UNESCO Bulgarijoje

BULGARIJOS ĮŽYMYBĖS UNESCO PASAULIO PAVELDO SĄRAŠE

I. Nacionalinis muziejus „Bojana cervė“/Националния исторически музей „Боянска църква“
Viduramžių laikų cerkvė randasi 8 km nuo Sofijos, Bojanos rajono (Бояна) pietinėje dalyje. Bojana cerkvei priskiriami 3 statybos periodai. Seniausioji dalis yra X-XII a. Tuo metu tai buvo maža, beveik apvali kryžminė cerkvė su narteksu vakarinėje dalyje. Antrasis statybos periodas – XIII a., kai 1259 m. vietinis valdytojas nusprendė cerkvę perstatyti. Vakarinėje dalyje buvo užstatyta dviejų aukštų struktūra; pastatytas naujas narteksas ir maža koplyčia ant jo. XIX a. bažnyčia dar daugiau išplėsta, kai prie Kalojan cerkvės pridėtas naujas dviejų aukštų narteksas, o vakarinė siena išardyta. Statyta skirtingais periodais cerkvė šiandien laikoma vientisu architektūros pavyzdžiu.

Dėmesio verta cerkvės sienų tapyba, atlikta 1259 m. Šiandien tai vienas ženkliausių Europos viduramžių tapybos šedevrų.
Bojana cerkvė į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sąrašą įtraukta 1979 m.

II. Ivanovo uolėtosios cerkvės/Ивановските скални църкви
Randasi ant Rusenski Lom (Русенски Лом) upės krantų, apie 20 km nuo Rusės miesto (Русе). Uolėtosios cerkvės – tai dalis uolėtojo Ivanovo vienuolyno, įrodančio didelės Hesychast vienuolių kolonijos klestėjimą XIII-XIX a. Vietiniai šioms vietoms suteikė liaudiškus vardus – Bažnyčia, Dievo Slėnis, Bažnyčia padengta Žeme, Sugriuvusi Bažnyčia, Raidės (vieta su išsilaikiusiom inskripcijom ir ženklais).


Lankytojams pasiekama Švč. Mergelės cerkvė -  uoloje esanti 16 m ilgio, 4 m pločio ir 2,15 m aukščio cerkvė su maža koplyčia.
Randamos uolėtojo vienuolyno celių liekanos. Sienų tapyba cerkvėje laikoma labiausiai išsiskiriančiu Bulgarijos viduramžių meno pasiekimu.
Į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sąrašą uolėtosios cerkvės įtrauktos 1979 m.

III. Kazanlak kapas/Казанлъшка гробница
Ši vietovė puikuojasi tarp mėgstamiausių ir lankomiausių kultūros objektų Bulgarijoje. Nuo 1979 m. įtraukta į UNESCO saugomų pasaulio kultūros paveldo objektų sąrašą. 


Kazanlak kapas – trakų kapas, datuojamas vėlyvuoju IV ir ankstyvuoju III a. pr. Kr.
Kapas susideda iš prieš-rūmių, koridoriaus ir kapinių koplyčios (su panašiu į avilį kupolu).
Kapinių koplyčios ir koridoriaus sienų tapyba yra išskirtinės meninės vertės. Tai darbai su įspūdingomis meninėmis kompozicijomis, tinkamai suderintomis spalvomis. Senovės menininkas taip pat paliko išskirtinai vertingą informaciją apie Trakijos aristokratijos rūbus, ginklus, gyvenimo būdą ir papročius. Piešiniuose vaizduojamos kovos scenos tarp dviejų skirtingų genčių. Iš vaizdinių matomi jų rūbai ir apsiginklavimo technika.
Piešiniuose, esančiuose priešais įėjimą į koplyčią, vaizduojamas Trakijos valdytojas ir jo žmona. Jie yra apsupti artimųjų ir tarnų, kurie laiko vaisius ir laidotuvių dovanas. Taip galima suprasti, kokios buvusios laidojimo tradicijos ir koks išskirtinis dėmesys skirtas valdytojo rango asmeniui.
Kazanlak slėnis (dar žinomas Rožių slėnio vardu) tapo populiarus 1990 m., kai čia buvo atkasti nauji kapai, pristatantys trakų kultūros evoliuciją. Nuo tada Bulgarija ir pasaulis pradėjo kalbėti apie Trakijos karalių slėnį Kazanlak.

IV. Nacionalinis Pirin parkas/Национален парк Пирин
Randasi Pirin kalnų šiaurinėje aukštutinėje dalyje.
Parke gausu specifinių reljefų ir nepakartojamų pasaulyje augalų rūšių ir gyvūnų.
Jame taip pat yra Bajuvi Dupki-Džindžirica Biosferos Rezervatas („Баюви дупки – Джинджирица“) ir Julen Rezervatas („Юлен“).

V. „Madara raitelis“/„Мадарският конник“
Reljefas, išskobtas 23 m aukštyje ant vertikalios Madara kalnų uolos. Tai ženkliausias ankstyvųjų viduramžių Bulgarijos meno monumentas ir vienintelis toks Europoje. 1979 m. įtrauktas į UNESCO saugomų pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.
Reljefo kompozicijoje: piemens lanką laikantis raitelis, paskui jį bėgantis šuo, šliaužianti gyvatė ir šuoliuojantis liūtas. Manoma, kad monumentas simbolizuoja ankstyvosios Danubijos valdytojų pergalę.
Vėliausieji tyrimai interpretuoja, kad raitelio, šuns ir liūto pozicijos reljefo kompozicijoje atitinka Saulės, Mėnulio ir Liūto žvaigždyno padėtį pagrindinės žvaigždės Regulas atžvilgiu 165 m. (Gyvatės metais). Tokia interpretacija kiekvienam įrodo bulgarų civilizacijos aukštą lygį.

VI. Nesebaras/Несебър
Miestas įsikūręs pusiasalyje, pylimu sujungtu su jūros pakrante.
Tai VII a. žvejų kaimelis, su siauromis gatvelėmis, senovinėmis bažnyčiomis, išlikusiomis antikinės tvirtovės sienomis. Nesebero įkūrimo data siekia net VI a. pr. Kr. Kažkada miestas buvo garsus dėl jame buvusių 40 šventyklų. Dabar jų tiek nebėra. Tačiau išlikusiosios iki šiol skleidžia senųjų laikų dvasią, pristato architektų ir statytojų meistriškumą.
Patogi geografinė padėtis apsaugojo miestą nuo įsibrovėlių, todėl šiandien Nesebaras – gyvas tūkstantmetės istorijos paminklas, tikras miestas-muziejus. 1983 m. paskelbtas Senovės Nesebaro architektūros, istorijos ir archeologijos rezervatu ir įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paminklų apsaugos sąrašą.
Pačioje pusiasalio pradžioje dėmesį verta atkreipti į miesto vartus ir buvusių įtvirtinimų liekanas (IV-VI a.). Romantišką atmosferą Nesebaro kraštovaizdžiui suteikia vandens malūnas.
Nesebaro namai, stovintys ant jūros kranto, pristato Tautinio atgimimo metų (XIX a.) architektūros stilių. Namai 2 aukštų. Apatinis aukštas iš akmenų, viršutinis iš medžio. Nors tokia konstrukcija viename statinyje kontrastuoja, tačiau tai labai gerai apsaugojo ir iki šiol saugo statinį nuo drėgno ir sūraus pajūrio oro. Pastatams būdingos įvairių formų stoginės verandos.
Tarp geriausiai žinomų namų yra Muskojani namas (къщата на Мускояни, 1840 m.). Jame suorganizuota etnografinė paroda, demonstruojanti Burgas regiono liaudies apdarus.
Miesto įžymybės:
  • Senoji vyskupija/Старата Митрополия datuojama V-VI a. Tai įspūdinga 3 navų bazilika. Ant išlikusių kolonų, arkos ir grindų mozaikos gali būti matomi skirtingų periodų pėdsakai.
  • „Jono Krikštytojo“ cerkvė/църквата Св. Йоан Кръстител – X-XI a. Kalbant architektūros terminais, tai stilius, kuriuo nuo bazilikos pereinama prie centrinės kryžminės bažnyčios. Cerkvės interjere gausus skaičius antikinių ir viduramžiškų kolonų, kapitelių, plokščių ir inskripcijų.
  • Gerai išsilaikiusi XVIII a. „Šv. Teodoro“ cerkvė/църквата „Св. Теодор“. Jame randasi vertingas originalus akmens grindinys. XVII a. ikonostasas.
  • „Šv. Jono Alitourgitos“ cerkvė/църквата „Св. Йоан Алитургетос “ (XIII-XIV a.) yra laikoma viena gražiausių Nesebare.
  • „Kristaus Pantokratoriaus“ cerkvė/църквата „Христос Пантократор“ statyta XIII-XIV a. pagal 4-kolonų kryžminių bažnyčių tipą. Tai yra viena geriausiai išsilaikiusių viduramžių cerkvių Bulgarijoje – saugoma UNESCO.
  • „Šv. Angelų Mykolo ir Gabrieliaus“ cerkvė/църквата „Св. Архангели Михаил и Габриел“ (XIII-XIV a.) iki šiol išskirtinai graži. Išorinės sienos meistriškai detaliai dekoruotos akmenų, plytų ir multi-spavotų rozečių ornamentais. Panašiai dekoruota ir „Šv. Paraskeva“ cerkvė (църквата „Св. Параскева“, XIII-XIV a.).

VII. Rilos vienuolynas/Рилският манастир
Vienuolyno įkūrėjas – Ivan Rilski (Иван Рилски), bulgarų atsiskyrėlis ir gydytojas, šventasis Bulgarijos žmonių patronas. Kartu su savo pasekėjais įkūrė vienuolių bendriją, Rilos vienuolyno šerdį. Istorija byloja, kad vienuolis nusižudė nušokdamas nuo aukščiausio tos vietovės kalno.
Šiandien tai didžiausias vienuolynas Balkanuose ir viena įspūdingiausių ir švenčiausių vietų Bulgarijoje, laikomas šalies istorijos simboliu.
Vienuolyno ramybę ir ypatingą aurą kuria vienuolyno geografinė padėtis – vienuolynas apsuptas kalnų (net būnant vienuolyno kieme galima matyti kalnų viršūnes).
Specifiškas vienuolyno architektūros ansamblio meninis akcentas yra Hrelio bokštas (Хрелио кулата). Pastatytas 1335 m. Sevastokrator Hrelio vienuolyno kieme, kad tarnautų kaip gynybinis bokštas. Tvirtovės stilių švelnina plytinės dekoracijos. Bokštas yra 32 m aukščio, sienos 1,80 m storio. Vėliau vienuoliai prie bokšto pastatė mažą priestatą – varpinę.
1833 m. nemažą dalį vienuolyno sunaikino didžiulis gaisras. Laimei, kitais metais vienuolyno atstatymui šalis skyrė pakankamai dotacijų. 1847 m. statybos meistras Milenko (Миленко) iš Radomiro pristatė pietinį vienuolyno sparną. Abiejuose sparnuose randasi daugiau kaip 300 vienuolių celių, 4 koplyčios, svečių kambariai ir kt. Fasadai ir interjero sienos dekoruotos medžio drožyba. Vidinio kiemo fasadų architektūra yra pagyvinta gausiais laiptais, arkadomis ir stoguotais balkonėliais. Vienuolyno teritorijoje įrengtas Bulgarijos istorijos muziejus.
Nors šiandien į vienuolyną nuo pat ankstyvo ryto pradeda plūsti turistai, vienuoliai gyvena pagal įprastą rutiną. 7 valandą ryto pradeda skambinti varpai.
Už vienuolyno yra turistams įrengti restoranėliai, siūlantys tradicinių patiekalų meniu. Būtina paragauti akmenų namelyje pardavinėjamų spurgų, buivolo pieno jogurto.
Atvažiavus į Rilą kalnus galima užkopti prie paties vienuolyno įkūrėjo Ivan Rilski kapo. Nors kelias iki jo trunka apie gerą valandą, einant galima sutikti ir seną, ir jauną. Užkopus prie kapo būtina ant popieriaus lapelio užrašyti stipriausią savo norą. lapelį įkišti tarp akmenų ir palikti – tikima, kad noras išsipildo. Daugelis tradiciškai gurkštelėja tekančio šaltinio vandens.
Netoli vienuolio kapo yra taip vadinamasis „nuodėmės urvas“. Tai tarp akmenų žiojėjanti skylė, pro kurią reikia pralįsti, norint sužinoti savo nuodėmingumą. Tas, kuris pralenda sėkmingai – yra geras ir nenuodėmingas žmogus, o tas, kur nepralenda, arba net bijosi lįsti – turi pasitaisyti ir vėl sugrįžti. 

VIII.Srebarna rezervatas/Резерват Сребърна
Randasi 16 km į vakarus nuo Silistra (Силистра) miesto.
Tai biosferinis rezervatas su Srebarna ežeru ir jo apylinkėmis. Įkurtas retų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugai.

IX. Sveštari trakų kapas (IV-III a. pr. Kr.)/Свещарската гробница
Tai „Sborianovo” istorinis ir architektūrinis rezervatas. Randasi 7 km nuo Isperih miesto (Исперих), tarp Sveštari ir Malyk Porovets kaimų (Свещари и Малък Поровец).
Sveštari trakų kapas – unikalus trakų kultūros monumentas, išsiskiriantis aukšto lygio architektūra ir dekoracijomis. Kapą sudaro koridorius ir 3 premisos. Kiekviena jų atskirtos skliautais, o įėjimai dekoruoti aukštu karnyzu, kurio reljefe pavaizduota jaučio galva, vainikai ir rozetė.
Centrinės kapinių koplyčios sienose – 10 kariatidžių skulptūrų. Pakeltomis rankomis jos simboliškai remia skliautų blokus.
Viskas šiame kape liudija apie senovės trakų skulptorių ir menininkų lygį ir skonį.
Kapas atvertas 1982 m. ir kaip unikalus radinys įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sąrašą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą