Ar Bulgarijos tauta nuvers valdžią?

Mėnesį trukusioje tinklaraščio apklausoje Jūs, skaitytojai, nusprendėte, kad dabartinė Bulgarijos valdžia su Plamen Orešarski priešakyje, turėtų atsistatydinti. Už tai pasisakė 59 proc. skaitytojų. Likusieji (41 proc.) neturi nuomonės, tačiau jiems įdomu, kuo baigsis liaudies pasipriešinimas.
Šiuo metu situacija nesikeičia.

България протестира без да спира / Bulgarija protestuoja ir nesustoja

Tarptautinėje žiniasklaidoje nemažėja pranešimų apie Bulgarijoje jau pusmetį trunkantį protestą prieš vietos valdžią. Apie tai nuo ko viskas prasidėjo ir kas vyksta, pasakoja vietinis, nepanoręs prisistatyti. Apgailestauju nesuprantančių bulgarų kalbos (tam tikrą vertimą ir paaiškinimus galite rasti antrąjame komentare po publikacijos:)

Всяка сутрин центъра на София мирише на кафе, което охотно се пие от стотици протестиращи хора. Всеки ден има шествие по улиците по различни маршрути. Всяка вечер стоя в трафик, защото центърът на столицата е блокиран! И това се сапочна от над 150 дни. Да, България протестира!!

Катализатор на тези протести беше назначение на депутата от ДПС Делян Пеевски за шеф на ДАНС  - Държавна Агенция за Национална Сигурност. Това беше решение на премиера Пламен Орешарски. А от къде се пръкна той? Той е бивш министър на финансите от 2006 до 2009 година, когато за България бяха спрени всички еврофондове, защото управляваха и крадяха БСП. Сега БСП отново са на власт и сложиха тази марионетка за премиер. А защо пак са на власт ще попитате? Защото предишния премиер Бойко Борисов си подаде оставката под натиска на стотина души, които протестираха против високите сметки за ток. И въпреки, че правителството на Бойко е най-успешното от 24 години насам, сега пак управляват популистите комунисти.  Не всеки рационалномислещ българин може да разбира това, но ситуацията е такава... Нека да започна от началото.

На 12 май 2013 г се проведоха предсрочни парламентарни избори. Предсрочни защото Б. Борисов подаде оставка (както споменах по-горе). Българският народ избра 4 партии в Парламента: ГЕРБ (с лидер и бившия министър председател Б. Борисов), БСП, ДПС и Атака. Въпреки най-големият брой депутати (97) ГЕРБ не успя да състави правителство и то беше съставено от коалиция на БСП и ДПС с подкрепата на Атака.

Българите, очевидно, са изключително недоволни от това правителство, което управлява по безскруплен, некомпетентен и нагъл начин. Според мен, правителство води страната към катастрофа. Неспособно да се справи с финансите, то вече изтегли 1 милиард евро заем, който ще трябва да бъде връщан от всички граждани.  Също така бяха спрени пари от европейските фондове за строежа на изкючително важни инфраструктурни проекти – тунела под връх Шипка и Западната дъга на Софийския околовръстен път, на обща стойност над 131 милиона евро! И както вече споменах, назначението на Делян Пеевски за управяващ най-важната агенция в страната принуди българският народ да избухне. И мен също!

Делян Пеевски е много противоречива личност, свързвана често с подземния свят и мафията в България. Живея в съседство до него и всеки ден виждам как го пазят десетки мутри с джипове, а това в България вече почти не се среща....

Затова българите излязоха. Излязоха не само за да махнат тази антиперсона от този важен пост. Излязоха да кажат, че не са доволни да ги управяват комунисти с турци и националисти и че искат нови избори. Кулминацията на протестите беше на 40-ия ден, когато Парламентът беше окупиран от хиляди хора, а полицията реши да изкара депутатите с автобус. Автобусът беше потрошен, а много хора пострадаха и бяха бити от полиция и жандармерия.

Проведоха се и протестни пешеходни протести от София до Евксиноград (морската резиденция на парламента) за да се протестира дори когато депутатите почиват и ходят на плаж по бански.

От скоро към протестите вече се включиха и студентите, които са окупирали Софийския Университет. Очаква се и всички театри в София да спрат представленията си и да се включат в протестите. Започва окупация и на парламента!

И вярвам, че това не е края. Не е края за българския глас, който в синхрон  вика на Пламен Орешарски да напуска официално през главната врата вместо да изследва всички задни входове на сградата на Парламента, защото навсякъде го посрещат и изпращат с освирквания. 

Аноним

Spalvingiausi Bulgarijos muzikos atlikėjai, grupės

Tegyvuoja muzikuojanti Bulgarija!
Šįkart apie muzikos kūrėjus ir atlikėjus. Aprašytieji atrinkti subjektyviai ir išdėstyti abėcėlės tvarka. Juk muzika - skonio reikalas. Kas negražu - į tai nežiūrim, kas nerišlu - to neskaitom, o kas neskamba - to neklausom;)
Be to, kviečiu ir Jus pasidalinti nuomonėmis apie mėgstamiausius (arba ne) šios šalies muzikus!

Azis/Азис tikrasis vardas Vasil Troyanov Boyanov (Васил Троянов Боянов) gimė 1978 m. Tai bulgarų-čigonų čalgos (pop-folk) dainininkas. Spalvinga asmenybė, garsus dėl netradicinės lytinės orientacijos.

Jo diskografijoje: „Bučiuok mane“ („Целувай Ме“, 2003 m.), „Nuogai“ („На Голо“, 2003 m.), „Karalius“ („Кралят“, 2004 m.) ir kt.
Azis yra įrašęs ir atlikęs daug dainų su kitais žymiais Bulgarijos pop-folk daininkais.
2006 m. atlikėjas dalyvavo Eurovizijos dainų konkurse, kur daininkei Marianai Popovai (Маряна Попова) padėjo atlikti dainą „Let Me Cry“. Daina į didįjį finalą nepateko.
Nuo 2005 m. Azis bandė politinę karjerą kaip Evroma politinės partijos narys ir dalyvavo 2005 m. vasaros rinkimų kampanijoje. Nesurinkęs pakankamo kiekio balsų, Parlamento nariu netapo.
2006 m. TV programoje „Didieji Bulgarai“ („Великите Българи“ – „Greatest Britons“ (BBC) bulgariška versija) Azis priskirtas prie XXI a. didžiausių visų laikų bulgarų.
2006 m. spalio 1 d. Azis vedė ilgalaikį draugą Niki Kitaeca (Ники Китаецa). Tačiau pagal Bulgarijos įstatymus ši santuoka legaliai nepripažinta.
2007 m. rugpjūčio 5 d. Azis tapo tėvu. Jo naujagimė dukra vardu Raja (Рая). Rajos gyvybė pradėta dirbtinio apvaisinimo būdu; jos tikroji mama – Azis ilgametė draugė Gala (Гала). Deja, 2008 m. vasarą Azis ir Kitaec santuoka iširo.

Grupės BULGARO kompaktinės plokštelės viršelis

Bulgaro/Булгаро grupė įkurta 2002 m. Grupės muzika – etninio skambesio ir šiandieninių electro elementų sujungimas. Pirmoji „Bulgaro“ plokštelė turtinga orientaliniais etniniais elementais (dominuoja afrikietiški, turkiški, arabiški, čigoniški ir, žinoma, bulgariški). Liaudiškos bulgarų dainos girdimos dainose „Orgasmus“ ir „Cyber Cry“. Vokalai atlikti „Angelite – Bulgarijos balsai“ („Български гласове – Ангелите”) choro.

Desislava/ДесиСлава, tikrasis vardas Desislava Ivanova (Десислава Иванова). Gimė 1979 m. Radnevo (Раднево). Tai pop-folk, čalga (чалга) ir R and B, pop muzikos stilių atlikėja.

Dainininkė Desislava

1996 m. Desi Slava su orkestru išleido pirmąjį albumą „Orchestra Radnevo – soloists“. Tačiau vėliau Desislava atliekamos muzikos žanrą nusprendė pakeisti. Pasirašiusi sutartį su Bulgarijos prodiuserių kompanija „Payner“ ir išleido 4 albumus. Šiandien ji yra viena garsiausių dainininkių šalyje. Tai įrodo įvairūs jai suteikti apdovanojimai. Keletas jų:

• 1994 m. Pirmasis apdovanojimas radijo „Stara Zagora“ („Стара Загора“)
• 1999 m. apdovanojimas už geriausią pasirodymą konkurse „Gold mustang“
• 2000 Metų Hitas – daina „Vyrai nori visko”(„Mъжете всичко искат“). Specialus apdovanojimas „World festival of arts” Hollywood
• Hit Cocktail apdovanojimas – Metų daininkė ir Metų įrašas „Miela mano, mielas mano“ („Мила моя, мили мой“)
• Naujojo folkloro apdovanojimas (Награди на Нов Фолк) už – Metų albumą „Ezi-Tura“ („Ези Тура“), Metų dainą „Baltos naktys“ („Бели Нощи“)
• 2004 m. Naujojo folkloro apdovanojimas – Metų video „Geidžiu“ („Жадувам“)
• 2005 m. Naujojo folkloro apdovanojimas – Dueto metų daina „Sakai, kad mane myli“ („Казваш, че ме обичаш“)
• 2006 m. Naujojo folkloro apdovanojimas – Metų video „Kažkurią dieną“ („Някой ден“).

Glorija/Глория, tikrasis vardas Galina Peneva Ivanova (Галина Пенева Иванова). Gimė 1973 m. Ruse (Русе). tai žymi pop-folk daininkė.
Daininkės biografijoje ryškūs vaikystėje patirti nemalonumai: Glorija buvo beveik netekusi kojų, iki 18 metų važinėjo vežimėliu. Tačiau mamos bei pačios dainininkės viltimi ir užsispyrimu Glorija ryžosi viskam. Po antros prof. Šoilev operacijos Glorija galėjo atsistoti.
Šiandien manoma, kad Glorija yra populiariausia savo kartos čalga muzikos stiliaus dainininkė, vadinama net Čalga Mama („Чалга Мама“).

Christo Christov/Христо Христов gimė 1962 m. Sofijoje (София). Jo muzikinis talentas pastebėtas ankstyvoje jaunystėje. 12 metų laimėjo pirmąjį apdovanojimą Valstybiniame Fortepijono Konkurse. Turėdamas 19 metų užėmė pirmąją vietą kompozitorių konkurse „1300 metų Bulgarijai”.

Christo Christov

Ch. Christov 1988 m. baigė Valstybinę Muzikos Akademiją, choro ir orkestro dirigavimo specialybę.
Prie svarbesnių muziko gyvenimo momentų priklauso:

• 1988 m. dirigento pareigos Varnos filharmonijoje (Варненска филхармония)
• 1992 m. Vienos Vasaros Festivalio (Vienna Summer Festival) Savaria Symphony Orchestra dirigentas
• 1995 m. pakvietimas atlikti naujos Vienna Kammeroper produkcijos
• 2002 m. dirigento pareigos Valstybinėje Filharmonijoje Sofijoje (Софийска филхармония).

Isihia/Исихия

ISIHIA muzikos grupės logotipas

„Isihia“ yra netipiškas Bulgarijos muzikos reiškinys. Tai grupė, kuri savo muzikai motyvus semia iš daugiametės Bulgarijos, taip pat ir kitų tautų, gyvenusių šiandieninėje Bulgarijos teritorijoje tradicijų.
„Isihia“ muzika rami, sodri chorų dainavimu, dažnai įdainuojami senoviniai cerkvių tekstai. Išskirtinis ritmas atliekamas tupanu. Juo tarsi suteikiama aliuzija į viduramžius bei suteikiamas dinamiško, o kartais dramatiško skambesio atspalvis.

Manoma, kad „Isihia“ yra ne tik muzikinis, bet ir istorinis žvilgsnis į bulgarų praeitį. Grupės muzika bando atsakyti bulgarams į pagrindinį klausimą: „kas esame ?“, „iš kur atėjome ?“ bei „kokios yra mūsų tradicijos ?“.
Grupės „Isihia“ pavadinimas kilęs nuo religinio judėjimo Hesychast. Šis judėjimas iškilo paskutiniais Antrosios Bulgarijos valstybės gyvavimo metais. Hesychastai tvirtino, kad visa mirtina yra prakeikta, o išganytomis lieka tik stačiatikių tikėjimo sielos. Judėjimo dėka bulgarai išlaikė savo religinę ir tautinę tapatybę turkų valdymo metais.
Viduramžių krikščionims žodis Isihia reiškė ramybę bei susijungimą su dievu.

Lili Ivanova/Лили Иванова gimė 1939 m. Kubrat (Кубрат). 1959 m. baigė Varnos Slaugių medicinos mokyklą, bet po 2 metų pradėjo muzikinę karjerą Sofijoje. Jos pirmasis hitas „Šeštadienio vakaras“ („Събота Вечер“) išleistas 1963 m. Šiuo metu Lili Ivanova turi fundaciją skirtą našlaičiams „Lili Ivanova Foundation“.
Apdovanojimai:

• 1966 m. The Golden Key Bratislavoje (Slovakija)
• Apie 10 tarptautinių apdovanojimų (nuo 1966 m. iki 1976 m.)
• International Association of the Women nominuota kaip žymiausia XX a. moteris

Už didžiulius pasiekimus Bulgarijos Pop muzikoje, 1999 m. Lili Ivanovai suteiktas aukščiausio lygio Bulgarijos Respublikos Prezidento Petar Stoyanov (Петър Стоянов) Stara Planina (Стара Планина) Orderis.

Lot Lorien/Лот Лориен grupė, įkurta 1997 m., greitai įgijo populiarumą Bulgarijoje ir užsienyje. Muziką „Lot Lorien“ (kaip patys tvirtina) galima apibūdinti etno-progressive art-rock. Jų stilius remiasi bulgariškos liaudies muzikos, keltų, rock ir new age muzika. Grupės nariai groja daugeliu būgninių instrumentų, pvz. timpanu, džembe ir darbuka.

LOT LORIEN koncertuoja

„Lot Lorien“ grojo užsienyje: Pietų Korėjoje, Rusijoje, Turkijoje, Jugoslavijoje, Kipre, Kroatijoje, Makedonijoje, Lenkijoje. Grupė yra IOV (International organization of folk arts, organizacija susijusi su UNESCO) narys nuo 2003 m.

Miroslav Dimitrov/Мирослав Димитров gimė 1973 m. Burgas (Бургас). Fortepijonu pradėjo groti 4 metų. Miroslav Dimitrov pirmąjį koncertą atliko 7 metų amžiaus. 14 metų kartu su Bulgarijos Filharmonija grojo L. van Beethoveno, Koncertą Nr 1 Op. 15 C major.

Miroslav Dimitrov

1992 m. Burgas baigė „Pančo Vladigerov“ („Панчо Владигеров“) Muzikos Mokyklą. Tais pačiais metais buvo priimtas į Muzikos Akademiją Sofijoje. 1997 m. Miroslav Dimitrov mokslus tęsė Karališkoje Hagos Konservatorijoje.
Miroslav Dimitrov koncertavo filharmonijose Sofijoje, Ruse, Plevene, Burgase. Grojo tarptautiniuose Festivaliuose „March Musical Days“, Meniniame Festivalyje „Apolonia“ 1996 m. bei „Salonica, Culture Capital of Europe“, Graikija 1997 m. 1994 m. buvo pakviestas dalyvauti III European Piano Teachers Association (EPTA) Kongreso atidaryme. Dimitrov turėjo savo solinius koncertus Cöteanum, Šveicarija (1999 m.), de Amstelkerk, Amsterdamas, bei Laurenskerk, Roterdamas (2000 m.).

OM grupę 1991 m. įkūrė Nikolaj Ivanov (Николай Иванов). Grupės tikslas – kurti muziką, savyje jungiančią jazz, ambient, new age, minimalizmo bei bulgarų folkloro elementus. Grupė yra grojusi daugelyje koncertų ir festivalių Bulgarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Čekijoje ir Indijoje.

Nikolaj Ivanov

Spalvingiausia grupės OM persona yra pats grupės įkūrėjas Nikolaj Ivanov. Tai 14 filmų apie Bulgarijos vienuolynus, šventoves ir legendas muzikos autorius. Filmas „Laiškai į požemį“ („Писма до долната земя“) laimėjo pirmąjį apdovanojimą Sankt Peterburgo festivalyje bei filmo kritikų apdovanojimą Varnos festivalyje. Už „Akmens pastatymas“ („Туренето на камъка“) apdovanotas „Billy Brand“ festivalyje Berlyne.
Nikolaj Ivanov buvo dvisavaitinės ekspedicijos „Koncert Everest“ iniciatorius. Ekspedicijos metu kartu su Theodosii Spassov (Теодоси Спасов) ir grupe muzikų grojo Kalapataro viršukalnėje (5 345 m aukštyje) surengtame koncerte. Įvykis įrašytas į Guiness rekordų knygą.

Slavi Trifonov/Слави Трифонов, tikrasis vardas Stanislav Todorov Trifonov (Станислав Тодоров Трифонов). Gimė 1966 m. Pleven (Плевен). Tai Bulgarijos šou žmogus, aktorius, daininkas. Dažniausiai atlieka čalga ir pop-rock muziką. Pasižymi ir kitais įvairiais muzikos eksperimentais, kuriuos kūrybiškai įkūnija su paties įkurta Ku-Ku Bend (Ку-Ку Бенд) grupe.

Atlikėjas Slavi Trifonov

Slavi Trifonov – taip pat televizijos programos „Slavi Show“ („Шоуто на Слави“) šeimininkas. Tai naktinis pokalbių, muzikos ir šokių šou, viena žiūrimiausių programų, ir labiausių kritikuojamų dėl kontroversiško humoro.
2006 m. Slavi pradėjo naują realybės šou „Šok su manim“ („Танцувай с мен“). Programa skirta nežinomiems talentingiems šokėjams, o 2007 m. „Music Idol“ („Музик Айдъл“) – iki šiol neatrastiems talentingiems dainininkams pasirodyti.

Shambles
Gali susidaryti įspūdis, kad Bulgarija yra etninės, jazz ir lengvo pop muzikos šalis. Šalis, kurioje nėra vietos sunkiai muzikai, o tiksliau gotiškam metalui, kuris dominuoja skandinaviškuose ir šiaurės Europos kraštuose. „Shambles“ iš Bulgarijos vis dėlto paneigia šią hipotezę.
Grupė įkurta 1997 m. Blagoevgrade (Благоевград). Savo egzistavimą pradėjo tipišku death-metal. Kartais stilius persiformuoja į gothic-death. 2001 m. įrašė pirmąją plokštelę „Omnipotentia“.
„Shamble“ stiliaus unikalumas yra elfiškose šaknyse. Vertas dėmesio faktas, kad tekstai parašyti išgalvota „elfų kalba“ (Arvells Elfaros ).

Theodosii Spassov/Теодоси Спасов gimė 1961 m. Mokytis pradėjo Kotel (Котел) Muzikos Mokykloje, o paskui Plovdiv (Пловдив) Muzikos Akademijoje. Specializavosi groti kaval. Theodosii Spassov šiuo instrumentu sukūrė nuosavą grojimo stilių. Jis sujungė liaudies folkloro tradiciją su jazz, klasikine ir pop muzika.

Theodosii Spassov kompaktinės plokštelės viršelis

Per 15 metų Theodosii Spassov savo muzika „užvaldė“ Europą, Aziją, Australiją ir Ameriką. 1994 m. kartu su Sofijos Radijo moterų choru (Софийски женски хор) gavo Grammy apdovanojimą už „La Mystere Des Voix Bulgares“ („Мистерията на българските гласове“). 1995 m. balandį „Newsweek“ straipsnyje Theodosii Spassov buvo įvardintas kaip vienas talentingiausių muzikų Rytų Europoje „Best of the East“.
Apdovanojimai:

• Specialus Detroito Fleitų festivalio apdovanojimas 1994 m.
• Tarptautinės Menų akademijos Paryžiuje apdovanojimas 1996 m.
• „Metų muzikantas” („Музикант на годината“) Nacionaliniuose Muzikos apdovanojimuose 1997 m.

Skambiausi bulgarų muzikos instrumentai

Leisiu sau pratęsti temą apie dainuojančią Bulgariją. Tačiau šįkart norėčiau pristatyti tai, kuo kuriama šios šalies muzika. Susipažinkite su svarbiausiais bulgarų liaudies instrumentais.


Dumbek/Думбек – mažas delninis būgnas dar vadinamas tarambuka (тарамбука). Senovėje darytas iš molio, aptrauktas odine membrana (ožio arba avies). Vienas instrumento galas yra atviras ir tarnauja kaip garso dėžė.

Keramikinis dumbek

Gadulka/Гадулка – gadulka yra panašus į violončelę styginis instrumentas. Jos lankas turi 3 liečiamas stygas, o kitos stygos, nors ir neliečiamos, vibruoja harmoniškai ir išskiria originalų garsą. Gadulka yra laikoma pakabinta ant kaklo, kaip saksofonas.

Gaida/Гайда – gaida yra vieno gaudimo dūdmaišis. Maišas paprastai padarytas iš ožio odos. Kaip bebūtų keista, bet gaida skamba pakankamai skirtingai nuo labai panašių į save škotų dūdmaišių.

Gaida

Kaval/Кавал – kaval yra medinė fleita, kuria grojama skersai pučiant į pabaigoje esančią skylutę. Instrumentas išduoda įdomų medinį garsą. Pavadinimas „kaval“ kilęs nuo panašaus muzikos instrumento Rumunijoje, bet bulgariškasis kaval skamba kiek švelniau. Kaval laikomas piemenų instrumentu.

Tamburica/Тамбурица – liečiamas styginis instrumentas, panašus į bouzouki (taip pat Balkanų muzikos instrumentas, bet daugiau Serbijos ir Bosnijos Hercegovinos). Taip pat artimas turkų, graikų ir kitų šalių muzikai, nėra visiškai bulgariškas.

Tambura

Tupan/Тупан – tupan yra didelis būgnas, kuriuo grojama mušant didele būgno lazda vienoje pusėje ir plonesne kitoje pusėje. Juokaujama, kad asmuo, kažkada bandęs groti bet kuriuo „vakarietišku“ būgnu, geriau neimtų į rankas bulgariškojo tupan. Bulgarų tupan grojimo ritmai susideda iš 2 trumpų mušimų ir 3 ilgesnių, o vakarieštiškoje muzikoje varijuojama ilgais mušimais ir be tikslių skaičiavimų.

Tupan

Zurna/Зурна – pučiamasis (nendrinis) instrumentas, skleidžiantis neįtikėtinai garsius garsus.

Zurna

Iš esmės, visi šie instrumentai naudojami liaudies muzikai ir šokiams. Grojama vienu arba dviem instrumentais vienu metu. Žmonės paprastai šoka pagal vieno instrumento melodiją, kartais akomponimuojamą tupano. Šiais laikais populiaru derinti daugiau instrumentų, pavyzdžiui kaval-gadulka-gaida, tamburica-tupan. Vėliau išpopuliarėjo tokie instrumentai, kaip akordeonas ir klarnetas.

Apie ką dainuoja Bulgarija?

Neseniai nuskambėjo-nuaidėjo vienas spalvingiausių mūsų planetos konkursų - Eurovizija. Bulgariją šiais metais pristatė Elitza Todorova ir Stojan Jankulov su daina "Само шампиони"/"Tik čempionai". Šis duetas jau pažįstamas Europai, nes konkurse dalyvavo 2007 metais. Daina "Вода"/"Vanduo" tąkart užėmė penktąją vietą. Šįkart, deja, "Tik čempionai" neužkariavo europiečių širdžių, nors dainos atlikimas ir stilius labai priminė ankstesniąją. Kaip ten bebūtų, aktyvūs konkurso stebėtojai tikrai galėjo susidaryti įspūdį apie bulgarų muzikinį skonį. Tačiau muzika Bulgarijoje yra kur kas įvairesnė. Verta tai aptarti rimtai, nes patys muzikologai išskiria 3 Bulgarijos muzikų kartas: pirmoji iki 1944 m., antroji – apie 1970 m., trečioji – po 1970 m.

PIRMOJI BULGARIJOS MUZIKŲ KARTA
Šios kartos pirmoji figūra – „Muzikos Patriarchu“ vadinamas pirmasis muzikologas Bulgarijoje Dobri Christov (Добри Христов). Kaip ir daugelis pirmosios kartos muzikų, D. Christov mokėsi užsienyje, buvo prancūzų kompozitoriaus Paul Duka studentas. Jo kūryba pasižymi „klasikine“ harmonija ir liaudies tonų aranžacija.
1920-40 m. buvo keletas kompozitorių, kūrusių rafinuočiau. Tai broliai Veselin ir Andrei Stojanov (Веселин и Андрей Стоянов), Pančo Vladigerov (Панчо Владигеров), Lubomir Pipkov (Любомир Пипков) ir kiti. Veselin ir Andrei Stojanov dirbo liaudies stiliumi, naudojo nereguliarius metrus, tipiškas melodijų konfigūracijas ir quart-quint harmonijas.
Svarbi figūra – Dimitar Nenov (Димитър Ненов) – kompozitorius ir pianino virtuozas, kuris po 1944 m. kaltintas formalizmu ir bloga įtaka jauniems komunizmo kartos muzikantams.

ANTROJI BULGARIJOS MUZIKŲ KARTA
Su šios kartos pradžia susijusi Sovietų invazija. Naujoji valdžia greitai įtvirtino savo ideologiją, pagal kurią tikėta, kad tai, kas pasiekta su monarchijos pagalba yra neprogresyvu ir negatyvu. Tai buvo žalingas periodas Bulgarijos muzikantams ir kompozitoriams. Iki tol geriausiais pripažinti kompozitoriai nutilo, o kai kurie, pavyzdžiui, Lubomir Pipkov (Любомир Пипков), greitai persiorientavo į socialistinį realizmą. Naujajai valdžiai pataikauta atitinkamu vokalu, himnais, operomis ir oratorijomis partijoms.
Deja, šis periodas pasižymi netektimis: sudeginti Sofia Radio studijoje laikyti muzikos įrašai, sugriauta daugelis bibliotekų. Neįkainojami Dimitar Nenov „Pavasaris“ (Димитър Ненов „Пролет“) ir Lazar Nikolov „Antroji Simfonija“ (Лазар Николов „Втора симфония“) dingo amžiams. Pats D. Nenov buvo sudegintas Muzikos Akademijoje ir mirė. L. Nikolov buvo uždrausta koncertuoti, P. Vladigerov ir V. Stojanov visiškai nebekūrė. Tokie kompozitoriai kaip Paraškev Hadžiev (Парашкев Хаджиев) ir Vasil Kazandžiev (Васил Казанджиев) stengėsi išlikti neutralūs ir remdamiesi antikinėmis legendomis kūrė muziką senovės Bulgarijos istorijai iliustruoti.
Šiuo periodu pradeda klestėti liaudies muzika. Tikėta, kad šio pobūdžio muzika yra arčiausiai komunizmo skelbiamos realybės ir pilietinės dorybės. Vystėsi liaudies ansambliai, organizuoti jų pasirodymai užsienyje.

TREČIOJI BULGARIJOS MUZIKŲ KARTA
Po 1970 m. gimė nauja Bulgarijos muzikų karta. Menininkai pavargo nuo valdymo mene ir kai kurie kompozitoriai pradėjo kurti liberalesnį ir laisvesnį meną, artimesnį Vakarų Europoje dominavusiam modernizmui. Kompozitoriai Cenko Minkin (Ценко Минкин) ir Stefan Dragostinov (Стефан Драгостинов) laimėjo tarptautinius apdovanojimus už įdirbį muzikos meno srityje.
Auditorijos pripažinimo siekė jaunieji atlikėjai. Iškilo Aleksandrina Pendančanska (Александрина Пендачанска), Josif Radionov (Йосиф Радионов), Angel Stankov (Ангел Станков), Emil Naumov (Емил Наумов).
Naujas periodas taip pat žymi pop muzikos įsigalėjimą. Šiandien Bulgarijoje galima išgirsti įvairių muzikos stilių: hard rock, heavy metal, rap, funk ir kitus.
Populiarėjo liaudies muzika. Ypač užsienyje. Bulgarijos liaudies moterų chorai iki šiol rengia tarptautinius koncertus. Išleista speciali The Mystery of Bulgarian Voices („Bulgarijos balsų misterija“ („Мистерията на българските гласове“)) plokštelė iki šiandien dominuoja daugelio įrašų kompanijų sąrašuose.

Bulgarijos moterų choras „Bulgarijos balsų misterija“

BULGARIJOS LIAUDIES MUZIKA
Bulgarijos liaudies muzikoje dominuoja daugiabalsis dainavimas, kuris išskiriamas vienu charakteringiausių Balkanų tautų muzikos bruožų. Šis daugiabalsumo sekundų fenomenas aiškinamas kaip neeuropiečių arba ankstyvųjų europiečių kultūros tradicija.
Pietvakarių Bulgarijoje (Šopų srityje) dvibalses dainas dainuoja vien tik moterys. Atlikėjos turi net savo specifinę terminologiją: pirmasis balsas dažniausiai „rėkia“, „šaukia“, „krankia“ (ока, извика, води ir pan.), antrasis balsas – „gaudžia“, „ūžia“ ir t.t (жужа, рева).
Pagal žanrą bulgarų liaudies dainos panašios į lietuvių sutartines. Tai rugiapjūtės, vynuogių derliaus nuėmimo, vestuvių apeigų, kalendorinių švenčių, vaišių, ratelių ar žaidimų dainos. Sutartinės (daugiausia trejinės) užbaigiamos ūkčiojant, nuūkiant ar nurėkiant.
Beje, vienoje šalies vietovėje gyvuoja ir lietuvių sutartinių giedojimą primenantys dainavimo būdai. Kaip rašė Bulgarijos muzikologas Nikolaj Kaufman (Николай Кауфман) – „dvibalsės dainos atliekamos poromis – viena dainininkė dainuoja pirmąjį, kita – antrąjį balsą. Tai pakartoja kita pora (antifoninis dainavimas). Tuo vietinis dainavimas skiriasi nuo kitų rajonų dvibalsio dainavimo, kur vyrauja trijų dainininkių grupė – pirmąjį balsą dainuoja viena, antrąjį – dvi, kai kada ir daugiau dainininkių. Kaip matome, pirmasis iš aprašytų giedojimo būdų beveik identiškas lietuvių keturinių giedojimui“. 

ČALGA/ЧАЛГА
Unikalus muzikos fenomenas Bulgarijoje yra čalga (чалга). Tai muzikos forma – arabų, turkų, graikų ir čigonų folkloro mišinys. Pats žodis „čalga“ kilęs iš turkiško çalgı (tariamas čal-guh), kuris reiškia „grojimą“ arba „muziką“. Šio grojimo dinamiškumas yra įgytas iš čalgadžija (turkų çalgıcı) muzikanto tipo, kuris ne tik gali groti bet kokio tipo muziką, bet ir improvizuoti, dainai suteikdamas savo paties instinktyvius ritmus ar smūgius. Čalgadžija neskaito muzikos. "Jis groja iš širdies":)
Čalga yra populiari taip vadinamuose chalga dance klubuose ir liaudiško stiliaus karčiamose. Ši muzika, kaip modernus reiškinys folklore ir geras būdas pasilinksminimui priimama masių (ir ypač užsieniečių).
Aišku, yra tokių, kurie nemėgsta šio žanro muzikos. Čalgos šalininkai sako, kad tai naujasis Bulgarijos folkloras, o antičalgos atstovai tvirtina, kad čalga su nacionaliniu folkloru neturi nieko bendro. Diskusijos dėl čalgos dažnai baigiasi lygiosiomis, o praktiškai čalga surenka vis daugiau mėgėjų. Dėl to diskusijos tampa beprasmėmis.
Daugelis Bulgarijos čalga hitų, aranžuotų ir atliktų Bulgarijos dainininkų, yra kilę iš Graikijos ar Turkijos. Pagal čalgos pasikartojančių temų ir ritmų muziką yra šokama. Toks šokimo stilius vadinamas kiuček (кючек).

Tekstas apie muziką Bulgarijoje paruoštas remiantis

• Р. Здравена Малдйева straipsniu „Bulgarian music“ iš Dragomir R. Radev internetinės svetainės “BulgariaFAQ“
• Etnomuzikos antropologės Розмари Стателова straipsniu „Седемте гряха на чалгата. Към антропология на етнопопмузиката“
• Българско хорово изкуство internetine svetaine
• Играта краси човека liaudies šokių svetainе internetе
• Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės „Sutartinių atlikimo tradicijos”, 2000 m.
• Laisvąja enciklopedija internete Wikipedia.org
• Bulgarų pasakojimais ir komentarais

Legenda apie arklio uodegą

Dar prieš susikuriant Bulgarijos valstybei jos teritorijoje gyveno trakai. Patys senovės bulgarai priklausė vienai Indoeuropiečių šeimos daliai, o konkrečiai kaukaziečiams, gyvenusiems Centrinėje Azijoje (Pamir ir Hindu Kush kalnų regionas tarp šiandieninio Afganistano ir Pakistano).
V–VI a. prasidėjus Didžiajam tautų kraustymuisi, senovės bulgarų gentis įsiveržė į šiaurės Balkanus. Jų vadovas Chan Asparuch (Хан Аспарух), įžengęs į senovės trakų gyventą teritoriją nulipo nuo savo žirgo ir nukirto jam uodegą. Užrišo ją ant medinio stiebo ir įsmeigė į žemę sakydamas: „čia bus Bulgarija“.
Tad nuo 681 m. įkurta Bulgarija yra viena seniausių Europos valstybių.

Bulgarijos auksas auksu žiba

arba apie tai, ką mums paliko senovės bulgarai

Ištikimi skaitytojai bei Bulgarijos gerbėjai jau turėtų būti susipažinę su šalies istorija bei bulgarų kilme. Šįkart norėčiau apžvelgti tai, kuo gyveno čionykščių mūsų draugų pro-pro-proseneliai ir ką ilgus šimtmečius saugojo šis žemės lopinėlis Balkanuose. Kitaip tariant, kviečiu susipažinti su Bulgarijoje rastu (iki šiol) LOBIU.

TRAKŲ PALIKIMAS
Iš archeologinių tyrinėjimų galima daryti išvadą, kad itin daug aukso dirbinių yra palikę bulgarų protėviai trakai. Jie kūrę neįtikėtinus meninius ir architektūrinius šedevrus. Daugelis pripažįsta, kad trakų meno, klestėjusio nuo bronzos amžiaus pradžios iki antikos pabaigos, didybė stulbinanti.

Kontekste išsiskiria: Panagiurište aukso lobis (Панагюрското златно съкровище), Rogozen lobis (Рогозенското съкровище), Valčitran aukso lobis (Вълчитрънско златно съкровище), Borovo sidabro lobis (Боровско сребърно съкровище), Vraca lobis (Врачанско съкровище) ir kt. Vertingos rafinuotumu ir dekoracijomis yra Kralevsko aukso brangenybės (Кралевско златно съкровище), Letnica brangenybės (Летнишко съкровище), Lukovit sidabro lobis (съкровището от Луковит).

Trakų auksas. Nuotrauka iš www.yomexbg.com  galerijos

Tiesa, labai dažnai turistams rekomenduojama aplankyti Aleksandrovo kapą Haskovo regione (Александровската гробница, Хасково, IV a. pr. Kr), kuris atspindi anų dienų trakų pasaulėjautą.

Aleksandrovo kapas. Nuotrauka iš www.haskovo.bg galerijos

Kiti karališki trakų miestai: Kabile (Кабиле) ir Seuthopolis. Jų liekanos intriguoja antikinių statinių technikos detalėmis ir meniniais metodais. 

Beje, Juodosios jūros pakrantėse buvusios graikų kolonijos Odessa (šiandieninė Varna), Apollonia (Sozopolis), Messembria (Nesebaras), Dionysopolis (Balčik) – taip pat senovės trakų civilizacijos išvystyti miestai.

Per kelerius paskutinius metus Bulgarijos archeologų iškasti radiniai pažymėti įvairiomis sensacijomis. Didžiulio susidomėjimo sulaukė Starosel trakų kulto centras (тракийски култови съоръжения край Старосел), Perperikon (Перперикон) .

PATYS PAČIAUSI ARCHEOLOGINIAI RADINIAI BULGARIJOJE

LOVEČ/ЛОВЕЧ

Letnica brangenybės (IV a. pr. Kr.)/Летнишко съкровище

Letnica brangenybės. Nuotrauka iš http://tourismbulgaria.com galerijos

Atvertos 1963 m. Letnica mieste, 36 km nuo Lovečo.
Rastame lobyje arklio vadžios (trakų tipo) ir sidabriniai arklių balnojimo įrangos priedai (pakinktai, vadžios, krūtinės žabangos, balno ir arklio karčių papuošimai).

Išskaitomuose radinio ornamenuotose ir įvairių scenų aplikacijose susimaišo graikų ir trakų mitologijos pagrindai. Lobis pristato, taip vadinamo, trakų animalistinio stiliaus meną.

Lukovit trakų brangenybės (IV a. pr. Kr.)/съкровището от Луковит
Rastos netoli Lukovit, 1953 m.
Tai 3 ąsočiai, 9 stikliniai buteliai, metaliniai pakinktai ir kiti sidabro gaminiai arkliams su nuostabiai stilizuotais raitelių ir gyvūnų piešiniais.

PAZARČIK/ПАЗАРЧИК

Panagiurište aukso lobis (IV-III a. pr. Kr.)/Панагюрското златно съкровище

Panagiurište aukso lobis. Fotogr. aut. Dimitar Karaboičev (Димитър Карабойчев)

Rastas 1949 m. 2 km į pietus nuo Panagiurište miesto.

Tai neįprastų formų ir meninio tobulumo aukso dirbinių lobis, prisikiriamas trakams.
Sveria 6 kg. Jame 9 indai: 4 ritonai, 3 maži ąsotėliai, amfora ir stikliniai buteliai.
Panagiurište lobis buvo pristatinėjamas įvairiose parodose visame pasaulyje.

PLEVEN/ПЛЕВЕН

Valčitran aukso lobis/ Вълчитрънско златно съкровище
Atvertas 1924 m. netoli Valčitran kaimo (Вълчитрън), 22 km į pietryčius nuo Pleven miesto.
Lobis susideda iš 13 skirtingų dydžių ir formų indų (iš aukso su natūralaus sidabro priemaišom). Manoma, kad tai sakraliniai indai, susiję su Gamtos ir ypač Saulės kultu.
Rastas lobis svėrė 12,5 kg.

RAZGRAD/РАЗГРАД

Sveštari trakų kapas (IV-III a. pr. Kr.)/Свещарската гробница

Sveštari kapavietė. Nuotrauka iš www.encyclopedia.bg

Tai „Sborianovo” istorinis ir architektūrinis rezervatas. Randasi 7 km nuo Isperih miesto (Исперих), tarp Sveštari ir Malak Porovets kaimų (Свещари и Малък Поровец).

Sveštari trakų kapas – unikalus trakų kultūros monumentas, išsiskiriantis aukšto lygio architektūra ir dekoracijomis. Kapą sudaro koridorius ir 3 premisos. Kiekviena jų atskirtos skliautais, o įėjimai dekoruoti aukštu karnyzu, kurio reljefe pavaizduota jaučio galva, vainikai ir rozetė.

Centrinės kapinių koplyčios sienose – 10 kariatidžių skulptūrų. Pakeltomis rankomis jos simboliškai remia skliautų blokus.

Viskas šiame kape liudija apie senovės trakų skulptorių ir menininkų lygį bei skonį.
Kapas, atvertas 1982 m., šiandien yra įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sąrašą.

RUSE/РУСЕ

Borovo sidabro lobis/Боровско сребърно съкровище
Atidengtas 1974 m. Borovo miesto (Борово) žemėse, 7 km nuo Biala (Бяла), Ruse (Русе) regione.
Taip pat žinomas kaip Ruse lobis.
Turtingai išdirbtas lobis susideda iš 3 ritonų, ąsočio ir kruopščiai dekoruotų taurės indų.

SILISTRA/СИЛИСТРА

Silistra skliautuotas kapas (IV a.)/Силистра гробница
Dėl išskirtinės sienų tapybos, Silistra kapas yra laikomas vienu ženkliausių vėlyvosios antikos tapybos monumentų Bulgarijoje.

Silistra kapavietė. Nuotrauka iš www.visittobulgaria.com galerijos

Tai ketvirtainė koplyčia su freskomis ant sienų ir skliautų.

HASKOVO/ХАСКОВО

Mezek kupolinis kapas (IV a. pr. Kr.)/Мезек куполната гробница
Atidengtas Maltepe piliakalnyje 1931 m., Haskovo trakų nekropolyje. Randasi 1 km į pietryčius nuo Mezek kaimo (Мезек), apie 10 km į pietryčius nuo Svilengrado (Сливенград).
Nekropolis buvo skirtas vietiniam trakų valdytojui. Pastatytas iš skaptuotų akmenų. Jame – 20,65 m ilgio dengtas koridorius, 2 kvadratinės skirtingo dydžio premisos ir apvalus, į avilį panašus kupolas. Koplyčios apačioje randasi akmeninė lova.
Įėjimas uždaromas liūto galvomis dekoruotomis bronzinėmis, 2 sparnų durimis.
Kapavietėje rasti aukštos meninės ir istorinės vertės aukso, sidabro ir bronzos gaminiai.

STARA ZAGORA/СТАРА ЗАГОРА

Kazanlak kapas/Казанлъшка гробница

Kazanlak kapo kupolas. Nuotrauka iš www.encyclopedia.bg

Ši vietovė 1979 m. buvo prijungta prie UNESCO saugomų pasaulio kultūros paveldo objektų. Šiandien ji puikuojasi lankomiausių kultūros taškų Bulgarijoje sąraše.

Kazanlak kapas – trakų kapas, datuojamas IV-III a. pr. Kr.
Kapas susideda iš priešrūmių, koridoriaus ir kapinių koplyčios (su panašiu į avilį kupolu).
Kapinių koplyčios ir koridoriaus sienų tapyba yra, beabejo, išskirtinės meninės vertės. Tai darbai su įspūdingomis kompozicijomis, tinkamai suderintomis spalvomis. Senovės menininkas taip pat paliko išskirtinai vertingą informaciją apie Trakijos aristokratijos rūbus, ginklus, gyvenimo būdą ir papročius. Piešiniuose vaizduojamos kovos scenos tarp dviejų skirtingų genčių. Iš vaizdinių matomi jų rūbai ir apsiginklavimo technika.

Kazanlak kupolo tapyba

Piešiniuose, esančiuose priešais įėjimą į koplyčią, vaizduojamas Trakijos valdytojas ir jo žmona. Jie yra apsupti artimųjų ir tarnų, kurie laiko vaisius ir laidotuvių dovanas. Tai padeda susidaryti vaizdą apie tuometines laidojimo tradicijos ir išskirtinį dėmesį, skirtą valdytojo rango asmeniui.
Kazanlak slėnis (dar žinomas Rožių slėnio vardu) tapo populiarus 1990 m., kai čia buvo atkasti nauji kapai, pristatantys trakų kultūros evoliuciją. Nuo tada Bulgarija ir pasaulis pradėjo kalbėti apie Trakijos karalių slėnį.

ŠUMEN/ШУМЕН

Madara Raitelis/Мадарски Конник 

Madara raitelis

Randasi netoli Madara kaimo, Šumen regione.

Šis reljefas uoloje yra ženkliausias ankstyvųjų viduramžių Bulgarijos monumentalus meno kūrinys ir vienintelis toks Europos kultūros istorijoje. Reljefo kompozicijoje: piemens lanką laikantis raitelis, paskui jį bėgantis šuo, šliaužianti gyvatė ir šuoliuojantis liūtas. Manoma, kad monumentas simbolizuoja ankstyvosios Danubijos valdytojų pergalę.
Vėliausieji tyrimai interpretuoja, kad raitelio, šuns ir liūto pozicijos reljefo kompozicijoje atitinka Saulės, Mėnulio ir Liūto žvaigždyno padėtį pagrindinės ževaigždės Regulas atžvilgiu 165 m. (Gyvatės metais). Tokia interpretacija įrodo buvusios bulgarų civilizacijos aukštą lygį.
Madara Raitelio reljefas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo apsaugos sąrašą.

TARGOVIŠTE/ТАРГОВИЩЕ

Kralevsko aukso bangenybės (IV-III a. pr. Kr.)/Кралевско златно съкровище
Rastos netoli Kralevo kaimo, 14 km į pietvakarius nuo Targovište, Veliki Preslav kelyje.
Lobį sudaro rafinuoti kūno papuošalai ir dekoracijos, mistiniais paveikslais iliustruoti arklių pakinktai.

VIDIN/ВИДИН

Magura olos piešiniai/пещерата Магура

Piešiniai Magura oloje. Fotogr. aut.: Nk, šaltinis wikipedia.org

Unikalūs raižiniai Magura oloje randasi šiaurės vakaruose nuo Belogradčik (Белоградчик). Tai iki šiandien likę Balkanų pusiasalio priešistoriniai meno šedevrai.
Piešiniuose matyti žmogaus figūros, keisti gyvūnai, augalai, linijos, laiptai ir kiti sunkiai identifikuojami ženklai.

Ola susideda iš kelių salių. Mažojoje kulto salėje (sanctuarium) randasi seniausi ir įdomiausi piešiniai. Ten jie sudaryti keliomis grupėmis: mistiniai šokiai, medžioklės scenos ir kt. Specialistams ypatingai svarbus atrodo nupieštas saulės fazių keitimosi kalendorius. Jame vaizduojami ryškūs ženklai, atitinkantys 366 dienas ir ženklinantys astronominius faktus (tokius kaip žiemos ir vasaros saulėgrąžas, pavasario ir rudens lygiadienius).

VRACA/ВРАЦА

Rogozen lobis (V-IV a. pr. Kr.)/Рогозенското съкровище

Ąsotis iš Rogozen lobio. Nuotrauka iš www.goldensands.bg galerijos

Rogozen lobis atvertas Rogozen kaime (Рогозен), Vraca raj. (Враца) 1985 m.
Tai didžiausias bulgarų žemėse rastas trakų lobis. Jį sudaro 165 sidabriniai (su aukso priedais) indai. Visi objektai pasižymi detaliu dekoru: rafinuoti lapai, lotoso žiedai ir šakelės, įvairių rūšių gyvūnai (nuo realių paukščių ir šunų iki fantastiškų grifonų, sparnuotų monstrų liūto kūnais, galvomis ar erelio sparnais), pegasai ir kitos keistos būtybės. Tokie reljefai, pristatantys mitologines scenas, pasakoja mums apie tuometinį žmonių gyvenimo būdą ir požiūrį į kai kuriuos reiškinius.

Vraca lobis kapavietėje/Врачанско съкровище
Tai vienas įstabiausių trakų monumentų šiaurės-vakarų Bulgarijoje.

Vraca lobis. Nuotrauka iš www.goldensands.bg galerijos

Kapavietėje randasi jaunos kilmingos moters kapas. Kapas yra medinis, o tai išskirtinis faktas archeologijoje, nes dauguma to paties periodo (IV a. pr. Kr.) kapų buvo daryti iš akmens arba plytų. Šalia moters rastas pastatytas veidrodis, auksinių auskarų ir molinių indų liekanos. Taip pat šalia jos guli dar vienas vyro skeletas, manoma, kad kario, nes prie jo padėtas bronzinis skydas, daugiau kaip 100 strėlių ryšulys, geležinis kandelabras, sidabriniai indai.

Vraca lobis. Nuotrauka iš www.goldensands.bg galerijos

Kapavietės prieangyje rastas vežimas su 4 ratais ir 2 arklių, nužudytų specialiai laidotuvėms, pakinktai. Šalia vežimo buvo dar vieno arklio skeletas, greičiausiai priklaususio sargui, reguliavusiam vežimą. Ant arklio griaučių rasta įvairių ginkluotės detalių ir sidabrinių sagų. Radinių analizė leidžia tvirtinti, kad objektai tiesiogiai susiję su trakų aristokratija, nes jų taikomajame mene maišėsi persų, graikų ir vietinio meno kryptys.

VELIKO TURNOVO/ВЕЛИКО ТЪРНОВО

Hotnitsa lobis (4100 m. pr.kr.)/Хотнишко съкровище

Hotnica lobis. Nuotrauka iš www.goldensands.bg galerijos

Rastas netoli Hotnitsa kaimo (Хотница), apie 14 km į šiaurės vakarus nuo Veliko Turnovo (Велико Търново).

Identifikuojamas kaip seniausias aukso radinys Balkanuose. Sveria apie 310 g ir susideda iš 44 aukso objektų: 30 mažų žiedų, kunigo vėrinio, spiralinių apyrankių ir 4 antropomorfinių amuletų. Per kasinėjimus rasti įvairių statinių (tvirtovių, šventovės ir dirbtuvių) kauliniai puošybos elementai.

PABAIGA, bet taip pat svarbi:
Faktas: anksčiausi antikos pėdsakai Bulgarijoje rasti „Bačo Kiro“ oloje, netoli Drianovo Vienuolyno centrinėje šalies dalyje (пещера „Бачо Киро“, Дряновски манастир). Kokie radiniai? Tai iš viduriniojo ir vėlyvojo Paleolito (senojo akmens) amžiaus laikų likę titnago ir kaulų darbo įrankiai bei keramika.

Vertingų, dar žalvario amžiaus aukso dirbinių rasta Varnos nekropolyje (Bарненски некропол), atvertame  1972 m.
Nekropolyje rasta 294 kapų su žmogaus kaulų liekanomis bei aukso ir vario dirbiniais: papuošalais, darbo įrankiais, o taip pat keramika. Manoma, kad šie radiniai yra seniausias techniškai apdorotas auksas Europoje bei pasaulyje, datuojami V tūkst. pab. - IV tūkst. pr. Kr.
Kai kuriuose kapuose rastos tik molinės žmonių kaukės, puoštos auksinėmis detalėmis.

Auksas iš Varnos nekropolio. Nuotrauka iš www.goldensands.bg galerijos

Informacija apie archeologinius radinius Bulgarijoje atrinkta remiantis

• Bulgarijos kelionių tinklaviete „Bulgaria Travel: Welcome to Bulgaria”
• Auksinių Kopų miesto Bulgarijoje informacinės svetainės internete galerija
• Bulgarų pasakojimais ir nuorodomis