Leisiu sau pratęsti temą apie dainuojančią Bulgariją. Tačiau šįkart norėčiau pristatyti tai, kuo kuriama šios šalies muzika. Susipažinkite su svarbiausiais bulgarų liaudies instrumentais.
Dumbek/Думбек – mažas delninis būgnas dar vadinamas tarambuka (тарамбука). Senovėje darytas iš molio, aptrauktas odine membrana (ožio arba avies). Vienas instrumento galas yra atviras ir tarnauja kaip garso dėžė.
Gadulka/Гадулка – gadulka
yra panašus į violončelę styginis instrumentas. Jos lankas turi 3
liečiamas stygas, o kitos stygos, nors ir neliečiamos, vibruoja
harmoniškai ir išskiria originalų garsą. Gadulka yra laikoma pakabinta ant kaklo, kaip saksofonas.
Gaida/Гайда – gaida yra vieno gaudimo dūdmaišis. Maišas paprastai padarytas iš ožio odos. Kaip bebūtų keista, bet gaida skamba pakankamai skirtingai nuo labai panašių į save škotų dūdmaišių.
Gaida/Гайда – gaida yra vieno gaudimo dūdmaišis. Maišas paprastai padarytas iš ožio odos. Kaip bebūtų keista, bet gaida skamba pakankamai skirtingai nuo labai panašių į save škotų dūdmaišių.
Kaval/Кавал – kaval yra medinė fleita, kuria grojama skersai pučiant į pabaigoje esančią skylutę. Instrumentas išduoda įdomų medinį garsą. Pavadinimas „kaval“ kilęs nuo panašaus muzikos instrumento Rumunijoje, bet bulgariškasis kaval skamba kiek švelniau. Kaval laikomas piemenų instrumentu.
Tamburica/Тамбурица – liečiamas styginis instrumentas, panašus į bouzouki (taip pat Balkanų muzikos instrumentas, bet daugiau Serbijos ir Bosnijos Hercegovinos). Taip pat artimas turkų, graikų ir kitų šalių muzikai, nėra visiškai bulgariškas.
Tamburica/Тамбурица – liečiamas styginis instrumentas, panašus į bouzouki (taip pat Balkanų muzikos instrumentas, bet daugiau Serbijos ir Bosnijos Hercegovinos). Taip pat artimas turkų, graikų ir kitų šalių muzikai, nėra visiškai bulgariškas.
Tupan/Тупан – tupan
yra didelis būgnas, kuriuo grojama mušant didele būgno lazda vienoje
pusėje ir plonesne kitoje pusėje. Juokaujama, kad asmuo, kažkada bandęs
groti bet kuriuo „vakarietišku“ būgnu, geriau neimtų į rankas
bulgariškojo tupan. Bulgarų tupan grojimo ritmai susideda
iš 2 trumpų mušimų ir 3 ilgesnių, o vakarieštiškoje muzikoje
varijuojama ilgais mušimais ir be tikslių skaičiavimų.
Zurna/Зурна – pučiamasis (nendrinis) instrumentas, skleidžiantis neįtikėtinai garsius garsus.
Iš
esmės, visi šie instrumentai naudojami liaudies muzikai ir šokiams.
Grojama vienu arba dviem instrumentais vienu metu. Žmonės paprastai
šoka pagal vieno instrumento melodiją, kartais akomponimuojamą tupano. Šiais laikais populiaru derinti daugiau instrumentų, pavyzdžiui kaval-gadulka-gaida, tamburica-tupan. Vėliau išpopuliarėjo tokie instrumentai, kaip akordeonas ir klarnetas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.