Nuo šokių ugnyje iki ant stalų!

Nors ir rugsėjis, Bulgarijoje dar ne ruduo! О susipažinus su šalies šokio istorija ir stiliais - galima pripažinti, kad čia niekada nebūna šaltojo sezono.
Pagal liaudiškose karčiamose skambančią čalga (чалга) ar kjuček (кючек) šokamas šokis - bene pats įdomiausias turistams, vizualiai primenantis arabų pilvo šokį. Labai dažnai čalga pradedama šokti ant suolų ar kėdžių. Kai kuriuose baruose leidžiama šokti net ant stalų.

Šokanti Nestinarka. Fotografijos šaltinis www.burgasmuseums.bg
Tačiau, kalbant apie šokį Bulgarijoje, svarbu paminėti šokį ant žarijų. Niekur kitur pasaulyje, tik Bulgarijoje galima pamatyti šokamą basų nestinarų (нестинар) šokį, vadinamą Nestinarstvo (Нестинарство). Tai ritualinis ugnies šokis, šokamas skambant šventintų būgnų ir gaidos garsams. Šokis atliekamas basomis, rankose laikant šv. Konstantino ikoną. Šokėjai būna religinio transo būsenoje, todėl karštų žarijų nejaučia. Nuo senų laikų šokis populiarus Strandža (Странджа) kalnų, Juodosios jūros pakrančių regionuose.
Deja, šiame amžiuje šis ritualinis šokis komercializuotas ir dažniausiai atliekamas turistams iš užsienio. Tokiu atveju, šokėjai neįsijaučia į religinį svaigulį ir skausmui išvengti pėdas tepa specialiu tepalu.



TRUMPA BULGARIJOS LIAUDIES ŠOKIŲ APŽVALGA
Bulgarijoje šiandien galima rasti liaudies šokių stilių įvairovę. Dar nuo senų laikų populiarūs tarptautiniuose festivaliuose bulgarų liaudies šokiai nepraranda populiarumo iki šių dienų. Liaudies šokius Bulgarijoje atlieka kaimo grupės, mėgėjų atlikėjų grupės, profesionalių atlikėjų grupės bei tie, kurie inicijuoja šokį skambant muzikai (pavyzdžiui, įvairiose šventėse, susitikimuose ir pan.).
Bulgarijos liaudies šokiai paprastai yra linijiniai. Šokama susikabinus rankomis arba laikantis už juosmens. Kojų judesiai įvairuoja (žingsniuojama greičiau/lėčiau). Tai labai priklauso nuo muzikos stiliaus.
Bulgarų liaudies šokis Horo
Kadangi bulgarų liaudies muzika pasižymi asimetriniais metrais, liaudies šokių atlikėjai dažnai šoka susitardami „greitai“ arba „lėtai“. Pasitaiko, kad šokio judesiai nesutampa su muzikantų atliekamos muzikos ritmu. Pavyzdžiui, Kopanica (Копаница) šokio ritmas apibūdinamas kaip „lėtai-lėtai-greitai-greitai“. Kaip bebūtų, šokių „instrukcijų“ susitarimai „greitai“ ir „lėtai“ kombinuojami su intuicija ir įdėmiu muzikos klausymu. Pavyzdžiui, skambant itin greitai liaudies muzikai, dažniau naudojamas lėtas šokio judesys, nes dalis šokėjų greitai susipainioja.
Liaudies šokiams vadovauja vienas asmuo. Pagal jį juda likusieji linijoje esantys šokėjai. Jie dažniausiai laikosi susikabinę rankomis, arba jas laikydami ant vienas kito juosmens. Dažniausiai kiekvienas asmuo linijos viduje juda laisvai. Nors ir yra pagrindiniai žingsniai, išjudinantys šokį, žmonės gali improvizuoti. Kartais tarp šokėjų susidaro varžytuvės. 


ŽYMIAUSI BULGARIJOS LIAUDIES ŠOKIAI
Bulgariškų liaudies šokių sąrašas yra sudarytas pagal jiems priskiriamus muzikinius ritmus ir atlikimo trukmę.
  • Daičovo horo / Дайчово хopo – liaudies šokis, unikalus dviem aspektais. Pirma, tai ratu šokamas šokis, ir antra, rate yra šokėjus vedantis lyderis (dauguma rato šokių vadovo neturi). Daičovo horo turi pagrindinį žingsnį, susidedantį iš kairiojo kelėno pakėlimo pirmajame smūgyje, po kurio seka 3 žingsniai vietoje. Tai daroma „greitai-greitai-greitai-lėtai“. Modelis kartojasi keičiant kilnojamus kelėnus. Vadovas, su pirmuoju smūgiu, rate pradeda improvizuoti. Pagal vadovą judantis ratas atlieka variacijas. Tačiau visada sugrįžtama prie pagrindinio šokio žingsnio. 
Improvizacijos taip pat turi sutartines reikšmės, pavyzdžiui, jei vadovas sako „Чуки нане“ (trypsėkime), šokėjai atsako „чукум чукум“ (trepsim, trepsim). Vadovas sako: „хайде нане?“ (kada tai darysime?), šokėjai sako „асигадех“ (daryk tai dabar). Visi šokėjai tada atlieka variacijas, kurios susideda iš 3 greitų treptelėjimų dešine koja. Tada seka pauzė. Po jos – dešiniu kelėnu pradedamas pagrindinis šokio žingsnis. Modelis kartojamas trepsint kaire koja.
Kiekviena „improvizacija“ turi savo pavadinimą, ir tai patyrusiems liaudies šokių šokėjams nėra nauja
  • Bučimiš / Бучимиш – linijos šokis.
  • Četvorno horo / Четворно хоро.
  • Elenino horo / Еленино хоро – linijos šokis. Bulgarai juokauja, kad tai „puikus aerobikos pratimas“.
  • Gankino horo / Ганкино хоро ar Kopanica / Копаница – linijos šokis. Intriguoja pasikartojančiais kojų judesiais, šokinėjančiu žingsniavimu į dešinę (kairės kojos kulnais paliečiant žemę). Po kelių tokių judesių šokama atgal, į kairę (kulnais paliečiama žemė). Šokio modelis: „greitai-greitai-lėtai-greitai-greitai“. 
  • Jove male mome / Йове мале моме, taip pat vadinamas Povela e Jova / Повела е Йова. Tai greitas bulgarų liaudies šokis. Šokėjai skaičiuoja „lėtai-greitai-greitai—greitai-greitai-lėtai-greitai-greitai“. Jove male mome yra linijinis šokis, atliekamas rankomis laikantis už juosmens. Muzikines interpretacijas dažnai paryškina tradicinė bulgariška gaida. Šokis populiarus viso pasaulio tarptautinių liaudies šokėjų tarpe. Jove male choreografija užsienyje pirmą kartą pristatyta 1965 m. Dennis Boxell Stockton (Kalifornijoje).
  • Pravo horo / Право хоро – vienodo ritmo linijinis šokis. Pravo yra atpažįstamas pagal kojų pėdų kryžiavimą: „kairė-virš-dešinės“. Pradedama dešine koja. Žingsnis statomas į priekį kelis kartus ir grįžtama atgal. Šokėjų ratas primena susitraukinėjantį apskritimą. Po to visi sukasi prieš laikrodžio rodyklę. Rankos laikomos ant juosmens. Šokis tęsiasi 20-30 minučių.
  • Pajduško horo / Пайдушко хоро – vyrų šokis (tačiau šiom dienom šoka ir moterys). Šokama dešinę koją kryžiuojant priekyje virš kairės. Kūno svoris perdedamas ant dešinės, o kairiąja judama į dešinę pusę. Toks charakteringas šiam šokiui judesys yra atliekamas 4 kartus. Šokėjai paskui juda atgal. Kaip daugelis kitų bulgarų liaudies šokių, taip ir Pajduško horo turi kelias šokio versijas, priklausomai nuo regiono ar kaimo šokio tradicijų.
  • Petrunino horo / Петрунино хоро.
  • Račenica / Ръченица – solo arba poros šokis. Šokama „greitai-greitai-lėtai“. Labai vaizdingas ir puikus pasirodymams.
  • Sandansko horo / Санданско хоро.
  • Sedi Donka / Седи Донка, taip pat vadinamas Plovdivsko horo / Пловдивско хоро – linijinis šokis. Kojomis atliekama: „kairė virš dešinės“. Žingsniai sudėtingi, parinkami lyderio. Po to viskas kartojama ir grįžtama atgal. Sustojama, einama tiesiai (vėl taip pat arba kitokiu žingsniu, kaip nustato lyderis).
  • Šopsko horo / Шопско хоро – vyrų šokis. Dažnai akomponuojamas gaida ir tupan (žr. Kultūra. Muzika). Šokis dažnai šokamas scenoje.
  • Trite pati / Трите пъти – linijinis šokis su greitu kojų pėdų judesiu (žingsnių ritmas „greitai-greitai-lėtai“).

LIAUDIES ŠOKIAI ĮVAIRIUOSE BULGARIJOS REGIONUOSE

Šokių judesiai labai skiriasi įvariuose šalies regionuose.
Bulgarų liaudies šokis Horo vakarėlyje
  • Šiaurinėje Bulgarijos dalyje šokiai dažniausiai maišomi. Ir vyrų, ir moterų šokių stilius panašus. Šokama vertikalia kūno laikysena, kojomis atliekami greiti judesiai: dažniausiai per kelį sulenkta koja keliama aukštyn, kryžminama su ta, kuria stovima ant žemės.
  • Dobrudža regione (Добруджа) šokama aukštai priekyje sulenkiant kelėnus. Nugaros išriestos. Šokėjai vizualiai atrodo trumpo stoto, bet solidžiai. Ištiesę nugaras, su rankom ant juosmenų, sukinėja pečius ir juosmenį į šonus. Vyrai ir moterys šoka kartu, nors yra keletas šokių atskirai vyrams ir moterims. Moterų judesiai yra paprastesni ir lengvesni (į šonus sukinėjami tik pečiai).
  • Trakų (pietų Bulgarijos vidurys) šokių stilius yra labiausiai apgaulingas. Tai vienintelis bulgariškas šokis, kurį vakarų Bulgarijos liaudies šokėjai neatsakingai šoka kaip Trakijsko pravo horo (Тракийско право хоро) ar Ručenica (Pученица). Tačiau trakų šokimo būdas labai skiriasi. Kad šokis būtų atliktas taip, kaip jį šoka šio regiono šokėjai, reikia įdėti daug pastangų ir pasipraktikuoti. Mat, trakai šoka grakščiais „lengvo skridimo“ judesiais. Svarbiausias jų šokio bruožas yra atpalaiduoti kelėnai. Rankos laikomos sukabintos – pakeltos arba nuleistos, kartais naudojamos lengviems ir „plėvesavimo“ judesiams atlikti.
  • Rodopi (Родопи) kalnų zona daugiau yra žinoma dėl aštrios dainavimo tradicijos, nei šokių.
    Jų šokių stilius ilgą laiką buvęs religinių įtakų subjektu, mat regione yra didžiausia musulmonų populiacija. Tai reiškia, kad vyrai ir moterys dažnai šoka atskirai. Jų šokimo stilius yra prislopintas ir sunkus, judama smulkiais žingsniais, atliekami žemi šuoliukai. Rankos sukabintos žemai arba sukryžiuotos. Moterų šokiai dažniausiai akomponuojami dainomis.
  • Šopų (Шоп, Sofijos regionas) stilius tikriausiai yra pats sudėtingiausias. Jis yra greitas, reikalauja daug energijos ir nuojautos. Šopai šokdami trumpu laiko tarpu atlieka daug žingsnių. Jų pasirodymai atliekami trumpomis linijomis. Šokėjų rankos sujungtos ir iškeltos iki pečių. Jei rankos nėra sujungtos, jos laikomos ant klubų arba už nugaros. Kūnas vertikalus, bet jo svoris lengvai pakreiptas į priekį. Tai leidžia atlikti greitus smulkius žingsnelius, dažnai vadinamus „mezgimu kelėnais“. Kelėnų pakėlimai yra trūkčiojantys ir aukšti (!), dažnai poruojami su kūno palenkimu į priekį. Kai šokėjas šoka judindamas visą kūną, ypač pečius, susidaro įspūdis, kad jis savo kojomis neliečia grindų. Būdingi įvairūs šūksniai ir rėkavimai.
    Vyrų ir moterų šokių stiliai panašūs.
  • Pirin (Пирин) regionas yra dalis etninės Makedonijos. Šio regiono šokėjai daugiau susiję su Jugoslavų ir Graikų makedonų nei su likusios Bulgarijos šokiais. Vyrai ir moterys paprastai šoka atskirai ir jei jie susitinka kai kuriuose šokiuose – tai moterys šoka linija (ir pirmoji moteris eilėje rankoje laiko nosinaitę).
    Vyrų šokiams būdingi aukšti kelėnų pakėlimai. Moterų šokio stilius grakštus ir lengvas, rankos laikomos žemai arba sukabintos „asimetrine“ W forma, kurioje kairė ranka ištiesta labiau nei dešinioji. Kai kuriuose šokiuose rankos pagal muziką judinamos aukštyn ir žemyn.
Aišku, retas vakarėliuose bešoka bulgarų liaudies šokius. Tačiau norint pamatyti kaip linksminasi bulgarai, būtina apsilankyti liaudiško stiliaus karčiamoje ar pop-stiliaus diskotekoje. Šiose pasilinksminimo vietose dažniausiai skamba šiuolaikiniai balkanų ritmai, pagal kuriuos šokamas šokis primena turkiškąjį "pilvo šokį". O kad būtų įdomiau - vaikinai šoka ant stalų, daužomos lėkštės, liejamas vanduo!


    Tekstas apie šokį Bulgarijoje paruoštas remiantis
    • Манол Тодоров „Българска народна музика“, София (1976 m.)
    • Laisvąja enciklopedija internete Wikipedia. org
    • Bulgarų komentarais

    Komentarų nėra:

    Rašyti komentarą