Savo pasakojimą pradėsiu istorija, kurią 11 amžiuje aprašė persų poetas. Anot epo, 5 a. Persijos karalius Bahramas V gavo dovanų iš Indijos valdovo 10,000 muzikantų. Tam kad šie dirbtų žemę ir iš to pragyventų, karalius davė jiems sėklų ir asilų. Tačiau muzikantai sėklas suvalgė, o po metų atėjo vėl prašyti. Karalius juos išvarė klajoti ant asilų po pasaulį...
Susimąsčiau apie čigonus, mandagiai vadinamus romais, kitaip. Dažnai apie juos galvodavau, kaip apie smulkius vagišius, būrėjus ir valkatas. Tačiau tokių yra ir kitos tautybės žmonių tarpe... O čigonai tiesiog gyvena iš vietos į vietą keliaujančiomis bendruomenėmis ir nedirba visuomenei naudingo darbo.
Pabandysiu nupiešti jums tai, kas vyko šį savaitgalį.
Pradėsiu nuo to, kad prieš kelias savaites atšilus orui nusprendėme sutvarkyti rūsį. Visus nereikalingus daiktus ir senus baldus iškėlėme į kiemą. Tikėjomės vieną rytą išmesti juos kartu su kitomis šiukšlėmis, kurias kas antrą rytą išveža miesto šiukšlių surinkimo mašina. Dar tą pačią dieną, patvoriu ėmė trintis tolimesni kaimynai čigonai ir KLAUSĖ, gal turime jiems ką nors, kas mums nereikalinga. Nors visas kiemas buvo užverstas mums nereikalingais daiktais, tačiau nenorėję įkyraus romų dėmesio ir pasitikėję savivaldybės reguliariomis paslaugomis, jiems atsakėme.
Kai kitą rytą šiukšliavežė mašina surinkinėjo šiukšles, paprašėme, kad paimtų ir tuos "daiktus", kurie guli mūsų kieme. Vaikinai, dirbantys su šiukšlių išvežimu, paėmė keletą dėžių, o likusias pažadėjo išvežti kitą rytą su kita, patogesne, mašina. Laukėm tos kitos mašinos pusantros savaitės. Tiek pat laiko mūsų kieme stovėjo sena ir "en" kartų perdažyta virtuvinė lentyna, naktinis staliukas, spintelė, dėžė su nepanaudotom vonios plytelėm, maišas su senais "bliūdais" ir kiti maždaug 15 metų senumo "rakibolai".
Kantrybė mūsų seko. Vieną dieną į gatvę "iškeliavo" lentyna ir spintutė. Na, Bulgarijoje taip keistai praktikuojama su panašiais ir jau nereikalingais daiktais.
Nuo šios vietos pasakoju tai, ką mačiau pro langą. Virtuvinė lentyna išvažiavo su "karučka" pirmoji ("karučka" - čigonų vežimas su arkliu). Spintutės apžiūrėti atėjo dvi moterys. Jas atsekė ir vyrukai. Kadangi jie pagavo mus tuo momentu, kai mudu su vyru kieme gaudėm šuniukus (iš kur jie - skaityti žemiau:), tai paklausė, ar daugiau nieko nebeturime ko jiems atiduoti... O vienas dar pasisiūlė ir šuniukus pasiimti:)
Tada varteliai į kiemą buvo atidaryti, o aš grįžau ir vėl viską stebėjau pro langą ir nuo čia pradėsiu pasakoti tai ką papasakojo mano vyras. Vienas čigonas jo paklausė, gal turi kokį televizorių nereikalingą (!?) Mano vyras: "nu kad čia ne elektrinių prietaisų parduotuvė, tačiau štai krosnelė guli". Čigonas: "gerai, tinka. Priduosiu į metalo laužą".
Kitas: "gal dar kokio metalo yra?". Mano vyras:" ne, tačiau žiūrėk, lentyna senoviška. Gali nunešti į antikvariatą". Atsakymas:"aaa, šita tai aš žiemą krosnį pakūrensiu".
Žodžiu, per penkias minutes įvyko keletą panašių derybų. Galiausiai supratę, kad visko pėsčiomis neparsineš, vienas nubėgo "karučkos" (t.y.vežimo su arkliu), o grįžo 15 metų senumo žaliu opeliu. Mano vyras, pastebėjęs motorizuotą "karučką" paklausė, ar vairuotojas turi bent pažymėjimą. O šis: "bate, kam man tas pažymėjimas. Pažymėjimas juk nevairuoja, aš vairuoju" (kreipinys "bate" bulgarų kalboje reiškia "vyriausiasis broli").
Kadangi visi mūsų išmesti daiktai netilpo į tą motorizuotą "karučką", sako tuoj sugrįšią ir viską pasiimsią. Pasiimsią ir tuos šuniukus, apie kuriuos jau užsiminiau.
....šuniukus išgirdau inkščiančius naktį po langais. Pamaniau, kad pasigirdo, ar gal kas iš kaimynų įsigijo. Tačiau kitą rytą mūsų pačių šuo kažko neįprastai trynėsi palei tvorą. Pamanėm, kad labiau ieško saulės, kur šilčiau atsigulti. Vėliau, pravėrus vartelius į gatvę, pamatėm du pūkuotus, maždaug dviejų mėnesių šuniukus. Mūsų reakcija ?!?!?!?!?!...... Kol ieškojom informacijos apie gyvūnų prieglaudą, jie įlindo į mūsų kiemą ir spėjo pasislėpti ir įsipainioti į krūmus. Viliojom, gaudėm ir tikėjomės išvežti į prieglaudą, tačiau galiausiai mums pranešė, kad laikinai gyvūnų nepriima... Istorija baigėsi tuo, kad juos pasiėmė jau mano aprašytieji čigonai. Jie taip pat patvirtino, kad ryte čia jų buvo keturi, nes jau du patinėlius jie buvo paėmę, o čia likusios kalytės.
Pasakoju visa tai ilgai. Pabaigai noriu dar štai ką pridėti. Kai čigonai sugrįžo antrą kartą susirinkti likusios mantos, mano vyras susirūpinusiai jiems pasakęs, kad jau manęs jog šie jį apgavę ir viską paliksią gatvėje. O vienas jų: '"ne, bate, aš čia esu stacionarus ir vietinis. Kaip tau paskui į akis pažiūrėčiau... Juk pažadėjau".
Nežinau, kaip Jums, bet man įspūdį paliko, kad per visą tą laiką čigonai laukė ir klausė, ar galima ką nors pasiimti, ką galima pasiimti, ar dar gal ką turim ką jie gali pasiimti. Neidealizuoju jų..... bet kažkodėl manau, kad skurdžius bulgaras ar kitos tautybės varguolis būtų daręs kitaip...