Rudeninė pažintis su antikiniu Bulgarijos perlu - Perperikon ir visa kita

Bulgarijoje nelyja jau kelios savaitės. Spalio pabaiga, bet dieną oro temperatūra vis dar siekia 20 laipsnių. Rudens atostogos, tad mes keliom dienom paliekam Sofiją ir pradedam trumpą pažintį su lapkričio rimčiai pasiruošusia pietų ir centrine Bulgarija.

Pirmoji mūsų stotelė - Asenova tvirtovė (Асенова крепост). Man asmeniškai tai yra vienas "Vuau" turistinių objektų šalyje. Viduramžių pilis-bazilika pastatyta ant uolėtos kalvos, pati apsupta dar didingesnių kalnų.



Maždaug valanda kelio nuo Asenovgrado ir pasiekiame Perperikoną (Перперикон). Prisipažinsiu, kad tai buvo mūsų kelionės tikslas, nes nuo pirmųjų mano gyvenimo dienų Bulgarijoje "knietėjo" aplankytį šį šventąjį trakų miestą uolose, dar vadinamą "antikiniu Bulgarijos perlu". 
Dar prieš keletą metų Perperikonas buvo laikomas viduramžių tvirtovės sistemos dalimi. Tačiau paskutiniai atradimai įrodė, kad Perperikono uolos senovės žmonių garbintos dar Neolito amžiuje. Beje, jame iki šiol, ir mūsų apsilankymo metu, vyko archeologiniai kasinėjimai ir tyrinėjimai.  Pasivaikščiojimas po griūvėsių kompleksą (tiesiogine prasme) truko apie valandą ir daugiau. Mums pavyko pažinti dalį rūmų su šventykla, tvirtovės sienas, Akropolio kolonadą ir bokštą.



Haskovo (Хасково) miestas pakeliui. Neatsitiktinai, tikriausiai, per jį eina greičiausias ir tiesiausias kelias, jungiantis Europą su Azija ir Viduriniais Rytais. Negalėjome nesustoti ir neapžiūrėti iš tolo šviečiančios Švenčiausiosios Dievo Motinos monumento. Tai 14 metrų aukščio, virš miesto iškilusi polimerinio betono miesto globėjos skulptūra, stovinti ant 17 metrų pjedestalo, kurio viduje įrengta koplyčia. Su šia statula 2004 m. Haskovo miestas pateko į Gineso rekordų knygos skyrių „Religija“ kaip aukščiausia Švč. Mergelės su kūdikiu skulptūra.



Kitą diena mums kvapą užgniaužė vaizdai nuo didžiosios Šipka (Шипка) viršūnės Stara Planina (Стара Планина) kalnuose. Pakilę į 1,5 km aukštį, galėjome tik įsivaizduoti prieš kelis amžius šiose apylinkėse vykusį vieną svarbiausių mūšių, išlaisvinusių Bulgariją nuo turkų vergijos. 

Pačioje viršukalnėje stovi Nacionalinio parko muziejaus Laisvės paminklas (Национален парк-музей Шипка Паметник на Свободата). Vietovė vadinama Erelio lizdu.



Visai netoli Šipka, kalnų slėnyje yra įrengtas etnografinis muziejus Etar (Етър). 0,7 ha ploto muziejuje demonstruojama Bulgarijos tautinio atgimimo periodo architektūra, gyvenimo būdas ir amatai. Muziejuje galima įsigyti meno dirbinių, apžiūrėti amatų turgų, vandens malūnus, tiltus, geriamuosius fontanus, bokšto laikrodį, pasivaišinti kepyklėlėje ir pan.
Autentiška XVIII ir XIX a. atmosfera kuriama iš artimųjų kaimų surinktais ir meistriškai sukomponuotais originalios architektūros statiniais.



Ten pat "etnografiškai" papietavom, bet kavutės gerti išsiruošėm į šiauriniame Stara Planina šlaite esantį Triavna (Трявна) miestelį.
Senoji Triavna miesto dalis laikoma architektūros rezervatu, kuriame saugoma apie 140 Atgimimo architektūros paminklų. Tai yra istorinis mūrininkų, drožėjų ir ikonų meistrų centras.
Viską apžiūrėję, pasivaišinome smelyje virta kava ir pasmalyžiavom sentimentaliaisiais cukriniais gaideliais. 



Pabaiga.







Didingos ir kerinčios "Dievo akys"...

Šiaurės centrinėje šalies dalyje, netoli Karlukovo kaimo ir, beje, visai neilgai važiuojant nuo sostinės, galima aptikti žadą atimantį gamtos kūrinį - Prohodna (Прoходна) ola. Tai yra Karlukovski karsto komplekso dalis, pasižyminti ilgiausiu tuneliu Bulgarijoje - 365 metrai.

Ola yra labai lengvai prieinama ir natūraliai apšviesta per "lubose" esančias erozijos ir  besiveržiančio vandens išgraužtas skyles. Įspūdingo dydžio ir akis primenančios ertmės sudaro įspūdį lyg iš viršaus žvelgtų kažkas didingo. Dėl to ir vadinamos "Dievo akimis" ("Божиите очи").... Aš pripažįstu, kad ir kiek kartų čia beapsilankyčiau - vis tiek vaizdas atimtų žadą.

Prohodna oloje galima nusileisti iš viršaus į apačia lynais, arba kopti olos siena į viršų.


"Dievo akys"

 
Įėjimas į Prohodna olą

Prohodna olos viduje
 

Prohodna olos viduje


Stara Zagora - tarp jūros ir sostinės

Stara Zagora (Стара Загора) yra šeštas pagal dydį miestas Bulgarijoje, laikomas vienu svarbiausių ekonominių taškų, o taip pat pagrindiniu transporto mazgų pietinėje šalies dalyje. Mieste yra išlikęs seniausias Trakų teritorijoje buvęs bulgarų teatras - dab. "Geo Milev", antikinis forumas, o 14 km nuo miesto centro yra įkurtas Stara Zagora mineralinių pirčių kurortas.




Neatskleistos Strandža krašto paslaptys

Aplankyti pietryčių Bulgarijoje , su Turkija besiribojantį Strandža (Странджа) gamtos parką ir kalnus norėjau nuo pat atvykimo į šią šalį... dar ruošiant turistinę informaciją šiam blog'ui buvau radusi keletą objektų, kuriuos mintimis įsirašinėjau į norimų aplankyti vietovių sąrašėlį. Nuvargę nuo triukšmingo ir karšto Bulgarijos pajūrio , rugpjūčio pradžioje pagaliau ryžomės aplankyti šį kraštą ir atsigaivinti jo miškų pavėsyje. Strandža - tai ne tik kalnai pietryčių Bulgarijoje ar gamtos parkas, tai legendų ir neatskleistų paslapčių žemė...

 

Neatsitiktinai apsistojome Brašlian (Бръшлян) kaime - vietinės architektūros rezervate su autentiškais namais, likusiais nuo 17-18 amžiaus. Laikas kaimelyje, berods, yra sustojęs: ganosi niekam nepriklausantys arkliai, vaikštinėja senoliai, prie cerkvės teka šaltinio vanduo.. Kaimelis labai draugiškas lankytojams, nes beveik kas antrame name įrengti svečių namai, o ir patys vietiniai linkę pasakoti ir dalintis savo išgyvenimais. Mums labai pasisekė, kad apsistojome šalia baba Marulia, kuri prižiūri vietinį kaimo muziejuką.  



 


Pačioje Strandžoje slypi daugybę gamtos stebuklų, iš kurių mums pavyko apžvelgti tik keletą... Dokuzak (Докузак) krioklys - šniokščia maždaug 7.5 km nuo Malko Tarnovo (Малко Търново).

 

Egiptiečių deivės Bastet kapavietė. Šita istorija man sunku patikėti, ir kelis kartus gidės klausiau , kaip egiptiečių garbinamos pramogų ir švenčių deivės kapavietė galėjo atsidurti dabartinės pietų Bulgarijos teritorijoje. Nors tiesioginio atsakymo į klausimą negavau, tačiau jos pasakojamos legendos skambėjo įdomiai, ir vietiniai jomis tiki, juolab kad į vieną jų yra įpainiota garsioji pranašė Vanga. Tai , beje, viena mįslingiausių vietovių Strandža parke.

 

Goliamo Gradištė (Голямо Градище) viršukanė -yra aukščiausia viršukalnė Strandža kalnų Bulgarijos pusėje. Siekia 710 metrus. Nuo viršukalnės atsiveria graži Malko Tarnovo miesto ir gamtos panorama. Sako, kad esant geram orui galima pamatyti ir Juodąją jūrą.. oras buvo puikus ir giedras, tačiau mes jūros šiose platybėse neįžvelgėme.


Senoji Trakų kapavietė Miškova Niva (Мишкова нива) - plati trakų šventovė ir kupolinė kapavietė. Vietovė ribojasi su Turkijos siena, tad vykstant jos apžiūrėti reikia būtinai sustoti prie pasienio policijos, pateikti asmens dokumentus.


Mirusiųjų miestas Propada (Пропада) - iš pirmojo karto jo neradome... randasi 4.5 km nuo Malko Tarnovo miestelio. Tai nedidelė kalva miške su išsibarsčiusiu trakų nekropoliu, įvairiomis akmeninėmis kapavietėmis.



Jau kelis kartus minėtas Malko Tarnovo (Малко Търново) miestelis - sakyčiau, Strandža regiono sostinė, bet nežinau, kaip yra iš tikrųjų:). Taip pat ramus miestas. Svarbiausia jame aplankyti muziejų, išsidėsčiusį keturiuose, jau kultūros paminklais tapusiais statiniuose. Muziejaus ekspozijos - archeologija, istorija, etnografija bei gamta labai patiko vaikams.


Simbolinis Loveč tiltas

Aplankyti Loveč miestą mane jau senokai viliojo žinia, kad per miestą tekančios upės Osam krantus jungia stogu dengtas tiltas - vienintelis tokio tipo Balkanuose. Teko panašų matyti Florencijoje, yra dar tokie Liucerne, Basano del Grapa, Erfurte, Strasburge ir Bat. 

Loveče stogu dengtas tiltas jungia senąją miesto dalį (Architektūrinį-istorinį rezervatą "Varoša" su naująja.
Loveč miesto simbolinis tiltas
Ant paties tilto pažymėta, kad jis pradėtas statyti 1874m meistro Koljo Fičeto.
1925m. tiltas patiria gaisrą, kurio sukėlėjai nežinomi iki šiol. 1931 m. užbaigiamas naujai. Dabartinė tilto vizija datuojama nuo 1982 m.
Tilto fasadas

Ant paties tilto (pačiame tilte)

Ant Osam upės kranto...
 Pats miestas Loveč yra Šiaurinėje centrinėje Bulgarijoje.
Keletas vaizdų....
Raitelis priešais savivaldybės pastatą, 2007m.

Loveč gatvėse

Loveč pilies planas

Pakeliui į architektūrinį-istorinį rezervatą

Vasil Levski , žiūrintis į miestą


Rudeninės Ribaritsa spalvos ir upė

Ribaritsa (Рибарица) – kaimas,  įsikūręs Stara Planina kalnų papėdėje,  Loveč rajone, Šiaurės Bulgarijoje.

 Per maždaug šimtmetį palei per kaimą tekančią Beli Vit (Бели Вит) upę pristatyta vasarnamių, vilų ir poilsinių. Šiandien kaimas laikomas rimtu, nacionalinio lygio kurortu į kurį gamtos išsiilgę miestiečiai vyksta ilsėtis ištisus metus. Čia galima klaidžioti kaimo gatvėmis, palei upę ar keisti krantus tilteliais. Verta aplankyti Kraujuotąjį šulinį (Кървавото кладенче) - nutolusį 3 kilomtrus nuo centrinio kelio , palei Kostina upę (Костина). Istoriškai žymiame šulinyje buvo nuplauta aktyvaus bulgarų revoliucionieriaus Georgi Benkovski galva, kurią Balandžio sukilimo 1876 metais nupjovė turkai...




Visada Magiška ir Nepakartojama Šventovė Rilos kalnuose


Lankiusi ne vieną ir ne du kartus... Rilos vienuolyną apžiūrėjus neužtenka pasidėti pliusiuką, nes čia norisi grįžti ir kaskart jautiesi lyg būdamas pirmą kartą.

Šiandien tai didžiausias vienuolynas Balkanuose ir viena įspūdingiausių švenčiausių vietų Bulgarijoje, laikomas šalies istorijos simboliu. Rilos vienuolynas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sąrašą.
Vienuolyno ramybę ir ypatingą aurą kuria vienuolyno geografinė padėtis – kompleksas apsuptas kalnų (net būnant vienuolyno kieme galima matyti kalnų viršūnes). 

Už vienuolyno yra turistams įrengti restoranėliai, siūlantys tradicinių patiekalų meniu. Būtina paragauti akmenų namelyje pardavinėjamų spurgų, buivolo pieno jogurto.