Bulgarijos auksas auksu žiba

arba apie tai, ką mums paliko senovės bulgarai


Ištikimi skaitytojai bei Bulgarijos gerbėjai jau turėtų būti susipažinę su šalies istorija bei bulgarų kilme. Šįkart norėčiau apžvelgti tai, kuo gyveno čionykščių mūsų draugų pro-pro-proseneliai ir ką ilgus šimtmečius saugojo šis žemės lopinėlis Balkanuose. Kitaip tariant, kviečiu susipažinti su Bulgarijoje rastu (iki šiol) LOBIU.


TRAKŲ PALIKIMAS
Iš archeologinių tyrinėjimų galima daryti išvadą, kad itin daug aukso dirbinių yra palikę bulgarų protėviai trakai. Jie kūrę neįtikėtinus meninius ir architektūrinius šedevrus. Daugelis pripažįsta, kad trakų meno, klestėjusio nuo bronzos amžiaus pradžios iki antikos pabaigos, didybė stulbinanti.
Kontekste išsiskiria: Panagiurište aukso lobis (Панагюрското златно съкровище), Rogozen lobis (Рогозенското съкровище), Valčitran aukso lobis (Вълчитрънско златно съкровище), Borovo sidabro lobis (Боровско сребърно съкровище), Vraca lobis (Врачанско съкровище) ir kt. Vertingos rafinuotumu ir dekoracijomis yra Kralevsko aukso brangenybės (Кралевско златно съкровище), Letnica brangenybės (Летнишко съкровище), Lukovit sidabro lobis (съкровището от Луковит).
Trakų auksas. Nuotrauka iš www.yomexbg.com  galerijos
Tiesa, labai dažnai turistams rekomenduojama aplankyti Aleksandrovo kapą Haskovo regione (Александровската гробница, Хасково, IV a. pr. Kr), kuris atspindi anų dienų trakų pasaulėjautą.
Aleksandrovo kapas. Nuotrauka iš www.haskovo.bg galerijos
Kiti karališki trakų miestai: Kabile (Кабиле) ir Seuthopolis. Jų liekanos intriguoja antikinių statinių technikos detalėmis ir meniniais metodais. 
Beje, Juodosios jūros pakrantėse buvusios graikų kolonijos Odessa (šiandieninė Varna), Apollonia (Sozopolis), Messembria (Nesebaras), Dionysopolis (Balčik) – taip pat senovės trakų civilizacijos išvystyti miestai.

Per kelerius paskutinius metus Bulgarijos archeologų iškasti radiniai pažymėti įvairiomis sensacijomis. Didžiulio susidomėjimo sulaukė Starosel trakų kulto centras (тракийски култови съоръжения край Старосел), Perperikon (Перперикон) .



PATYS PAČIAUSI ARCHEOLOGINIAI RADINIAI BULGARIJOJE

LOVEČ/ЛОВЕЧ
Letnica brangenybės (IV a. pr. Kr.)/Летнишко съкровище
Letnica brangenybės. Nuotrauka iš http://tourismbulgaria.com galerijos
Atvertos 1963 m. Letnica mieste, 36 km nuo Lovečo.
Rastame lobyje arklio vadžios (trakų tipo) ir sidabriniai arklių balnojimo įrangos priedai (pakinktai, vadžios, krūtinės žabangos, balno ir arklio karčių papuošimai).
Išskaitomuose radinio ornamenuotose ir įvairių scenų aplikacijose susimaišo graikų ir trakų mitologijos pagrindai. Lobis pristato, taip vadinamo, trakų animalistinio stiliaus meną.


Lukovit trakų brangenybės (IV a. pr. Kr.)/съкровището от Луковит
Rastos netoli Lukovit, 1953 m.
Tai 3 ąsočiai, 9 stikliniai buteliai, metaliniai pakinktai ir kiti sidabro gaminiai arkliams su nuostabiai stilizuotais raitelių ir gyvūnų piešiniais.


PAZARČIK/ПАЗАРЧИК
Panagiurište aukso lobis (IV-III a. pr. Kr.)/Панагюрското златно съкровище
Panagiurište aukso lobis. Fotogr. aut. Dimitar Karaboičev (Димитър Карабойчев)

Rastas 1949 m. 2 km į pietus nuo Panagiurište miesto.
Tai neįprastų formų ir meninio tobulumo aukso dirbinių lobis, prisikiriamas trakams.
Sveria 6 kg. Jame 9 indai: 4 ritonai, 3 maži ąsotėliai, amfora ir stikliniai buteliai.
Panagiurište lobis buvo pristatinėjamas įvairiose parodose visame pasaulyje.


PLEVEN/ПЛЕВЕН
Valčitran aukso lobis/ Вълчитрънско златно съкровище
Atvertas 1924 m. netoli Valčitran kaimo (Вълчитрън), 22 km į pietryčius nuo Pleven miesto.
Lobis susideda iš 13 skirtingų dydžių ir formų indų (iš aukso su natūralaus sidabro priemaišom). Manoma, kad tai sakraliniai indai, susiję su Gamtos ir ypač Saulės kultu.
Rastas lobis svėrė 12,5 kg.


RAZGRAD/РАЗГРАД
Sveštari trakų kapas (IV-III a. pr. Kr.)/Свещарската гробница
Sveštari kapavietė. Nuotrauka iš www.encyclopedia.bg
Tai „Sborianovo” istorinis ir architektūrinis rezervatas. Randasi 7 km nuo Isperih miesto (Исперих), tarp Sveštari ir Malak Porovets kaimų (Свещари и Малък Поровец).
Sveštari trakų kapas – unikalus trakų kultūros monumentas, išsiskiriantis aukšto lygio architektūra ir dekoracijomis. Kapą sudaro koridorius ir 3 premisos. Kiekviena jų atskirtos skliautais, o įėjimai dekoruoti aukštu karnyzu, kurio reljefe pavaizduota jaučio galva, vainikai ir rozetė.
Centrinės kapinių koplyčios sienose – 10 kariatidžių skulptūrų. Pakeltomis rankomis jos simboliškai remia skliautų blokus.
Viskas šiame kape liudija apie senovės trakų skulptorių ir menininkų lygį bei skonį.
Kapas, atvertas 1982 m., šiandien yra įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sąrašą.


RUSE/РУСЕ
Borovo sidabro lobis/Боровско сребърно съкровище
Atidengtas 1974 m. Borovo miesto (Борово) žemėse, 7 km nuo Biala (Бяла), Ruse (Русе) regione.
Taip pat žinomas kaip Ruse lobis.
Turtingai išdirbtas lobis susideda iš 3 ritonų, ąsočio ir kruopščiai dekoruotų taurės indų.


SILISTRA/СИЛИСТРА
Silistra skliautuotas kapas (IV a.)/Силистра гробница
Dėl išskirtinės sienų tapybos, Silistra kapas yra laikomas vienu ženkliausių vėlyvosios antikos tapybos monumentų Bulgarijoje.
Silistra kapavietė. Nuotrauka iš www.visittobulgaria.com galerijos
Tai ketvirtainė koplyčia su freskomis ant sienų ir skliautų.


HASKOVO/ХАСКОВО
Mezek kupolinis kapas (IV a. pr. Kr.)/Мезек куполната гробница
Atidengtas Maltepe piliakalnyje 1931 m., Haskovo trakų nekropolyje. Randasi 1 km į pietryčius nuo Mezek kaimo (Мезек), apie 10 km į pietryčius nuo Svilengrado (Сливенград).
Nekropolis buvo skirtas vietiniam trakų valdytojui. Pastatytas iš skaptuotų akmenų. Jame – 20,65 m ilgio dengtas koridorius, 2 kvadratinės skirtingo dydžio premisos ir apvalus, į avilį panašus kupolas. Koplyčios apačioje randasi akmeninė lova.
Įėjimas uždaromas liūto galvomis dekoruotomis bronzinėmis, 2 sparnų durimis.
Kapavietėje rasti aukštos meninės ir istorinės vertės aukso, sidabro ir bronzos gaminiai.


STARA ZAGORA/СТАРА ЗАГОРА
Kazanlak kapas/Казанлъшка гробница
Kazanlak kapo kupolas. Nuotrauka iš www.encyclopedia.bg
Ši vietovė 1979 m. buvo prijungta prie UNESCO saugomų pasaulio kultūros paveldo objektų. Šiandien ji puikuojasi lankomiausių kultūros taškų Bulgarijoje sąraše.

Kazanlak kapas – trakų kapas, datuojamas IV-III a. pr. Kr.
Kapas susideda iš priešrūmių, koridoriaus ir kapinių koplyčios (su panašiu į avilį kupolu).
Kapinių koplyčios ir koridoriaus sienų tapyba yra, beabejo, išskirtinės meninės vertės. Tai darbai su įspūdingomis kompozicijomis, tinkamai suderintomis spalvomis. Senovės menininkas taip pat paliko išskirtinai vertingą informaciją apie Trakijos aristokratijos rūbus, ginklus, gyvenimo būdą ir papročius. Piešiniuose vaizduojamos kovos scenos tarp dviejų skirtingų genčių. Iš vaizdinių matomi jų rūbai ir apsiginklavimo technika.
Kazanlak kupolo tapyba
Piešiniuose, esančiuose priešais įėjimą į koplyčią, vaizduojamas Trakijos valdytojas ir jo žmona. Jie yra apsupti artimųjų ir tarnų, kurie laiko vaisius ir laidotuvių dovanas. Tai padeda susidaryti vaizdą apie tuometines laidojimo tradicijos ir išskirtinį dėmesį, skirtą valdytojo rango asmeniui.
Kazanlak slėnis (dar žinomas Rožių slėnio vardu) tapo populiarus 1990 m., kai čia buvo atkasti nauji kapai, pristatantys trakų kultūros evoliuciją. Nuo tada Bulgarija ir pasaulis pradėjo kalbėti apie Trakijos karalių slėnį.


ŠUMEN/ШУМЕН
Madara Raitelis/Мадарски Конник 
Madara raitelis
Randasi netoli Madara kaimo, Šumen regione.
Šis reljefas uoloje yra ženkliausias ankstyvųjų viduramžių Bulgarijos monumentalus meno kūrinys ir vienintelis toks Europos kultūros istorijoje. Reljefo kompozicijoje: piemens lanką laikantis raitelis, paskui jį bėgantis šuo, šliaužianti gyvatė ir šuoliuojantis liūtas. Manoma, kad monumentas simbolizuoja ankstyvosios Danubijos valdytojų pergalę.
Vėliausieji tyrimai interpretuoja, kad raitelio, šuns ir liūto pozicijos reljefo kompozicijoje atitinka Saulės, Mėnulio ir Liūto žvaigždyno padėtį pagrindinės ževaigždės Regulas atžvilgiu 165 m. (Gyvatės metais). Tokia interpretacija įrodo buvusios bulgarų civilizacijos aukštą lygį.
Madara Raitelio reljefas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo apsaugos sąrašą.


TARGOVIŠTE/ТАРГОВИЩЕ
Kralevsko aukso bangenybės (IV-III a. pr. Kr.)/Кралевско златно съкровище
Rastos netoli Kralevo kaimo, 14 km į pietvakarius nuo Targovište, Veliki Preslav kelyje.
Lobį sudaro rafinuoti kūno papuošalai ir dekoracijos, mistiniais paveikslais iliustruoti arklių pakinktai.


VIDIN/ВИДИН
Magura olos piešiniai/пещерата Магура
Piešiniai Magura oloje. Fotogr. aut.: Nk, šaltinis wikipedia.org
Unikalūs raižiniai Magura oloje randasi šiaurės vakaruose nuo Belogradčik (Белоградчик). Tai iki šiandien likę Balkanų pusiasalio priešistoriniai meno šedevrai.
Piešiniuose matyti žmogaus figūros, keisti gyvūnai, augalai, linijos, laiptai ir kiti sunkiai identifikuojami ženklai.
Ola susideda iš kelių salių. Mažojoje kulto salėje (sanctuarium) randasi seniausi ir įdomiausi piešiniai. Ten jie sudaryti keliomis grupėmis: mistiniai šokiai, medžioklės scenos ir kt. Specialistams ypatingai svarbus atrodo nupieštas saulės fazių keitimosi kalendorius. Jame vaizduojami ryškūs ženklai, atitinkantys 366 dienas ir ženklinantys astronominius faktus (tokius kaip žiemos ir vasaros saulėgrąžas, pavasario ir rudens lygiadienius).


VRACA/ВРАЦА
Rogozen lobis (V-IV a. pr. Kr.)/Рогозенското съкровище
Ąsotis iš Rogozen lobio. Nuotrauka iš www.goldensands.bg galerijos

Rogozen lobis atvertas Rogozen kaime (Рогозен), Vraca raj. (Враца) 1985 m.
Tai didžiausias bulgarų žemėse rastas trakų lobis. Jį sudaro 165 sidabriniai (su aukso priedais) indai. Visi objektai pasižymi detaliu dekoru: rafinuoti lapai, lotoso žiedai ir šakelės, įvairių rūšių gyvūnai (nuo realių paukščių ir šunų iki fantastiškų grifonų, sparnuotų monstrų liūto kūnais, galvomis ar erelio sparnais), pegasai ir kitos keistos būtybės. Tokie reljefai, pristatantys mitologines scenas, pasakoja mums apie tuometinį žmonių gyvenimo būdą ir požiūrį į kai kuriuos reiškinius.


Vraca lobis kapavietėje/Врачанско съкровище
Tai vienas įstabiausių trakų monumentų šiaurės-vakarų Bulgarijoje.
Vraca lobis. Nuotrauka iš www.goldensands.bg galerijos
Kapavietėje randasi jaunos kilmingos moters kapas. Kapas yra medinis, o tai išskirtinis faktas archeologijoje, nes dauguma to paties periodo (IV a. pr. Kr.) kapų buvo daryti iš akmens arba plytų. Šalia moters rastas pastatytas veidrodis, auksinių auskarų ir molinių indų liekanos. Taip pat šalia jos guli dar vienas vyro skeletas, manoma, kad kario, nes prie jo padėtas bronzinis skydas, daugiau kaip 100 strėlių ryšulys, geležinis kandelabras, sidabriniai indai.
Vraca lobis. Nuotrauka iš www.goldensands.bg galerijos
Kapavietės prieangyje rastas vežimas su 4 ratais ir 2 arklių, nužudytų specialiai laidotuvėms, pakinktai. Šalia vežimo buvo dar vieno arklio skeletas, greičiausiai priklaususio sargui, reguliavusiam vežimą. Ant arklio griaučių rasta įvairių ginkluotės detalių ir sidabrinių sagų. Radinių analizė leidžia tvirtinti, kad objektai tiesiogiai susiję su trakų aristokratija, nes jų taikomajame mene maišėsi persų, graikų ir vietinio meno kryptys.


VELIKO TURNOVO/ВЕЛИКО ТЪРНОВО
Hotnitsa lobis (4100 m. pr.kr.)/Хотнишко съкровище
Hotnica lobis. Nuotrauka iš www.goldensands.bg galerijos
Rastas netoli Hotnitsa kaimo (Хотница), apie 14 km į šiaurės vakarus nuo Veliko Turnovo (Велико Търново).

Identifikuojamas kaip seniausias aukso radinys Balkanuose. Sveria apie 310 g ir susideda iš 44 aukso objektų: 30 mažų žiedų, kunigo vėrinio, spiralinių apyrankių ir 4 antropomorfinių amuletų. Per kasinėjimus rasti įvairių statinių (tvirtovių, šventovės ir dirbtuvių) kauliniai puošybos elementai.


PABAIGA, bet taip pat svarbi:
Faktas: anksčiausi antikos pėdsakai Bulgarijoje rasti „Bačo Kiro“ oloje, netoli Drianovo Vienuolyno centrinėje šalies dalyje (пещера „Бачо Киро“, Дряновски манастир). Kokie radiniai? Tai iš viduriniojo ir vėlyvojo Paleolito (senojo akmens) amžiaus laikų likę titnago ir kaulų darbo įrankiai bei keramika.

Vertingų, dar žalvario amžiaus aukso dirbinių rasta Varnos nekropolyje (Bарненски некропол), atvertame  1972 m.
Nekropolyje rasta 294 kapų su žmogaus kaulų liekanomis bei aukso ir vario dirbiniais: papuošalais, darbo įrankiais, o taip pat keramika. Manoma, kad šie radiniai yra seniausias techniškai apdorotas auksas Europoje bei pasaulyje, datuojami V tūkst. pab. - IV tūkst. pr. Kr.
Kai kuriuose kapuose rastos tik molinės žmonių kaukės, puoštos auksinėmis detalėmis.

Auksas iš Varnos nekropolio. Nuotrauka iš www.goldensands.bg galerijos



Informacija apie archeologinius radinius Bulgarijoje atrinkta remiantis

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą