Bulgarų kalbos gramatikos apžvalga

Kažin, ar atsirastų bent vienas, kuris nesutiktų, jog pasaulis paskutiniu metu mažėja. Nekalbu apie fizinius parametrus, tačiau apie jame gyvenančiųjų tarpusavio ryšius. Galimybė susitikti virtualioje erdvėje mažina atstumus, o mokėjimas bendrauti tarptautinėmis kalbomis - plečia draugų ir pažįstamų ratą. Šiais laikais anglų kalbos išmanymas savaime suprantamas, o štai lietuvių, mokančių bulgarų kalba - reta. Ir visi jie didžiuojasi mokėdami šią vieną seniausių Europos kalbų.

Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos, slavų grupės, pietų slavų pogrupio kalba. Pasaulyje bulgariškai kalba virš 9 mln. žmonių. Bulgarų kalba artima bažnytinei slavų kalbai ir iki šiol turi daugelį žodžių, kurie rytų slavų kalbose laikomi archaiškais. Dėl istorinių aplinkybių bulgarų kalboje yra nemažai turkiškos ir graikiškos kilmės žodžių.
Bulgarų kalbos abėcėlę sudaro 30 raidžių:
А а, Б б, В в, Г г, Д д, Е е, Ж ж, З з, И и, Й й, К к, Л л, М м, Н н, О о, П п, Р р, С с, Т т, У у, Ф ф, Х х, Ц ц, Ч ч, Ш ш, Щ щ, Ъ ъ, Ь ь, Ю ю, Я я

Lyginant su rusų kalbos alfabetu, bulgarų kalboje nėra raidžių Ы, Э ir Ё.

DAIKTAVARDIS (имената): priešingai nei kitose slavų kalbose, bulgarų kalboje beveik nėra linksnių. Joje sintaksiniai santykiai reiškiami ne linksnių galūnėmis, bet prielinksniais ir žodžių tvarka sakinyje. Išraiškingiausią funkciją atlieka prielinksniai на, с (със), atitinkantys lietuviškojo kilmininko, naudininko, įnagininko linksnius.
жената на Каменов - Kamenovo žmona (kilm.l.)
книгата на ученика - mokinio knyga (kilm.l.)
отговарям на Каменов - atsakyti Kamenovui (naud.l.)
пътувам с влак - keliauju traukiniu (įnag. l)
пиша с молив - rašau tušinuku (įnag. l.)

Galininko linksniui išreikšti bulgarų kalboje dažniausiai vartojamas vardinininkas.
Pavyzdžiui:
работа – darbas
автомобил – automobilis

ir
имам работа – turiu darbą
имам автомобил – turiu automobilį

Dažniausiai pasitaikantys prielinksniai vietai apibūdinti: за, в (във), на, при:
Каменови живеят в блока до киното – Kamenovai gyvena gyvenamajame name prie kino
има вестници – Ant stalo guli laikraščiai
Той стои при (до) масата – Jis stovi prie stalo

Taigi ši kalba yra analitinė, o ne sintetinė, kaip kitos slavų kalbos.
Bulgarų kalboje dominuoja 3 giminės: vyriškoji (мъжки род), moteriškoji (женски род) ir nekatroji (среден род).
Tai pat būdingas bulgarų kalbos požymis – žymimasis artikelis (определителен член), pridedamas prie daiktavardžio, kartais būdvardžio, galūnės: -ът (vyriškos giminės), -та (moteriškosios giminės) ir -то (nekatrosios giminės):
– ученик - ученикът (angl. a schoolboy - the schoolboy) – mokinys
– майка - майката (angl. a mother - the mother) – mama
– момче - момчето (angl. a boy - the boy) – berniukas
– село - селото (angl. a village - the village) – kaimas
Daugiskaitoje: - ите:
– ученици - учениците (angl. schoolboys - the schoolboys) – mokiniai
– майки - майките (angl. mothers - the mothers) – mamos
– момчета - момчетата (angl. boys - the boys) – berniukai
– села - селата (angl. villages - the villages) – kaimai

BŪDVARDIS (прилагателни имена): kaip ir lietuvių, taip ir bulgarų kalboje būdvardis giminiuojamas, kaitomas skaičiais, ir laipsniuojamas. Tačiau, būdvardis nelinksniuojamas.
– добър, добрa, добpи/по-добър, най-добър – geras, gera, geri/geresnis, geriausias
– бял, бяла, бели/по-бял, най-бял – baltas, balta, balti/baltesnis, balčiausias

VEIKSMAŽODIS (глагол): vienas charakteringesnių bulgarų kalbos bruožų – bendraties nebuvimas. Žodynuose visada pateikiamas vienaskaitos pirmo asmens esamojo laiko veiksmažodis: спя miegoti, ходя eiti.
Sakiniuose naudojama priedėlio да ir asmeninio veiksmažodžio formos konstrukcija:
спя miegoti
искам да спя – noriu miegoti
искаш да спиш – nori miegoti
иска да спи – nori miegoti
искаме да спим – norime miegoti
искате да спите – norite miegoti
искат да спят – nori miegoti
Bulgarų kalba turi 9 laikus: esamasis (cегашно време), esamasis istorinis (cегашно историческо).
4 būtieji: būtasis nebaigtinis laikas (imperfectum) минало несвършено време), būtasis baigtinis laikas (минало свършено време), būtasis neapibrėžtasis laikas (perfectum, минало неопределено време), būtasis laikas (past perfect, минало предварително време), būtasis pasakojamasis (минало преизказно).
2 būsimieji: būsimasis paprastasis (бъдеще време), būsimasis laikas praeityje (futurum praeteriti, бъдеще време в миналото).


Apžvalga parašyta remiantis

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą