Čia rasite aprašytus dažniausiai lankomus objektus, esančius Bulgarijos šiaurės rytuose. Tarp jų ir viena seniausių Bulgarijos sostinių Veliko Turnovo!
Arbanasi architektūros-istorijos muziejus/Арбанаси архитектурно-исторически комплекс
Randasi 4 km nuo Veliko Turnovo (Велико Търново).
Randasi 4 km nuo Veliko Turnovo (Велико Търново).
![]() |
Arbanasi miestas-muziejus. Nuotr. Plamen Petkov (Пламен Петков), www.ImagesFromBulgaria.com |
Arbanasi, įkurtas XV a., po šimtmečio išsiplėtė ir išsivystė į atraktyvią gyvenvientę. Jos gyventojai vertėsi amatais, kurių dirbiniai buvo žinomi visoje Osmanų Imperijoje ir Centrinėje Europoje. Arbanasi klestėjimas tęsėsi iki XVIII a. pab., kol nebuvo suniokotas plėšikų įsiveržimų.
Arbanasi kaime šiandien viskas autentiška: unikali namų architektūra, senoviškos siauros gatvelės, geriamieji fontanai, besitęsiančių namų fasadų tapyba, ikonos ir originalūs ikonostasai bažnyčiose ir vienuolyne. Arbanasi senų laikų atmosferą pagyvina atraktyvios turistams skirtos paslaugos.
Arbanasi kaime šiandien viskas autentiška: unikali namų architektūra, senoviškos siauros gatvelės, geriamieji fontanai, besitęsiančių namų fasadų tapyba, ikonos ir originalūs ikonostasai bažnyčiose ir vienuolyne. Arbanasi senų laikų atmosferą pagyvina atraktyvios turistams skirtos paslaugos.
Lankytinos vietos
- Konstancalievata namas/Констанцалиевата къща – XVII a. akmenų blokų, monumentalios architektūros tvirtovė. Joje buvęs sargybos gyvenamasis butas, tarnautojų kambarys, rūsys, daiktų sandėlis, stabili slėptuvė.
![]() |
Konstancalievata namas. Fotografijos šaltinis www.arbanassibg.com |
- Hadžiilievata namas (Хаджиилиевата къща, XVII a.)
– 2 aukštų statinys. Tai tipiškas Arbanasi kaimo turtingųjų namų pavyzdys. Viduje randasi erdvi virtuvė su didele laužaviete ir mūrine krosnimi duonai kepti bei gyvenamosioms patalpoms šildyti.
- „Kristaus gimimo“ cerkvė (църквата „Рождество Христово“) datuojama XV a. ir yra seniausia bei įdomiausia Arbanasi cerkvė. Statyta keliais skirtingais laikmečiais. Cerkvėje randasi dėmesio vertas ikonostasas – vienas seniausių medžio drožybos pavyzdžių Bulgarijoje.
Tai viena lankomiausių olų Bulgarijoje. Ji randasi į vakarus nuo Drianovo vienuolyno (Дряновски манастир), netoli Andaka vandens olos (Андъка).
![]() |
Bačo Kiro ola. Fotogr. Cvetan Ostromski (Цветан Остромски) |
Olos ilgis siekia 3 500 m.
Archeologų geriausiai išstudijuota pirmoji salė – „Prieškambaris“ („Предверието“). Joje rasta įvairių žmogaus buvimo pėdsakų, viduriniuoju ir vėlyvuoju Paleolitu datuojamų darbo įrankių.
Bačo Kiro oloje taip pat „auga“ įvairios kalkakmenio formos: stalagmitai, stalaktitai, stalaktonai, kalonai.
Archeologų geriausiai išstudijuota pirmoji salė – „Prieškambaris“ („Предверието“). Joje rasta įvairių žmogaus buvimo pėdsakų, viduriniuoju ir vėlyvuoju Paleolitu datuojamų darbo įrankių.
Bačo Kiro oloje taip pat „auga“ įvairios kalkakmenio formos: stalagmitai, stalaktitai, stalaktonai, kalonai.
Randasi apie 10 km į pietus nuo Rusės miesto (Русе), netoli Basarbovo kaimo (село Басарбово), ant Rusenski Lom (Русенски Лом) upės krantų esančiose uolose.
Iš istorinės vienuolyno informacijos suprantama, kad XV a. Bassaraba vienuolynas – tai buvęs 14 ūkių kaimas. Pastoviai griautas ir perstatinėtas vienuolynas persikėlė į uolų nišas, kuriose, pasak legendos, „didžiai gerbiamas Dimitrij jau seniai leisdavęs naktis“.
Įspūdingai atrodo uoloje įrengta cerkvė (4,5 m x 8,6). Joje ypač išsiskiria medinis ikonostasas (1941 m.) ir didelė, šventojo gyvenimą iliustruojanti, ikona (1803 m.). Priešais cerkvę yra 2 vienuolių celės, kur vienoje jų gyveno vienuolis Hadzhi Kristan (vienuolyno abatas).
Vienuolyno kieme iškastas gydomojo vandens šulinys.
Įspūdingai atrodo uoloje įrengta cerkvė (4,5 m x 8,6). Joje ypač išsiskiria medinis ikonostasas (1941 m.) ir didelė, šventojo gyvenimą iliustruojanti, ikona (1803 m.). Priešais cerkvę yra 2 vienuolių celės, kur vienoje jų gyveno vienuolis Hadzhi Kristan (vienuolyno abatas).
Vienuolyno kieme iškastas gydomojo vandens šulinys.
Randasi Šiaurės Bulgarijoje, 5 km nuo Drianovo (Дряновo) ir 15 km nuo Gabrovo (Гaброво).
Tai veikiantis vyrų vienuolynas.
Atidarytas Antrosios Bulgarijos valstybės metais. Turkų vergijos laikotarpiu 2 kartus sugriautas ir apiplėštas. Atstatytas 1845 m.
Tai veikiantis vyrų vienuolynas.
Atidarytas Antrosios Bulgarijos valstybės metais. Turkų vergijos laikotarpiu 2 kartus sugriautas ir apiplėštas. Atstatytas 1845 m.
Randasi 8 km į pietus nuo Gabrovo (Габрово) miesto, 3 km nuo kelio besišakojančio į Šipka kalnus (Шипка).
Pastatytas (1963-1970 m.). Tai vienintelis tokio tipo muziejus Pietryčių Europoje, pavadintas senuoju Jantra upės vardu.
0,7 ha ploto muziejuje demonstruojama Bulgarijos tautinio atgimimo periodo architektūra, gyvenimo būdas ir amatai. Muziejuje galima įsigyti meno dirbinių, apžiūrėti amatų turgų, kepyklą, vandens malūnus, tiltus, geriamuosius fontanus, bokšto laikrodį.
Pastatytas (1963-1970 m.). Tai vienintelis tokio tipo muziejus Pietryčių Europoje, pavadintas senuoju Jantra upės vardu.
![]() |
Etnografinis muziejus “Etar”. Fotogr. BloodIce, šaltinis wikipedia.org |
Autentiška XVIII a. ir XIX a. atmosfera kuriama iš artimųjų kaimų surinktais ir meistriškai sukomponuotais originalios architektūros statiniais.
Centrinės Bulgarijos miestas.
Dėl juokingų istorijų apie Gabrovo gyventojus, miestas dažnai vadinamas „Bulgarijos humoro sostine”. Garsūs juokai apie beuodegius katinus ar gabrovičių „svetingumą”. Tai vienintelis miestas, turintis paminklą upėje, kosmosą žemėje, laivą miške ir medį kelyje. Juokaujama, kad „net sunaikinus Žemę, gabrovičiai turės kur gyventi. Jie turi savo nuosavą planetą“.
Dėl juokingų istorijų apie Gabrovo gyventojus, miestas dažnai vadinamas „Bulgarijos humoro sostine”. Garsūs juokai apie beuodegius katinus ar gabrovičių „svetingumą”. Tai vienintelis miestas, turintis paminklą upėje, kosmosą žemėje, laivą miške ir medį kelyje. Juokaujama, kad „net sunaikinus Žemę, gabrovičiai turės kur gyventi. Jie turi savo nuosavą planetą“.
![]() |
Gabrovo miesto cerkvė. Fotogr. Svik, šaltinis wikipedia.org |
Lankytinos vietos
- Švietimo muziejus
- Etnografijos muziejus „Etar“ (žr. „Etar“ Etnografijos muziejus/Етнографски музей „Етър“)
Septyni Gabrovo „stebuklai“:
- Paminklas Jantra upėje – Gabrovo miesto įkūrėjo Račo Kovača (Рачо Ковача) paminklas.
- Kosmosas žemėje – tai 20-ame pastato aukšte įkurta poilsio aikštelė-kavinė „Kosmosas”.
- Laivas miške – laivo formos plaučių ligų ligoninė, esanti miškingoje vietoje.
- Medis vidury kelio – šimtametis medis netoli Račo Kovača (Рачо Ковача) paminklo.
- Kopėčios į niekur – laiptai tarp medžių (netoli Kultūros namų).
- Planeta „Gabrovo” (Asteroidas 2206-Gabrovo).
- Trys madam po vandeniu – trijų nuogų, besimaudančių moterų skulptūra, esanti priešais „Jantra” viešbutį.
- Raiteliai, ant Kultūros namų.
- Paminklas Jantra upėje – Gabrovo miesto įkūrėjo Račo Kovača (Рачо Ковача) paminklas.
- Kosmosas žemėje – tai 20-ame pastato aukšte įkurta poilsio aikštelė-kavinė „Kosmosas”.
- Laivas miške – laivo formos plaučių ligų ligoninė, esanti miškingoje vietoje.
- Medis vidury kelio – šimtametis medis netoli Račo Kovača (Рачо Ковача) paminklo.
- Kopėčios į niekur – laiptai tarp medžių (netoli Kultūros namų).
- Planeta „Gabrovo” (Asteroidas 2206-Gabrovo).
- Trys madam po vandeniu – trijų nuogų, besimaudančių moterų skulptūra, esanti priešais „Jantra” viešbutį.
- Raiteliai, ant Kultūros namų.
Ivanovo uolėtosios cerkvės/Ивановските скални църкви
Randasi ant Rusenski Lom (Русенски Лом) upės krantų, apie 20 km nuo Rusės (Русе).
1979 m. uolėtosios cerkvės įtrauktos į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sąrašą.
Randasi ant Rusenski Lom (Русенски Лом) upės krantų, apie 20 km nuo Rusės (Русе).
1979 m. uolėtosios cerkvės įtrauktos į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sąrašą.
Uolėtosios cerkvės – tai dalis uolėtojo Ivanovo vienuolyno, įrodančio didelės Hesychast vienuolių kolonijos klestėjimą XIII-XIX a. Vietiniai šioms vietoms suteikė liaudiškus vardus – Bažnyčia, Dievo Slėnis, Bažnyčia padengta Žeme, Sugriuvusi Bažnyčia, Raidės (vieta su išsilaikiusiom inskripcijom ir ženklais).
Lankytojams pasiekama Švč. Mergelės cerkvė. Tai uoloje esanti 16 m ilgio, 4 m pločio ir 2,15 m aukščio cerkvė su maža koplyčia.
Randamos uolėtojo vienuolyno celių liekanos. Sienų tapyba cerkvėje laikoma labiausiai išsiskiriančiu Bulgarijos viduramžių meno pasiekimu.
Lankytojams pasiekama Švč. Mergelės cerkvė. Tai uoloje esanti 16 m ilgio, 4 m pločio ir 2,15 m aukščio cerkvė su maža koplyčia.
Randamos uolėtojo vienuolyno celių liekanos. Sienų tapyba cerkvėje laikoma labiausiai išsiskiriančiu Bulgarijos viduramžių meno pasiekimu.
Randasi 18 km nuo Veliko Turnovo (Велико Търново), netoli Kapinovo kaimo (Капиново село). Šis vienuolynas yra labai susijęs su buvusios sostinės, Veliko Turnovo, „žydėjimu“ ir likimu. Vieni istorikai mano, kad XIII a. vienuolyno fundatoriumi buvęs Caras Asen I (Цар Асен I), kiti, kad – Caras Konstantin Tih Asen (Цар Константин Тих Асен).
![]() |
Kapinovo vienuolynas. Fotogr. šaltinis www.bulgarianmonastery.com |
Seniausias vienuolyno pastatas – apsidinė cerkvė. Joje randasi 1272 m. datuojama skripta. Tai įrodo, kad vienuolyno tais metais jau tikrai būta. Kita data skripte, 1789 m. žymi vykusius vienuolyno atnaujinimo darbus.
Bažnyčios planas atkartoja Arbansi (Арбанаси) cerkvės planą, kuris priklauso cilindrinės arkos ir bekupolės bazilikos tipui. Ikonostasas viduje taip pat kartoja minėtos cerkvės ikonostasų frizų stilių.
Kiti vienuolyno statiniai koncentruoti rytinėje komplekso dalyje. 2 aukštų sparnai konstruoti 1856 m.
Bažnyčios planas atkartoja Arbansi (Арбанаси) cerkvės planą, kuris priklauso cilindrinės arkos ir bekupolės bazilikos tipui. Ikonostasas viduje taip pat kartoja minėtos cerkvės ikonostasų frizų stilių.
Kiti vienuolyno statiniai koncentruoti rytinėje komplekso dalyje. 2 aukštų sparnai konstruoti 1856 m.
„Madara raitelis“/„Мадарският конник“
Reljefas, išskobtas 23 m aukštyje ant vertikalios Madara kalnų uolos. Tai ženkliausias ankstyvųjų viduramžių Bulgarijos meno monumentas ir vienintelis toks Europoje. 1979 m. įtrauktas į UNESCO saugomų pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.
Reljefas, išskobtas 23 m aukštyje ant vertikalios Madara kalnų uolos. Tai ženkliausias ankstyvųjų viduramžių Bulgarijos meno monumentas ir vienintelis toks Europoje. 1979 m. įtrauktas į UNESCO saugomų pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.
Reljefo kompozicijoje: piemens lanką laikantis raitelis, paskui jį bėgantis šuo, šliaužianti gyvatė ir šuoliuojantis liūtas. Manoma, kad monumentas simbolizuoja ankstyvosios Danubijos valdytojų pergalę.
Vėliausieji tyrimai interpretuoja, kad raitelio, šuns ir liūto pozicijos reljefo kompozicijoje atitinka Saulės, Mėnulio ir Liūto žvaigždyno padėtį pagrindinės žvaigždės Regulas atžvilgiu 165 m. (Gyvatės metais). Tokia interpretacija kiekvienam įrodo bulgarų civilizacijos aukštą lygį.
Vėliausieji tyrimai interpretuoja, kad raitelio, šuns ir liūto pozicijos reljefo kompozicijoje atitinka Saulės, Mėnulio ir Liūto žvaigždyno padėtį pagrindinės žvaigždės Regulas atžvilgiu 165 m. (Gyvatės metais). Tokia interpretacija kiekvienam įrodo bulgarų civilizacijos aukštą lygį.
„Pliska“ Nacionalinis istorijos ir archeologijos rezervatas/Националният историко-археологически резерват „Плиска“
Vienas, labiausiai išsiskiriančių viduramžių miestų, įkurtas 681m. Bulgarijos valstybės pirmoji sostinė. Ji atkreipia dėmesį tiek gyvenamųjų namų architetūra, tiek fortifikacijos sistema, tiek dydžiu. Viduramžiais tai buvo miestas didesnis ir už Londoną, ir Paryžių. Užėmė 23 kv. km plotą.
Šiame mieste IX a. 60 deš. bulgarai priėmė Rytų stačiatikių tikėjimą (Boriso I iniciatyva (Борис I)). Pliskoje kilusi brolių Šv. Kirilo ir Metodijaus disciplina. Čia broliai įkūrė Pliska-Preslav rašybos mokyklą, kurioje aktyviai reiškėsi edukacinė ir rašybos veikla.
Nors 893 m. Caras Simeonas I (Цар Симеон I) sostinę perkėlė į Preslav, Pliska toliau vystėsi ir buvo laikoma kultūros, prekybos ir amatų centru.
Šiandien Pliskoje randamas gausus skaičius viešųjų statinių, bažnyčių, buvusios fortifikacijos sistemos liekanų.
Vienas, labiausiai išsiskiriančių viduramžių miestų, įkurtas 681m. Bulgarijos valstybės pirmoji sostinė. Ji atkreipia dėmesį tiek gyvenamųjų namų architetūra, tiek fortifikacijos sistema, tiek dydžiu. Viduramžiais tai buvo miestas didesnis ir už Londoną, ir Paryžių. Užėmė 23 kv. km plotą.
Šiame mieste IX a. 60 deš. bulgarai priėmė Rytų stačiatikių tikėjimą (Boriso I iniciatyva (Борис I)). Pliskoje kilusi brolių Šv. Kirilo ir Metodijaus disciplina. Čia broliai įkūrė Pliska-Preslav rašybos mokyklą, kurioje aktyviai reiškėsi edukacinė ir rašybos veikla.
Nors 893 m. Caras Simeonas I (Цар Симеон I) sostinę perkėlė į Preslav, Pliska toliau vystėsi ir buvo laikoma kultūros, prekybos ir amatų centru.
Šiandien Pliskoje randamas gausus skaičius viešųjų statinių, bažnyčių, buvusios fortifikacijos sistemos liekanų.
![]() |
Senoji bazilika Pliskoje. Fotogr. Svilen Enev (Свилен Енев) |
Labiausiai gyvenvietėje išsiskiria Didžioji Bazilika (Голямата базилика) – monumentaliausia viduramžių Bulgarijos cerkvė (99 m ilgio ir 29,5 m ploto), esanti 1,5 km į šiaurės rytus nuo rytinių miesto vartų.
Pagal radinius sprendžiama, kad miesto tvirtovė statyta iš didelių taisyklingos formos akmens blokų. Kiekvienoje sienoje buvo įstatyti monumetalūs vartai.
Taip pat įspūdingai atrodo Sosto salė, dar vadinama „Didžiaisiais Rūmais“. Tai geriausiai išsilaikęs miesto statinys. Šiuose rūmuose Bulgarijos valdovai priiminėjo svečius ir pasiuntinius iš užsienio, atlikinėjo įvairias ceremonijas.
Bulgarijos valdytojų rezidencija – labiausiai komplikuotos kompozicijos architektūros pastatas. Rezidencija, turinti viduje uždarą kiemelį, statyta iš plytų. Šiaurinėje pusėje prijungti Mažieji Rūmai – reprezentyviausias statinys tvirtovėje, gyvenamųjų patalpų korpusas.
Konkretus paminklas, bylojantis senosios Bulgarijos valstybės įkūrimą yra kolona, pastatyta 812 m. Krumovite (Крумовите) pergalei pagerbti.
Nors Pliskoje nėra didelių matmenų statinių, miesto urbanizacijos pobūdis (šildymo instaliacijos grindyse, vandens tiekimas ir kanalizacija) šį trūkumą kompensuoja.
Pagal radinius sprendžiama, kad miesto tvirtovė statyta iš didelių taisyklingos formos akmens blokų. Kiekvienoje sienoje buvo įstatyti monumetalūs vartai.
Taip pat įspūdingai atrodo Sosto salė, dar vadinama „Didžiaisiais Rūmais“. Tai geriausiai išsilaikęs miesto statinys. Šiuose rūmuose Bulgarijos valdovai priiminėjo svečius ir pasiuntinius iš užsienio, atlikinėjo įvairias ceremonijas.
Bulgarijos valdytojų rezidencija – labiausiai komplikuotos kompozicijos architektūros pastatas. Rezidencija, turinti viduje uždarą kiemelį, statyta iš plytų. Šiaurinėje pusėje prijungti Mažieji Rūmai – reprezentyviausias statinys tvirtovėje, gyvenamųjų patalpų korpusas.
Konkretus paminklas, bylojantis senosios Bulgarijos valstybės įkūrimą yra kolona, pastatyta 812 m. Krumovite (Крумовите) pergalei pagerbti.
Nors Pliskoje nėra didelių matmenų statinių, miesto urbanizacijos pobūdis (šildymo instaliacijos grindyse, vandens tiekimas ir kanalizacija) šį trūkumą kompensuoja.
Preslav/Преслав
Tai antroji Bulgarijos sostinė (nuo 893 m.).
Kaip militarinė stovykla su tvirtovės rūmais ir įgula Preslav įkurtas IX a. pirmoje pusėje, valdant Chanui Omurtag (Хан Омуртаг, 814-831 m.). 893 m. Simeono I paskelbta sostine. Per trumpą laiką miestas tapo administraciniu, religiniu ir kultūriniu centru viduramžių Bulgarijoje. Iki 969 m. klestėjęs miestas-sostinė, šiandien tiesiogiai asocijuojasi su Bulgarijos Kultūros Aukso amžiumi.
Preslav miesto rūmai, pastatyti ant aukščiausios kalnų vietos, susideda iš 2 monumentalių statinių (Didžiųjų ir Mažųjų rūmų). Didieji Rūmai yra 35 x 22,5 m dydžio, pastatyti ant didelių akmens blokų. Pagal atidengtus architektūros detalių fragmentus galima spėti apie smulkias rūmų salės dekoracijas. Mažieji rūmai yra 16 m ilgio, taip pat statyti iš akmenų blokų.
Tai antroji Bulgarijos sostinė (nuo 893 m.).
Kaip militarinė stovykla su tvirtovės rūmais ir įgula Preslav įkurtas IX a. pirmoje pusėje, valdant Chanui Omurtag (Хан Омуртаг, 814-831 m.). 893 m. Simeono I paskelbta sostine. Per trumpą laiką miestas tapo administraciniu, religiniu ir kultūriniu centru viduramžių Bulgarijoje. Iki 969 m. klestėjęs miestas-sostinė, šiandien tiesiogiai asocijuojasi su Bulgarijos Kultūros Aukso amžiumi.
![]() |
Preslav “Apvaliosios cerkvės” liekanos. Fotogr. Nenko Lazarov (Ненко Лазаров) |
Apvalioji cerkvė (Кръгла църква, X a.) charakterizuojama originalia forma ir rafinuotomis plastinėmis dekoracijomis. Ji susideda iš rotondos, nartekso ir atriumo. Rotonda buvo dengta pusiau sferiniu kupolu, kurio forma papildomai akcentuota 12 plonų kolonų. Rotondos centre buvusi marmurinė sakykla.
Apie išskirtinį cerkvės dekoratyvumą byloja marmurinės kolonos, kapiteliai, stilizuotų akantų atbrailos, spalvotų plokščių inkrustacijos, keramikinės plokštės ir pan.
Preslave taip pat atidengtos skirtingų paskirčių statinių liekanos (būstų, amatų dirbtuvių, ateljė, pirčių).
Apie išskirtinį cerkvės dekoratyvumą byloja marmurinės kolonos, kapiteliai, stilizuotų akantų atbrailos, spalvotų plokščių inkrustacijos, keramikinės plokštės ir pan.
Preslave taip pat atidengtos skirtingų paskirčių statinių liekanos (būstų, amatų dirbtuvių, ateljė, pirčių).
Lankytinos vietos
- Rusų kareivių kapas-mauzoliejus (Мавзолей-костница на руските войни), skirtas žuvusiems Razgrado miesto gynimo metu atminti. Randasi „Възраждане“ aikštėje. Nuo 1967 m. paskelbtas valstybinės reikšmės kultūros paminklu. Mauzoliejus pastatytas pagal austrų architekto Friedrich Grünanger projektą.
- Archeologijos rezervatas „Abritus“ („Абритус“) – vienas iš šimto nacionalinių turizmo objektų Bulgarijoje.
Abritus rezervatas turtingas romėnų, trakų ir viduramžių bulgarų kultūros paminklais. Jie suskirstyti į 3 grupes: šventuosius, antkapinius, architektūrinius. Pagrindinę jų dalį užima II-III a. romėnų epochos palikimas iš vėlyvosios antikos laikų. Likusieji paminklai priklauso vėlyviesiems viduramžiams (XVIII-XIX a.), ir tai yra antkapiai su krikščioniškais, musulmoniškais ir armėniškais užrašais.
![]() |
“Arbitus” Razgrade. Fotografijos šaltinis Istorijos muziejus Razgrade |
Lankomiausia rezervato dalis – 15 ha ploto antikinis miestas Abritus (Абритус). Tai tarptautinio populiarumo miestas. Jo tyrinėjimai yra svarbus įnašas į Bulgarijos istoriografijos ir kultūros vystymąsį.
Ruse/Русе
Miestas įkurtas Romos Imperijos laikais, seniau vadintas Sexaginta Prista, kas reiškė „60 laivų uostą“.
Rusėje verta apžiūrėti italų projektuotus senovinius statinius, Vienos architektų neoklasicizmo ir secesijos stiliaus architektūrą. Virš 200 Rusės statinių įrašyta į Bulgarijos kultūros paveldo sąrašą.
Miestas įkurtas Romos Imperijos laikais, seniau vadintas Sexaginta Prista, kas reiškė „60 laivų uostą“.
Rusėje verta apžiūrėti italų projektuotus senovinius statinius, Vienos architektų neoklasicizmo ir secesijos stiliaus architektūrą. Virš 200 Rusės statinių įrašyta į Bulgarijos kultūros paveldo sąrašą.
Lankytinos vietos
- Rusės centro Svoboda aikštė (пл. „Свобода“, liet. „Laisvė“). Joje randasi miesto simbolis – Laisvės paminklas. Rusės gyventojams tai susitikimo taškas bei patogus ir rami pasivaikščiojimų vieta.
- Šv. Trejybės cerkvė („Света Троица“) – seniausia cerkvė Rusėje, statyta 1632 m. (vergijos turkams metais). 1764 m. šventovė perstatyta, o 1797 m. vidus išpuoštas sgrafitu. Manoma, kad cerkvė statyta ant krikščioniškų katakombų bei viduramžių laikų cerkvės liekanų.
- Tautos Atgimimo Panteonas/Пантеонът на Възрожденците – valstybinės reikšmės paminklas-kapas. Pastatytas 1977 m. ant nuverstos „Visi šventieji“ cerkvės (църквата „Вси светии“). Jame palaidoti 39 bulgarai, pagerbti 453 žmonės, dalyvavę Botevo (Ботевата чета) ir Červena voda (Червено водската чета) kariniuose būriuose, Balandžio sukilime (Априлското въстание). Visų vardai surašyti viduje. Po paauksuotu kupolu dega amžinoji ugnis. 2001 m. Panteonas „krikščionizuotas“. Virš kupolo pastatyta Kristaus figūra ir atidaryta „Šv. Paisi Chilendarski“ („Св. Паисий Хилендарски“) koplyčia.
- Aukščiausias televizijos bokštas Balkanuose – Leventa viršukalnė (хълма Левента, už miesto). Bokštas kartu su antena siekia 198 m aukštį. Iš čia verta apžiūrėti miesto panoramą (107 m virš žemės). Esant geram matomumui galima pamatyti Karpatų kalnus Rumunijoje. Bokštas oficialiai atidarytas 1987 m. gegužės 7d.
Lankytinos vietos
- Istorijos muziejus/Историческият музей – archeologinėse ir etnografinėse ekspozicijose dominuoja miesto istoriją bylojantys eksponatai (nuo senovės iki šių laikų). Jame eksponuojami unikalūs romėnų ir viduramžių Bulgarijos kultūros paminklai. Šiandien kiekvienas jų laikomas nacionalinės vertės ir pasaulinės reikšmės objektu.
- Medžidi Tabija/Меджиди табия randasi šiek tiek į pietus nuo Silistros (Силистра). 1841-1853 m. tvirtovė pastatyta pagal vokiečių karo inžinieriaus Helmuth von Moltke planą. Tai tvirtovė su osmanų fortifikacijos sistema, naudota Krymo (1853-1856 m.) ir Rusų-turkų karo (1877-1878 m.) laikais. 1847 m. aplankyta sultono Abdul Medžid, kurio vardu ir pavadinta tvirtovė.
![]() |
“Medžidi Tabi” Silistroje. Fotografijos šaltinis www.silistra.bg galerija |
Srebarna rezervatas/Резерват Сребърна
Randasi 16 km į vakarus nuo Silistra (Силистра) miesto.
Tai biosferinis rezervatas su Srebarna ežeru ir jo apylinkėmis. Įkurtas retų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugai.
Tai biosferinis rezervatas su Srebarna ežeru ir jo apylinkėmis. Įkurtas retų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugai.
![]() |
Sreburna rezervatas. Fotografijos šaltinis www.silistra.bg galerija |
Šumen/Шумен
Miestas šiaurės rytų Bulgarijoje.
Per amžius Šumen buvo trakų, romėnų, bizantų ir bulgarų dvasinės ir materialinės kultūros lopšys. Netoli miesto randasi pirmosios 2 Bulgarijos valstybės sostinės: Pliska (Плиска) ir Preslav (Преслав). Taip pat kulto centras Madara (Мадара).
Miestas šiaurės rytų Bulgarijoje.
Per amžius Šumen buvo trakų, romėnų, bizantų ir bulgarų dvasinės ir materialinės kultūros lopšys. Netoli miesto randasi pirmosios 2 Bulgarijos valstybės sostinės: Pliska (Плиска) ir Preslav (Преслав). Taip pat kulto centras Madara (Мадара).
Lankytinos vietos
- Stačiatikių katedros koplyčia „Trys šventieji” („Св. Три Светители”).
- „Žengimo į dangų” bazilika.
- Tombul mečetė (Томбул джамия) – didžiausia mečetė šalyje ir antroji pagal dydį Balkanų pusiasalyje. Statyta 1744 m.
![]() | |
“Tombul mečetė” Šumene. Fotografijos šaltinis www.madaraomaya.com |
Triavna miestas/град Трявна
Randasi šiauriniame Stara Planina (Стара планина) kalnų šlaite.
Senoji miesto dalis laikoma architektūros rezervatu, kuriame saugoma apie 140 Atgimimo architektūros paminklų. Triavna yra istorinis mūrininkų, drožėjų ir ikonų meistrų centras.
Randasi šiauriniame Stara Planina (Стара планина) kalnų šlaite.
Senoji miesto dalis laikoma architektūros rezervatu, kuriame saugoma apie 140 Atgimimo architektūros paminklų. Triavna yra istorinis mūrininkų, drožėjų ir ikonų meistrų centras.
- „Daskalova namas”/„Даскалова къща” – vienintelis šalyje specializuotas medžio drožėjų muziejus ir architektūros paminklas, statytas 1804-1808 m. Muziejuje randasi gausi iš medžio išdrožtų saulių kolekcija.
Lankytinos vietos
- Istorijos muziejus/Исторически музей.
- Etnografijos muziejus „Žvejyba ir laivų statyba Dunojuje“/Етнографски музей „Дунавски риболов и лодкостроене“ – vienintelis tokio pobūdžio Balkanų pusiasalyje.
- Memorialinis kompleksas „Karo kapinės – 1916 m.“/Мемориален комплекс „Военна гробница – 1916 г.“. Tai 8 000 kareivių, žuvusių Tutransko mūšyje, garbei sutvarkytos kapinės. Jame randasi bulgarų, rumunų ir kitų karių palaikai, pastatyta cerkvė.
Tutrakan Karo kapinės. Fotogr. Svilen Enev (Свилен Енев) |
Vienas labiausiai lankomų miestų Bulgarijoje, laikomas visų amžių Bulgarijos valstybingumo simboliu. Dalis miesto teritorijos traktuojama muziejumi.
![]() |
Veliko Tarnovo panorama |
Istorija
Tai Bulgarijos karalystės sostinė XII-XIV a. Veliko Turnovo tais laikais buvo didžiausių Pietryčių Europos miestų sąraše. Sostine tapo Asen (Асен) ir Petar (Петър) valdymo laikais, kai užbaigta ilgalaikė nesantaika su Bizantija. Per 2 sekančius šimtmečius V. Turnovo vystėsi kaip pagrindinis politinis, ekonominis ir komercinis centras, žinomas visoje Europoje.
Miesto Meno Mokykla (Търновската художествена школа) taip pat prisidėjo prie sostinės ekonomikos ir politikos stiprėjimo: suaktyvėjo statybos, intensyvėjo literatūrinė veikla. Itin ženklus kultūrinis pasiekimas Bulgarijoje, vadinamas XIV a. bulgariškuoju raštijos fenomenu – Turnovo Rašto Mokykla (Търновско Училище по Писменост), susijusi su patriarcho Evtimy (патриарх Евтимий) veikla.
Savamokslio Nikola Fičev (Никола Фичев) genialia architektūra Veliko Turnove iki šiol puikuojasi visa Bulgarija.
Tai Bulgarijos karalystės sostinė XII-XIV a. Veliko Turnovo tais laikais buvo didžiausių Pietryčių Europos miestų sąraše. Sostine tapo Asen (Асен) ir Petar (Петър) valdymo laikais, kai užbaigta ilgalaikė nesantaika su Bizantija. Per 2 sekančius šimtmečius V. Turnovo vystėsi kaip pagrindinis politinis, ekonominis ir komercinis centras, žinomas visoje Europoje.
Miesto Meno Mokykla (Търновската художествена школа) taip pat prisidėjo prie sostinės ekonomikos ir politikos stiprėjimo: suaktyvėjo statybos, intensyvėjo literatūrinė veikla. Itin ženklus kultūrinis pasiekimas Bulgarijoje, vadinamas XIV a. bulgariškuoju raštijos fenomenu – Turnovo Rašto Mokykla (Търновско Училище по Писменост), susijusi su patriarcho Evtimy (патриарх Евтимий) veikla.
Savamokslio Nikola Fičev (Никола Фичев) genialia architektūra Veliko Turnove iki šiol puikuojasi visa Bulgarija.
Lankytinos vietos
- „Carevec“ architektūrinis-muziejinis rezervatas/Архитектурно-музеен резерват „Царевец“
Ant Carevec kalvos augusi gyvenvietė – viduramžio tipo miesto tvirtovė, fortifikuotomis sienomis ir bokštais apjuostas architektūros ansamblis su pačiais Bulgarijos Karalystės Rūmais.
Bulgarijos Patriarchо Rezidencija buvo aukščiausioje kalvos vietoje. Tai nereguliaraus kampainio formos tvirtovė, kurioje komponuoti įvairūs architektūros stiliai. Vidinio kiemo centre buvo Patriarchо bažnyčia. Tai kryžminė cerkvė su 3 apsidom su 2 narteksais. Prie pietinio fasado prijungta premisa, tarnavusi kaip varpinės bokštas – retas fenomenas Balkanų šventyklų architektūroje.
Carevec kalvoje įkurtas Kalėjimo muziejus. Kadaise jame kalinti tokie laisvės kovotojai, kaip Vasil Levski (Васил Левски), Filip Totju (Филип Тотю), Stefan Karadža (Стефан Караджа) ir Bačo Kiro (Бачо Киро).
Vasarą ant kalvos organizuojama Garso ir Šviesos Programa – naktinė atrakcija turistams, matoma iš įvairių miesto pusių.
![]() |
“Carevec” Veliko Tarnovo. Fotogr. Nikola Gruev (Никола Груев) |
Carevec kalvoje įkurtas Kalėjimo muziejus. Kadaise jame kalinti tokie laisvės kovotojai, kaip Vasil Levski (Васил Левски), Filip Totju (Филип Тотю), Stefan Karadža (Стефан Караджа) ir Bačo Kiro (Бачо Киро).
Vasarą ant kalvos organizuojama Garso ir Šviesos Programa – naktinė atrakcija turistams, matoma iš įvairių miesto pusių.
- Tvirtovė ant Trapezica (Трапезица) kalvos yra antroji pagal svarbą (po Carevec). XII-XIV a. vadinta „Didingu Trapezica Miestu“. Jame būta 17 cerkvių. Ant šios kalvos taip pat buvęs Šv. Ivano Rilski vienuolynas.
„Šv. Dimitrijaus“ cerkvė (църквата „Св.Димитър“) – su Bulgarijos istorija tiesiogiai susijusi XII a. šventovė. Suklestėjus Veliko Turnovui ir jį paskelbus sostine, cerkvėje karūnuoti Bulgarijos valstybės vadovai: Asen, Petar ir Kolojan. Ilgai, iki 1779 m. cerkvė tarnavo kaip krikščionių bažnyčia, o vėliau uždaryta turkų. Bažnyčia šiandien atstatyta.
![]() |
Šv. Dimitrijaus cerkvė Veliko Tarnove. Trapezica. Nuotrauka iš oficialios Veliko Tarnovo www.veliko-tarnovo.net galerijos |
„Keturiasdešimties šventųjų Kankinių“ cerkvė (църквата „Свети Четиридесет мъченици“) – tikriausiai tai geriausiai žinomas viduramžių monumentas šalyje. Sukurtas Caro Asen II (Цар Асен II) įsakymu Bulgarijos pergalei prieš Bizantiją paminėti.
![]() |
„Keturiasdešimties šventųjų kankinių“ cerkvė“. Nuotrauka iš www.historymuseum.org |
XIII-XIV a. tai buvo viena gražiausių ir turtingiausių cerkvių karalystėje. Cerkvė smarkiai nukentėjusi turkų invazijos metais: perdaryta į mečetę, kalkėmis uždažyta sienų tapyba, sudegintos ikonos ir ikonsotasai. Tai kas išliko – vertingos kolonos. Viena jų – Asen kolona su inskripcija dedikuota 1230 m. Bulgarijos istorinei pergalei prie Klokotnica (Битка при Клокотница) pažymėti. Kita kolona – statybų veiklą ir Kan Omourtag gyvenimo filosofiją atspindinčia inskripcija; ir dar kita – kolona iš Rodosto tvirtovės.
1972 m. šiaurinėje-vakarinėje bažnyčios dalyje rasti krikščionių kapai ir aukso antspaudo žiedas su įspaudu „Kalojano Žiedas“. Specialistai mano, kad tai Caro Kalojan (Цар Калоян) kapas.
Bažnyčia dabar atstatyta.
„Šv. Petro ir Pauliaus“ cerkvė (църквата „Св. Петър и Павел“) pastatyta XIII a. pab. (manoma, kad gal ir vėliau, XIV a.). Detaliose sienų dekoracijose identifikuojami 3 cerkvės statybos periodai: XIV a., XVI a. ir XVII a.
Bažnyčia dabar atstatyta.
„Šv. Petro ir Pauliaus“ cerkvė (църквата „Св. Петър и Павел“) pastatyta XIII a. pab. (manoma, kad gal ir vėliau, XIV a.). Detaliose sienų dekoracijose identifikuojami 3 cerkvės statybos periodai: XIV a., XVI a. ir XVII a.
![]() |
„Šv. Petro ir Pauliaus“ cerkvė. Nuotrauka iš oficialios Veliko Tarnovo www.veliko-tarnovo.net galerijos |
„Šv. Jurgio“ cerkvė („Св. Георги“ църква) – palyginti maža ir statyta ant viduramžių laikų bažnyčios. Sienų tapyba atspindi tarnoviškos Meno mokyklos dvasią.
- Pačiame mieste taip pat nemažai kultūrinės ir istorinės svarbos architektūros monumentų. Čia stovi Tautinio atgimimo laikų architekto Nikola Fičev (Никола Фичев) darbai: Šv. Konstantino ir Elenos cerkvės (1872 m.), Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvė (1861 m.). Dėmesio vertas intriguojančios istorijos KONAK pastatas (dabar Tautos atgiminio ir Steigiamosios Asamblėjos Muziejus (музеят „Възраждане и Учредително събрание“)). Statytas 1876 m. Koljo Fičeto (Кольо Фичето).
![]() |
Koljo Fičeto architektūra Veliko Tarnove: Tautos atgiminio ir Steigiamosios Asamblėjos Muziejus. Nuotrauka iš oficialios Veliko Tarnovo www.veliko-tarnovo.net galerijos |
- Samovodska Čaršija etnografijos muziejus (Самоводската чаршия Етнографски музей). Susideda iš tipiškų Atgimimo periodui gatvelių, mažų amatininkų dirbtuvėlių, parduotuvių ir kitų, šiam laikotarpiui charakteringų pastatų. Vienas žymesnių – Namas su beždžione (Къщата с маймунката).
![]() |
Namas su beždžionėle Veliko Tarnovo. Nuotrauka iš oficialios Veliko Tarnovo www.veliko-tarnovo.net galerijos |
- Archeologijos muziejus/Археологически музей. Jame randasi brangiausi archeologiniai radiniai, iliustrujantys Veliko Turnovo regiono gyventojų gyvenimą nuo gilios senovės iki XIV a. Per įvairiopus buities ir kultinės plastikos radinius, auksinius ir sidabrinius papuošalus, monetas, originalius sienos raštus, tarnoviška sgrafito keramiką pristatoma nuo Neolito iki viduramžių pabaigos dominavusi žmonių dvasinė ir materialinė kultūra.
Muziejuje galima apžiūrėti seniausius pasaulyje aukso dirbinius – Eneolito amžiaus unikalų Hotniško lobį (Хотнишко съкровище). Muziejuje eksponuojama didžiausia Bulgarijoje romėnų laikų molinių indų kolekcija, antikinė keramika, vaikų žaislai, statybos įrankiai, krosnis, taip pat dirbiniai iš bronzos ir akmens. Archeologijos muziejuje veikia lapidariumas, kuriame išstatytos romėnų architektūros detalės ir statulos.
![]() |
Lapidariumas Archeologijos muziejuje. Veliko Tarnovo. Nuotrauka iš oficialios Veliko Tarnovo www.veliko-tarnovo.net galerijos |
Tekstas apie Bulgarijos šiaurės rytuose lankytinus miestus ir vietoves parašytas remiantis
- Bulgarijos kelionių tinklaviete „Bulgaria Travel: Welcome to Bulgaria”
- 100 nacionalinių turizmo objektų Bulgarijoje sąrašu
- Veliko Turnovo miesto svetainės galerija internete
- Laisvąja enciklopedija internete Wikipedia.org
- Bulgarų pasakojimais ir nuorodomis