Bulgarijoje yra vietos ir maldai

BULGARIJOS STAČIATIKIŲ BAŽNYČIA – KRIKŠČIONYBĖS LOPŠYJE
Nepriklausomos Bulgarijos stačiatikių cerkvės antspaudas, 1869 m.
Bulgarų stačiatikių bažnyčia (Българска православна църква) kilo iš krikščioniškų bendruomenių. Krikščionybę į Bulgariją ir kitas Balkanų teritorijas I a. atnešė apaštalai Paulius ir Andrius. Pradėjus organizuotis pirmosioms krikščionių bendruomenėms IV a., krikščionybė buvo tapusi dominuojančia religija Sofijos, Plovdivo, Varnos ir Edirne miestuose ir jų regionuose.
IV-VI a. barbarų įsiveržimai ir antpuoliai trakų bei slavų gyvenvietėse iššaukė reikšmingus pokyčius dvasinėse krikščionių organizacijose. Atsivertimą stačiatikių bažnyčiai skatinti pradėjo šalies diduomenė. IX a. vid. didžioji dalis bulgarų-slavų, gyvenusių Trakijoje ir Makedonijoje, buvo beveik krikščionys. O Rytų stačiatikių bažnyčia, kaip oficiali religija, įteisinta Caro Boriso I (Цар Борис I) 865 m.
Tuo pačiu metu šalyje vyrauti pradėjo Bizantijos dvasininkų siūlyta graikiškoji liturgija. Tai kėlė grėsmę tiek bulgarų kultūriniam vystymuisi, tiek Bulgarijos valstybei ir vedė vietinio identiteto praradimo link. Brolių Kirilo ir Metodijaus (Кирил и Методий) pasekėjų atvykimas į Bulgariją 886 m. tapo galimybe atgaivinti šalies tautos identitetą. Boris I paskyrė pasekėjus mokyti Bulgarijos dvasininkiją glagolicos alfabeto ir slavų liturgiją perrašyti kirilica. 893 m. graikų dvasininkija išvaryta iš šalies ir graikų kalba liturgijoje pakeista į slavų-bulgarų šnekamąją kalbą.
919 m. bulgarų Archivyskupija paskelbta nepriklausoma ir nacionalinėje taryboje išrinkta prie dominavusios Pentarchijos prisujungiančiu Patriarchatu. 927 m. Bulgarija ir Bizantijos Imperija pasirašė taikos sutartį, kuria užbaigė beveik 20 metų trukusius tarp jų karus. Konstantinopolio Patriarchatas pripažino Bulgarijos stačiatikių bažnyčios statusą. Tad Bulgarijos Patriarchatas tapo pirmąja nepriklausoma ir autonomiška slavų ortodoksų bažnyčia. Jos autonomiškumas pripažintas pirmiau nei Serbijos (1219 m.) ir Rusijos stačiatikių bažnyčių (1596 m.).


ISLAMO IŠŠŪKIS BULGARIJOS STAČIATIKIŲ BAŽNYČIAI

Musulomonų mečetė Sofijoje
Osmanų valdymo laikotarpis (XIV-XIX a.) buvo sunkiausias Bulgarijos stačiatikių bažnyčios istorijoje. Didžioji dalis bulgariškų cerkvių ir vienuolynų, tarp jų ir Patriarcho Katedra Veliko Tarnove (Велико Търново) buvo sulygintos su žeme. Daugelis likusių šventyklų perdarytos į mečetes. Ne islamą išpažįstantieji mokėjo didesnius mokesčius, nepaklusnieji nužeminti ar net žudyti. Apie 1700 m. pradėti persekioti katalikai, norėję atsiverti stačiatikių bažnyčiai.
Kaip ir kitų tikėjimų išpažinėjai, musulmonai taip pat kentėjo religinės laisvės draudimą marksizmo-leninzmo atstovo, Todor Živkov (Тодор Живков), valdymo metais. Todor Živkov kultivavo ateizmą ir uždraudė kitų religinių bendruomenių veiklą. Bulgarijos komunistų rėžimas musulmonų tikėjimą traktavo visiškai priešišku pasaulietinei komunistų ideologijai.
Žlugus komunistų rėžimui, musulmonai Bulgarijoje vėl atgavo religijos laisvę: organizuoti Korano studijavimo kursai, spausdinti musulmonų laikraščiai (tiek bulgariškai, tiek turkiškai).
Šiandien didžiausia dalis Bulgarijos musulmonų populiacijos gyvena šalies šiaurės rytų ir Rodopi kalnų regionuose.


KATALIKŲ BAŽNYČIA VERSUS RYTŲ STAČIATIKIUS
Romos katalikų tikėjimas yra III-oji religija Bulgarijoje. Jos šaknys siekia ankstyvuosius viduramžius, kai IX a. vid. Romos katalikų misionieriai bulgarus bandė atverti į Romos katalikybę.

Bandymai buvo nesėkmingi, nes caras Boris I bulgarus pakrikštijo Rytų stačiatikiais. 1204 m. Bulgarijos Caras Kalojan (Цар Калоян), atlikdamas politinę taktiką, suformavo sąjungą tarp Romos katalikų ir bulgarų stačiatikių bažnyčių. Caras tikėjosi, kad Bizantijos Imperijoje balansuos religinės jėgos. Trumpai gyvavusi sąjunga baigėsi tuo, kad Roma paskelbė karą Bulgarijai ir 1235 m. Bulgarijos Patriarchatą perdarė į Katalikų bažnyčią. Taip buvę iki turkų įsibrovimo į šalį.
Bulgarijos stačiatikių bažnyčia Varnoje
Tačiau Bulgarijai atgavavus nepriklausomybę nuo turkų, Katalikų bažnyčia vėl stiprino savo pozicijas šalyje: atidarinėjo mokyklas, koledžus ir ligonines, užsienyje norėjusiems studijuoti studentams siūlė stipendijas. Bulgarų kunigaikštis Ferdinandas iš Saxe-Coburg-Gotha (Фердинанд, Сакс-Кобург-Гота) pats buvo Vatikano remiamas katalikas. Popiežiaus Jono XXIII dėka įkurta nemažai katalikiškų institucijų, 1925 m. tarp Bulgarijos ir Vatikano užmegzti diplomatiniai santykiai.
Sunkus metas katalikų religijos išpažintojams – komunizmas. 1949 m. kunigams iš užsienio uždrausta skelbti tikėjimą, prastėjo santykiai tarp Bulgarijos ir Vatikano. Per „Katalikų teismus“ 1951-52 m., 60 kunigų nuteisti už darbą Vakarų inteligentų agentūrose, susirinkimus politinės, ekonominės ir militarinės inteligentijos vakaruose. 1950 m. konfiskuota katalikų nuosavybė, uždarytos katalikų mokyklos, koledžai, klubai, o Katalikų bažnyčia visiškai neteko savo statuso.
Pasibaigus T. Živkov rėžimui 1989 m., Romos katalikai Bulgarijoje vėl mėgavosi religine laisve. 1990 m. atstatyti santykiai su Vatikanu ir Bulgarijos vyriausybė pasikviečia Popiežių Joną Paulių II (1920-2005 m.) į Bulgariją. Vizitas įvyko 2002 m. gegužės 23-26 d. Tai buvo pirmasis Romos popiežiaus apsilankymas Bulgarijoje.

PROTESTANTIZMAS – PASIRINKIMO LAISVĖ
Protestantizmas Bulgarijoje - IV–oji šalies religija. Jis šalyje plito nuo 1857-58 m. JAV misionierių dėka. Protestantai steigė bažnyčias, kūrė mokyklas, ligonines, jaunimo klubus, platino Biblijos kopijas ir savo religines publikacijas. Evangelijos Bažnyčių Sąjunga išvertė Bibliją į tuometinę bulgarų kalbą 1871 m. Kadangi protestantai religinėje literatūroje vartojo šnekamąją kalbą, 1878 m. protestantizmas šalyje tapo itin mėgstamas.

RELIGINĖ BULGARIJOS SUDĖTIS ŠIANDIEN
Įdomi statistika – pagal 2005 m. Eurostat „Eurobarometer“ atliktą apklausą, 40% Bulgarijos piliečių atsakė, kad jie „tiki, jog Dievas yra“, likęs 40% atsakė, kad „jie tiki, kad yra kažkas tokio, kaip dvasia ar gyvenimo jėga“, 13% kad „jie netiki nei Dievu, nei dvasios buvimu“ ir 6% neatsakė.
Bulgarijos stačiatikių šventikai
Didžioji dalis gyventojų Bulgarijoje priklauso Bulgarijos stačiatikių bažnyčiai (Българска православна църква, kitur vadinamai ortodoksų). Bulgarijos stačiatikių bažnyčia yra nepriklausoma Rytų stačiatikių bažnyčia su 6,5 mln. narių Bulgarijos Respublikoje ir tarp 1,5 ir 2,0 mln. narių Europos šalyse, Amerikoje ir Australijoje.

Bulgarijos kultūriniame dvasiniame gyvenime nemaža dalis bulgarų priklauso ir kitoms religijoms, kaip Islamas, Katalikybė ir Protestantizmas.

Šv. Sinodo pastatas Sofijoje
Didžiausia dalis musulmonų populiacijos Bulgarijoje šiandien gyvena šalies šiaurės rytų ir Rodopi kalnų regionuose. Pagal 2001 m. Bulgarijos gyventojų surašymą, musulmonai sudarė apie 12,2% religinės populiacijos.
XVI-XVII a. Romos misijonieriai Plovdivo (Пловдив) ir Svištov (Свищов) rajono bulgarus pavertė Romos katalikais. Šiandien šią religiją išpažįsta dauguma jų palikuonių.
Misijonieriai iš JAV bulgarus supažindino su protestantizmu. 1857 m. pradėję misiją Bulgarijoje, tęsė ją iki XX a. I-os pusės. 2001 m. Bulgarijoje buvo 42 000 protestantų.


Pagal 2001 m. Bulgarijos gyventojų surašymą, šalyje gyvena:
Religinė grupė Populiacija
Bulgarijos stačiatikiai 6,552,751
Musulmonai 966,978
Romos katalikai 43,811
Protestantai krikščionys 42,308
Kiti 14,937
Neidentifikuojantys 283,309
Nenurodyta 24,807
Viso 7,928,901

Tekstas apie religiją Bulgarijoje parašytas remiantis

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą