TRUMPA BULGARIJOS TAPYBOS ISTORIJOS APŽVALGA
Kaip pati Bulgarijos istorija, taip ir jos menas artimai susijęs su Europos vystymusi. Šalies tapybos istorija prasideda dar prieš 1 300 metų, kai buvo įkurta Bulgarijos valstybė. Tuo metu naujai susikūrusi valstybė traktuota Balkanų kultūrinės tradicijos dalimi.
Ankstyvaisias viduramžiais Bulgarijos kultūra ir edukacija itin skatinta brolių Kirilo ir Metodijaus bei jų pasekėjų misijomis. Broliai tarp slavų bendruomenių Europoje platino kirilicos alfabetą.
Dar nuo XIII–XIV a. Bulgarijos vardą garsina šalies ikonų tapytojai. Veliko Turnovo (Велико Търново) tapybos mokyklos auklėtiniai plėtojo įprastas ikonų tapybos taisykles ir puoselėjo Rytų bažnyčios meną.
San Stefano prieangio freska |
Po Bulgarijos tautinio atgimimo, XIX a., šalyje pradėjo steigtis Meno mokyklos. Jas yra baigę daugelis šiandien pasaulyje pripažintų menininkų.
Tapyba 1920-aisiais metais (pagal meno kritikę Rada Bieberstein)
Tapyba 1920-aisiais metais (pagal meno kritikę Rada Bieberstein)
1920 metai pristato kritišką Bulgarijos meno vystymosi periodą. Bularijoje kilo diskusijos dėl modernaus vakarietiško meno ir jo idėjų. Tik keletą dešimtmečių vėliau menas Bulgarijoje sulaužė stačiatikių ikonų piešimo taisykles ir atkreipė dėmesį į pasaulietinį meną.
Tiesa, Vakarų Europos menininis stilius kaip akademizmas ir liberalizmas buvo populiarūs Bulgarijoje dar prieš 1920 m. Bet tai buvo susiję tik su šiuo dešimtmečiu, nes šalies, esančios Europos žemėlapio pakrašty, kūrėjai sugebėjo tik kopijuoti ir pritaikyti formalius Vakarų Europos menininkų bruožus savo vietinėms temoms iliustruoti. Iki tol Bulgarijos menininkai vakarietiško meno tendencijomis pirmiausia siekė užmiršti tautinio meno netektį (dėl 5 amžius trukusio osmanų dominavimo jų žemėse).
Realistiniam ir impresionistiniam akademizmui pirmą kartą paprieštarauta 1920 m. Bulgarijos menininkai pajuto poreikį kurti kažką naują ir tik sau patiems. Tai buvo jauna, užsienyje studijavusi menininkų ir intelektualų karta. Savo šalyje jie norėjo vystyti Vakarų Europoje surinktas idėjas ir įspūdžius, siekė nepriklausomos Bulgarijos meną įlieti į Europos kultūrinę aplinką.
Senieji menininkai, turėję konservatyvesnį supratimą, kūrė nacionalinį, liaudiško stiliaus meną. Tapė kasdienes žmonių gyvenimo scenas, iliustravo tradicijas. Tokiais tapybos darbais pildė realistinio akademizmo stiliaus archyvą. Modernūs menininkai Bulgarijos tautos bruožus matė žmonių sielose ir senovės istorijoje, kuriuos reiškė net be konkretaus meninio stiliaus.
Susidūrę su socialiniu triukšmu ir nesėkmėmis, menininkai pirmą kartą pradėjo vystyti liaudies meną.
Tad 1920 m. tapyba ir tapybos kritika Bulgarijoje yra vadinamos moderniomis ir novatoriškomis. Deja, šis modernizmo laikotarpis tęsėsi tik 6 metus. Ir tai buvo per maža laiko, kad jis vystytųsi taip, kaip Centrinėje Europoje. Po to tik mažas meninis ir intelektualinis potencialas bendradarbiavo ir kūrė kažką naujo.
Šiandien Bulgarijos menas reprezentuoja pozityvias ir progresyvias Bulgarijos kultūros tradicijas.
Tiesa, Vakarų Europos menininis stilius kaip akademizmas ir liberalizmas buvo populiarūs Bulgarijoje dar prieš 1920 m. Bet tai buvo susiję tik su šiuo dešimtmečiu, nes šalies, esančios Europos žemėlapio pakrašty, kūrėjai sugebėjo tik kopijuoti ir pritaikyti formalius Vakarų Europos menininkų bruožus savo vietinėms temoms iliustruoti. Iki tol Bulgarijos menininkai vakarietiško meno tendencijomis pirmiausia siekė užmiršti tautinio meno netektį (dėl 5 amžius trukusio osmanų dominavimo jų žemėse).
Realistiniam ir impresionistiniam akademizmui pirmą kartą paprieštarauta 1920 m. Bulgarijos menininkai pajuto poreikį kurti kažką naują ir tik sau patiems. Tai buvo jauna, užsienyje studijavusi menininkų ir intelektualų karta. Savo šalyje jie norėjo vystyti Vakarų Europoje surinktas idėjas ir įspūdžius, siekė nepriklausomos Bulgarijos meną įlieti į Europos kultūrinę aplinką.
Senieji menininkai, turėję konservatyvesnį supratimą, kūrė nacionalinį, liaudiško stiliaus meną. Tapė kasdienes žmonių gyvenimo scenas, iliustravo tradicijas. Tokiais tapybos darbais pildė realistinio akademizmo stiliaus archyvą. Modernūs menininkai Bulgarijos tautos bruožus matė žmonių sielose ir senovės istorijoje, kuriuos reiškė net be konkretaus meninio stiliaus.
Susidūrę su socialiniu triukšmu ir nesėkmėmis, menininkai pirmą kartą pradėjo vystyti liaudies meną.
Tad 1920 m. tapyba ir tapybos kritika Bulgarijoje yra vadinamos moderniomis ir novatoriškomis. Deja, šis modernizmo laikotarpis tęsėsi tik 6 metus. Ir tai buvo per maža laiko, kad jis vystytųsi taip, kaip Centrinėje Europoje. Po to tik mažas meninis ir intelektualinis potencialas bendradarbiavo ir kūrė kažką naujo.
Šiandien Bulgarijos menas reprezentuoja pozityvias ir progresyvias Bulgarijos kultūros tradicijas.
- Nacionalinė Meno Galerija (Националната художествена галерия). Adresas: 1 Kniaz Battenberg aikštė. Galerija didžiuojasi turtingiausia ir vertingiausia kelių kartų Bulgarijos meistrų darbų kolekcija.
- Šv. Kirilo ir Metodijaus Užsienio Meno Galerija (Националната галерия за чуждестранно изкуство). Adresas: 19-ti Fevruari g. (ул. „19-ти февруари”), netoli Šv. Alexandro Nevski katedros). Laikomos pastoviai vertinamos bulgarų ir užsienio menininkų darbų kolekcijos ir organizuojamos parodos.
- Bulgarijos Menininkų Sąjungos Meno Galerija (Галерия на Съюз на българските художници). Adresas: 6 Šipka g. (ул. Шипка 6).
- Sofijos miesto meno galerija (Софийска градска галерия). Adresas: 1 Gen. Gurko g. (ул. „Ген. Гурко“ 1).
Modernių Bulgarijos menininkų ir skulptorių parodas galima pamatyti šimtuose privačių meno galerijų Sofijoje ir kituose dideliuose Bulgarijos miestuose.
Be paveikslų menininkė kuria instaliacijas ir skulptūrą.
Antoaneta Kirilova Ilčeva/Антоанета Кирилова Илчева
Šiuo metu dirba menų dėstytoja Plovdivo „P. Hilendarski“ Universitete (Пловдивски Унивеситет „П. Хилендарски“).
Menininkė – daugelių monogramų apie meno teoriją, metodus bei meno terapiją autorė. Daniela Markova yra Plovdivo Tapytojų Susivienijimo narys.
Georgi Petrov iki šiol dalyvavo virš 18 parodų, kai kurios jų organizuotos užsienyje (Paryžiuje, Berlyne, Budapešte, Lenkijoje).
Ivailo Hadžinačev/Ивайло Хаджиначев gimė 1973 m. Burgas (Бургас). 1994-1999 m. studijavo tapybą ir ikonografiją Veliko Tarnovo Universitete (Великотырновский университет). Specializavosi portretų ir ikonų tapyboje, dalyvavo daugelyje parodų. Užsiėmė ikonų reprodukcijomis bei Veliko Tarnovo regiono cerkvių sienų tapyba. Pagal klientų užsakymus iš Italijos, Vokietijos, Anglijos, Šveicarijos, Švedijos, Norvegijos, Lenkijos yra nutapęs daugiau kaip 800 portretų.
Johan Jotov/Йохан Йотов gimė 1960 m. spalio 28 d. Plevene (Плевен). 1980 m. baigė plastinių menų licėjų, o paskui savo meninę edukaciją tęsė Grafikos fakultete, Menų Akademijoje Sofijoje (Художествена Академия София). Studijas baigė 1988 m., o po 4 metų toje pačioje mokykloje pradėjo dirbti asistentu. 1997 m. buvo išsiųstas 3 mėnesių stipendijai į Austriją, o po metų dirbo bei demonstravo savo paveikslus prof. Nika Titca galerijoje, Austrijoje.
- paroda Meksikoje ir Ekvadore – 1990 m.
- paroda Sofijoje 1991 m.
- Tarptautinis Grafikos Konkursas Ispanijoje – 1995 m.
- parodos Vokietijoje ir Jugoslavijoje – 1996 m.
- Tarptautinė Grafikos Trienalė Krokuvoje – 1997 m.
- paroda Viedene – 1997 m.
- II Tarptautinė Trienalė Sofijoje – 1998 m.
Marija Kolučeva/Мария Колучева gimė Plovdive (Пловдив), vadinamame Bulgarijos „menininkų mieste“. Savo išsilavinimą įgijo Sofijoje bei Quebec Kanadoje. Šiuo metu dirba Brooklyn Public Library kur organizuoja Bulgarijos kultūrą skatinačius kultūrinius ir meninius vakarus.
Jo paveikslai buvo rodomi daugelyje parodų Bulgarijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Jo tapyba kupina ženklų, kartu „perskrendančių dvejose erdvėse”. Niki Marinov abstrakcijos primena vienu žodžiu sekamas pasakas.
Pavel Mitkov/Павел Митков gimė 1977 m. rugpjūčio 17 d. Sofijoje (София). Baigė Sodininkystės ir kraištovaizdžio architektūros fakultetą Miškininkystės Universitete Sofijoje (Лесотехнически Университет). Nuo 1993 m. pradėjo reikštis gabumai tapyboje. Pagrindiniai jo paveikslų motyvai: peizažai, jūra, seni bulgarų architektūros namai, miestovaizdžiai, gėlės bei abstrakcijos.
P. Mitkovo paveikslai demonstruojami daugelyje parodų bei meno vakarėliuose, tarp kurių:
- 1998 m. – National Gallery for Foreign Art – Sofija, Bulgarija
- 1998 m. – World Innovation Congress – Manila, Filipinai
- 1998 m. – World Innovation Congress – Dubajus, Saudo Arabija
- 2000 m. – Tesalonikai, Graikija
- 2001 m. – Impression – Plovdivas, Bulgarija
- 2003 m. sausio 23 d. – Budapeštas, Vengrija
- 2003 m. balandžio 8 d. – Viena, Austrija
Pavlo Mitkovo meną vertina daugelis pasaulio kolekcionierių. Jo paveikslų turi buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei Belgijos karalius Albertas II.
P. Denev turėjo progą pristatyti savo meną daugelyje parodų Sofijoje ir Stara Zagoroje, užsienio meno galerijose: De Sigarenfabriek Delft – Olandija, „Pablo Ruiz Picasso“ Sala de Exposiciones Didier Daurat – Art Gallery Elektra – Ispanija bei Art Gallery „Nailon“ – Turkija.
„Valery Cenov bulgarų tapyboje yra savotiškas fenomenas. Jo paveikslai užgožia poetiška verte bei gilia mistika. Jaunos moterys jo paveiksluose tarsi veda į magišką kelionę, kuri baigiasi taške, esančiame tarp realiojo ir dieviškojo pasaulių. Iš kartais besišypsančių, kartais melancholiškų, o kartais ikoniškų jų veidų spindi Ramybė“.
Vasilen Vasevski/Василен Васевски gimė 1969 m. rugpjūčio 9 d. Bulgarijoje. 1997 m. baigė studijas Menų Akademijoje Sofijoje (Художествена Академия София), o 2003 m. grafinio dizaino kryptį Indiana-Purdue University, Fort Wayne (USA). Nuo 1999 m. gyvena ir dirba Jungtinėse Valstijose.
Vasilen Vasevski paveikslai rodyti daugiau kaip 20 parodų Bulgarijoje, Jungtinėse Valstijose, Kroatijoje, Švedijoje bei Prancūzijoje. Šiuo metu yra laikomas nuosavą stilių turinčiu bulgarų tapytoju. Jo braižą atpažįsta viso pasaulio meno žinovai.
Vasilen Vasevski paveikslai rodyti daugiau kaip 20 parodų Bulgarijoje, Jungtinėse Valstijose, Kroatijoje, Švedijoje bei Prancūzijoje. Šiuo metu yra laikomas nuosavą stilių turinčiu bulgarų tapytoju. Jo braižą atpažįsta viso pasaulio meno žinovai.
V. Piriankov būdamas jaunas siekė meniškos brandos ir dar licėjuje pradėjo organizuoti savo darbų parodas Plovdivo galerijose.
V. Piriankov tapyba stebina dviejų erdvių jungtimi: erotine ir sacrum. Paveiksle iliustruotos sferos, susijusios su erotika, įkūnijimas.
Vladimir Dimitrov-Meistras/Владимир Димитров-Майстора 1882-1960 m. Bulgarijos dailininkas ir mokytojas. 1903 m. įstojo į Tapybos Mokyklą Sofijoje, kur buvo pradėtas vadinti „Meistru“ („Майстора“).
Jo darbuose išsiskiria gilus liaudies charakteris su savyje išsaugotomis šalies etno tradicijomis.
Vl. Dimitrov-Meistro darbai vadinami „konstrukciniu“ realizmu. „Nebuvo nė vieno bulgaro menininko XX a., kuris taip „statė“ formas: drąsiai ir plačiais kontūrais, stabilia architektonika, monumentalumu, skulptūrine materija ir konstrukciniu aiškumu“. To pasekoje jo tapybos bruožai iškelti ir paviešinti kaip pagrindinė struktūra.
Vladimir Dimitrov-Maistora Meno Galerija (Художествена Галерия „Владимир Димитров–Майстора“)
„Patriarh Evtimii“ g. 20, Kiustendil
Tekstas apie tapybą Bulgarijoje parašytas remiantis
- Vision art online svetaine
- Bulgarian Fine Arts galerija
- Laisvąja enciklopedija internete Wikipedia.org
- Bulgarų komentarais
Bulgarijos meninkų darbus taip pat galite apžvelgti internete
- „O pismeneh“ internetinėje svetainėje apie Bulgariją
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.