Ar tie patys lietuvių ir bulgarų protėviai?

Trakiškoji kilmės teorija
Lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, Nepriklausomybės Akto signataras, gydytojas J. Basanavičius, gyvendamas Bulgarijoje (1880-1904 m.), pastebėjo, jog vietinių gyventojų paveldas ir papročiai turi daug bendro su lietuvių kultūra, kalba, vietovardžiais ir papročiais. Jis rado ryšį tarp lietuvių ir Balkanų senovės tautų ir teigė, jog lietuvių protėviai yra trakai, frygų ir dakų amžininkai bei bendrininkai. Savo pažiūras jis išdėstė net keliose knygose: „Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon”; 1921 m. studija „Apie trakų prygų tautystę”; 1898 m. „Lietuviszkai-trakiszkos studijos“.
Tačiau trakiškoji lietuvių kilmės teorija kritikuojama, kadangi jos iniciatorius, kaip ir daugelis jo amžininkų, laikomas diletantu, sugebėjusiu pajusti mokslinę problemą, bet neįstengusiu jos išspręsti.
Štai kaip 1921 m. išleistą Basanavičiaus studiją įvertino Kazimieras Būga: „Visa Basanavičiaus studija „Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon” šiandien neturi jokios verčios. Visas tas darbas, kuriam suvartota daug metų ir sveikatos, nueis per niek. (…) Iš pradžių vis dar maniau, kad Basanavičiaus studija galės būti kai kam naudinga dėl glosių rinkinio. Paskui pasirodė, kad glosių esama ne tiktai nepilnų, bet ir su aibe spaudos klaidų. (…) Basanavičiaus trakų frigų studija prikišamai rodo, prie kokių nesąmonių galima prieiti sprendžiant senovės tautų tautystės klausymą remiantis kalbos duomenimis, pačiam autoriui nėsant kalbininku ir ignoruojant kalbų mokslo dėsnius” (Būga K. Rinktiniai raštai. III). Taigi, Būgai Basanavičiaus teorija, neturi jokios vertės.

Senovės trakas-ginklanešys, V-IV a. pr. Kr. Piešta: Dariusz t. Wielec.
Teoriją nevykusia vadina ir bulgarų filologas I. Duridanovas. Savo studijoje „Ueber die Sprachverwandschaft der alten Traken und heutigen Litauer“ visiškai nemano, kad baltų kalbos yra trakų ir dakų kalbų tęsinys: „jų tik kažkada gyventa šalia“. Nieko nesako, kad jų tada būta dabartinėje Bulgarijoje ar Rumunijoje, kaip tuo buvo įsitikinęs Basanavičius.
J. Basanavičius neteisus tuo, kad kalbėdamas apie trakus tvirtino: „…toji didi senovės tauta buvo ta pati, kaip ir lietuviai, ir jog mes šiandien esame tik menka liekana, gyva, žalia atauga nuo prasenoviško trakų kamieno“ („Mano gyvenimo kronika…“). Tačiau pati idėja sieti lietuvių (baltų) kalbas su trakais, dakais ir kitomis senovės gentimis buvo vaisinga. Tuo tarpu K. Būga buvęs teisus, neigdamas šių kalbų santykį. Vis tiek apmaudu, kad šis kalbininkas, turėjęs visus duomenis moksliškai išspręsti to santykio pobūdį, pasmerkė ne tik Basanavičiaus metodo spragas, bet ir pačią idėją.
Naudotasi Prof. habil. dr. Arnoldo Piročkino straipsniu “Basanavičiaus teorija - didelės problemos nuojauta”

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą