie norėjo vystyti Vakarų Europoje surinktas idėjas ir įspūdžius, siekė nepriklausomos Bulgarijos meną įlieti į Europos kultūrinę aplinką.
Senieji menininkai, turėję konservatyvesnį supratimą, kūrė nacionalinį, liaudiško stiliaus meną. Tapė kasdienes žmonių gyvenimo scenas, iliustravo tradicijas. Tokiais tapybos darbais pildė realistinio akademizmo stiliaus archyvą. Modernūs menininkai Bulgarijos tautos bruožus matė žmonių sielose ir senovės istorijoje, kuriuos reiškė net be konkretaus meninio stiliaus.
Susidūrę su socialiniu triukšmu ir nesėkmėmis, menininkai pirmą kartą pradėjo vystyti liaudies meną.
Tad 1920 m. tapyba ir tapybos kritika Bulgarijoje yra vadinamos moderniomis ir novatoriškomis. Deja, šis modernizmo laikotarpis tęsėsi tik 6 metus. Ir tai buvo per maža laiko, kad jis vystytųsi taip, kaip Centrinėje Europoje. Po to tik mažas meninis ir intelektualinis potencialas bendradarbiavo ir kūrė kažką naujo.
Šiandien Bulgarijos menas reprezentuoja pozityvias ir progresyvias Bulgarijos kultūros tradicijas.

MENO GALERIJOS SOFIJOJE
Nacionalinė užsienio meno galerija Sofijoje
  • Nacionalinė Meno Galerija (Националната художествена галерия). Adresas: 1 Kniaz Battenberg aikštė. Galerija didžiuojasi turtingiausia ir vertingiausia kelių kartų Bulgarijos meistrų darbų kolekcija.
  • Šv. Kirilo ir Metodijaus Užsienio Meno Galerija (Националната галерия за чуждестранно изкуство). Adresas: 19-ti Fevruari g. (ул. „19-ти февруари”), netoli Šv. Alexandro Nevski katedros). Laikomos pastoviai vertinamos bulgarų ir užsienio menininkų darbų kolekcijos ir organizuojamos parodos.
  • Bulgarijos Menininkų Sąjungos Meno Galerija (Галерия на Съюз на българските художници). Adresas: 6 Šipka g. (ул. Шипка 6).
  • Sofijos miesto meno galerija (Софийска градска галерия). Adresas: 1 Gen. Gurko g. (ул. „Ген. Гурко“ 1).
Modernių Bulgarijos menininkų ir skulptorių parodas galima pamatyti šimtuose privačių meno galerijų Sofijoje ir kituose dideliuose Bulgarijos miestuose. 



ŽYMIAUSI BULGARIJOS TAPYBOS ATSTOVAI

Ana Podekova/Ана Подекова gimė 1976 m. spalio 22 d. Sofijoje (София). Jos paveikslai buvo išstatyti daugelyje miestų Bulgarijoje bei Budapešte (Vengrija). A. Podekovos menas kupinas grėsmės bei paslaptingumo. Kartais groteskiškos bei beformės figūros žadina išgąstį bei neša su savim žmogiškųjų silpnybių neigimą.
Be paveikslų menininkė kuria instaliacijas ir skulptūrą.

Ana Podekova „Conditions of the calcium“




Antoaneta Kirilova Ilčeva/Антоанета Кирилова Илчева
Antoaneta Kirilova Ilčeva „Reflection”
Tapytoja gimė 1975 m. balandžio 3d. Veliko Tarnove (Велико Търново). 1994 m. baigė „Vičo Grančarov“ („Вичо Гранчаров“) meno mokyklą. Paskui mokslus tęsė Kirilo ir Metodijaus Universitete (Великотърновски университет „Св. Св. Кирил и Методи“), profesoriaus Nikola Hadžitanev (Никола Хаджитанев) ir Hristo Neikov (Христо Нейков) klasėje. 1999 m. apsigynė grafikos specialybės magistrą. Iki šiol menininkė demonstravo savo darbus parodose Veliko Tarnove, Varnoje, Plevene, Sofijoje ir kituose Bulgarijos miestuose. Daugelis jos darbų randasi privačiose kolekcijose Bulgarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėse Valstijose. Nuo 2001 m. yra „Veliko Tarnovo menininkų grupės“ narė. Šiuo metu gyvena ir dirba Veliko Turnove.


Daniela Markova/Даниела Маркова gimė 1961 m. rugpjūčio 27 d. Plovdive (Пловдив). 1986 m. baigė tapybos kryptį Menų Akademijoje Sofijoje (Художествена Академия София). Dalyvavo daugelyje šalies ir tarptautinėse parodose.
Šiuo metu dirba menų dėstytoja Plovdivo „P. Hilendarski“ Universitete (Пловдивски Унивеситет „П. Хилендарски“).
Menininkė – daugelių monogramų apie meno teoriją, metodus bei meno terapiją autorė. Daniela Markova yra Plovdivo Tapytojų Susivienijimo narys.
Daniela Markova „Дървета - маслени бои“
Georgi Petrov/Георги Петров gimė 1978 m. liepos 25 d. Dobriče (Добрич). Nuo 1997 m. gyvena ir dirba Sofijoje (София). Jo meninis darbas pradėtas vertinti dar 1995 m., kai buvo suorganizuota pirmoji jo paveikslų paroda gimtajame mieste. Tada G. Petrov turėjo tik 17 metų. Jo paveikslai naudoti knygų iliustracijose: Genki Petrovos (Генки Петрова) „Gyvenimo atmintis“ („Спомен за живот“), „Atidėta apokalipsė“ („Отсрочен апокалипсис“), „Nelaukti žodžiai“ („Внезапни думи“), „Myliu žodžius apie Tave“ („Обичам думите за тебе“) bei Nadežda Zaharieva „Debesuota“ (Надежда Захариева „Облачно“).
Georgi Petrov iki šiol dalyvavo virš 18 parodų, kai kurios jų organizuotos užsienyje (Paryžiuje, Berlyne, Budapešte, Lenkijoje).

Georgi Petrov „Sozopolis”


Ivailo Hadžinačev/Ивайло Хаджиначев gimė 1973 m. Burgas (Бургас). 1994-1999 m. studijavo tapybą ir ikonografiją Veliko Tarnovo Universitete (Великотырновский университет). Specializavosi portretų ir ikonų tapyboje, dalyvavo daugelyje parodų. Užsiėmė ikonų reprodukcijomis bei Veliko Tarnovo regiono cerkvių sienų tapyba. Pagal klientų užsakymus iš Italijos, Vokietijos, Anglijos, Šveicarijos, Švedijos, Norvegijos, Lenkijos yra nutapęs daugiau kaip 800 portretų.



Ivailo Hadžinačev „Jėzus Kristus Pontokratorius“

Johan Jotov/Йохан Йотов gimė 1960 m. spalio 28 d. Plevene (Плевен). 1980 m. baigė plastinių menų licėjų, o paskui savo meninę edukaciją tęsė Grafikos fakultete, Menų Akademijoje Sofijoje (Художествена Академия София). Studijas baigė 1988 m., o po 4 metų toje pačioje mokykloje pradėjo dirbti asistentu. 1997 m. buvo išsiųstas 3 mėnesių stipendijai į Austriją, o po metų dirbo bei demonstravo savo paveikslus prof. Nika Titca galerijoje, Austrijoje.
Johan Jotov
 Prie svarbesnių Johan Jotov parodų priskiriamos:
  • paroda Meksikoje ir Ekvadore – 1990 m.
  • paroda Sofijoje 1991 m.
  • Tarptautinis Grafikos Konkursas Ispanijoje – 1995 m.
  • parodos Vokietijoje ir Jugoslavijoje – 1996 m.
  • Tarptautinė Grafikos Trienalė Krokuvoje – 1997 m.
  • paroda Viedene – 1997 m.
  • II Tarptautinė Trienalė Sofijoje – 1998 m.

Marija Kolučeva/Мария Колучева gimė Plovdive (Пловдив), vadinamame Bulgarijos „menininkų mieste“. Savo išsilavinimą įgijo Sofijoje bei Quebec Kanadoje. Šiuo metu dirba Brooklyn Public Library kur organizuoja Bulgarijos kultūrą skatinačius kultūrinius ir meninius vakarus.
Marija Kolučeva „Povas”.

Niki Marinov/Ники Маринов gimė 1966 m. gruodžio 27 d. Plovdive (Пловдив). 1985 m. baigė Aukštąją Canko Lavrenov vardo Menų mokyklą Plovdive (училище „Цанко Лавренов“ Пловдив). Nuo 1985 m. yra Bulgarų Menininkų Susivienijimo, o nuo 1991 m. Plovdivo Menininkų susivienijimo narys. 1997 m. baigė „Tapybos“ studijas Valentino Kolevo (Валентин Колев) klasėje, Menų Akademijoje Sofijoje (Художествена Академия София). Nuo 1997 m. yra Tarptautinės Menininkų IAA (UNESCO) Asociacijos narys.
Jo paveikslai buvo rodomi daugelyje parodų Bulgarijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Jo tapyba kupina ženklų, kartu „perskrendančių dvejose erdvėse”. Niki Marinov abstrakcijos primena vienu žodžiu sekamas pasakas.

Niki Marinov „Vienas didelis namas“

Pavel Mitkov/Павел Митков gimė 1977 m. rugpjūčio 17 d. Sofijoje (София). Baigė Sodininkystės ir kraištovaizdžio architektūros fakultetą Miškininkystės Universitete Sofijoje (Лесотехнически Университет). Nuo 1993 m. pradėjo reikštis gabumai tapyboje. Pagrindiniai jo paveikslų motyvai: peizažai, jūra, seni bulgarų architektūros namai, miestovaizdžiai, gėlės bei abstrakcijos.
Pavel Mitkov tapyba



P. Mitkovo paveikslai demonstruojami daugelyje parodų bei meno vakarėliuose, tarp kurių:
  • 1998 m. – National Gallery for Foreign Art – Sofija, Bulgarija
  • 1998 m. – World Innovation Congress – Manila, Filipinai
  • 1998 m. – World Innovation Congress – Dubajus, Saudo Arabija
  • 2000 m. – Tesalonikai, Graikija
  • 2001 m. – Impression – Plovdivas, Bulgarija
  • 2003 m. sausio 23 d. – Budapeštas, Vengrija
  • 2003 m. balandžio 8 d. – Viena, Austrija
Pavlo Mitkovo meną vertina daugelis pasaulio kolekcionierių. Jo paveikslų turi buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei Belgijos karalius Albertas II.



Petjo Denev/Петьо Денев
Petjo Denev „Europa”
gimė 1971 m. balandžio 24 d. Stara Zagoroje (Стара Загора). 1990 m. baigė „Dečko Uzunov” vardo Menų Mokyklą Kazanlake („Дечко Узунов” Академия на изкуството в Казанлък) Cvetano Petrovo (Цветан Петров) kryptį. 1997 m. baigė tapybą „Julius Pinkas Pascin” Laisvojo Meno koledže Sofijoje, Nikolai Maistorov (Николай Майсторов) ir Dolores Dilova (Долорес Дилова) kryptį.

P. Denev turėjo progą pristatyti savo meną daugelyje parodų Sofijoje ir Stara Zagoroje, užsienio meno galerijose: De Sigarenfabriek Delft – Olandija, „Pablo Ruiz Picasso“ Sala de Exposiciones Didier Daurat – Art Gallery Elektra – Ispanija bei Art Gallery „Nailon“ – Turkija.


Rosica Antonova/Росица Антонова
Rosica Antonova „Ikona”
gimė 1979 m. Sofijoje (София). Yra Menų Akademijos Sofijoje (Художествена Академия София) absolventė. Specializuojasi sienų tapyboje, dirba ikonografijos ir piešimo srityje. Savo darbuose eksperimentuoja skirtingomis technikomis. Yra daugelio ikonų autorė bei dalyvavo „Sveti Atanas“ Kalište (Калище) cerkvių freskų bei altorių ikonų Tčekotinski Vienuolyne (Чекотински Манастир) kūryboje. Rosica Antonova tapo portretus, peizažus bei siurrealistines kompozicijas.


Valery Cenov/Валери Ценов gimė 1961 m. spalio 27 d. Letčevo (Лечево) kaime, netoli Montana miesto Bulgarijoje. 1981 m. baigė Menų mokyklą Plovdive (Художествено училище в Пловдив), o 1983-1989 m. studijavo Menų Akademijoje Sofijoje (Художествена Академия София) profesoriaus Borislavo Stoev (Борислав Стоев) klasėje.
„Valery Cenov bulgarų tapyboje yra savotiškas fenomenas. Jo paveikslai užgožia poetiška verte bei gilia mistika. Jaunos moterys jo paveiksluose tarsi veda į magišką kelionę, kuri baigiasi taške, esančiame tarp realiojo ir dieviškojo pasaulių. Iš kartais besišypsančių, kartais melancholiškų, o kartais ikoniškų jų veidų spindi Ramybė“.
Valery Cenov „Ieva”

Vasilen Vasevski/Василен Васевски gimė 1969 m. rugpjūčio 9 d. Bulgarijoje. 1997 m. baigė studijas Menų Akademijoje Sofijoje (Художествена Академия София), o 2003 m. grafinio dizaino kryptį Indiana-Purdue University, Fort Wayne (USA). Nuo 1999 m. gyvena ir dirba Jungtinėse Valstijose.
Vasilen Vasevski paveikslai rodyti daugiau kaip 20 parodų Bulgarijoje, Jungtinėse Valstijose, Kroatijoje, Švedijoje bei Prancūzijoje. Šiuo metu yra laikomas nuosavą stilių turinčiu bulgarų tapytoju. Jo braižą atpažįsta viso pasaulio meno žinovai.
Vasilen Vasevski „Altoriams“ iš ciklo „Į gilumą“



Venci-Vencislav Piriankov/Венци-Венцислав Пирянков
Venci-Vencislav Piriankov „Lover“
gimė 1971 m. Šumene (Шумен). Jaunystėje mokėsi pas žinomą bulgarų tapytoją Anastas Konstantinovą (Анастас Константинов). Metus studijavo Menų Akademijoje Sofijoje (Художествена Академия София), po to išvažiavo į Lenkiją studijų tęsti Poznanės ASP. Baigė 1995 m.
V. Piriankov būdamas jaunas siekė meniškos brandos ir dar licėjuje pradėjo organizuoti savo darbų parodas Plovdivo galerijose.
V. Piriankov tapyba stebina dviejų erdvių jungtimi: erotine ir sacrum. Paveiksle iliustruotos sferos, susijusios su erotika, įkūnijimas.


Vladimir Dimitrov-Meistras/Владимир Димитров-Майстора 1882-1960 m. Bulgarijos dailininkas ir mokytojas. 1903 m. įstojo į Tapybos Mokyklą Sofijoje, kur buvo pradėtas vadinti „Meistru“ („Майстора“).
Vladimir Dimitrov-Meistras „Autoportretas“
Vladimir Dimitrov laikomas vienu talentingiausių XX a. Bulgarijos dailininkų ir, tikriausiai, labiausiai išsiskiriančiu stiliumi Bulgarijos tapyboje. Jo portretai ir kompozicijos išreikštos spalvomis, idealia piešinių kokybe ir aukštu simboliniu ryžtu.
Jo darbuose išsiskiria gilus liaudies charakteris su savyje išsaugotomis šalies etno tradicijomis.
Vl. Dimitrov-Meistro darbai vadinami „konstrukciniu“ realizmu. „Nebuvo nė vieno bulgaro menininko XX a., kuris taip „statė“ formas: drąsiai ir plačiais kontūrais, stabilia architektonika, monumentalumu, skulptūrine materija ir konstrukciniu aiškumu“. To pasekoje jo tapybos bruožai iškelti ir paviešinti kaip pagrindinė struktūra.

Vladimir Dimitrov-Meistras „Kaimietis su kauptuku”
Po XX a. karų dailininko stiliuje ir estetikoje pasirodė akivaizdūs pokyčiai. Tai buvo susiję su grįžimu prie naivaus meno, dominavusio visose Bulgarijos kūrybos srityse.
Vladimir Dimitrov-Maistora Meno Galerija (Художествена Галерия „Владимир Димитров–Майстора“)
„Patriarh Evtimii“ g. 20, Kiustendil



Tekstas apie tapybą Bulgarijoje parašytas remiantis
Bulgarijos meninkų darbus taip pat galite apžvelgti internete
  • O pismeneh“ internetinėje svetainėje apie Bulgariją